Home

Episcija (Episcia) yra žemaūgis, vijoklinis, gyvūniškajai gesnerijinių šeimai priklausantis kambarinis augalas. Populiariausios rūšys – Episcia cupreata ir jos įvairiaspalvės veislės su žaliais, bordo, bronziniais arba sidabriškai margais lapais, raudonais, oranžiniais, rečiau baltais ar violetiniais žiedais.

Šis augalas auginamas dėl efektingų lapų ir žavių žiedų. Episcija labai mėgstama kolekcininkų ir kambarinės floros entuziastų.

Episcijos auginimo namuose patarimai

1. Vieta ir šviesa

• Mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą. Tinka rytų, vakarų palangės, netoleruoja tiesioginės saulės, nes gali nudeginti lapus.
• Šešėlyje auga lėčiau, lapai būna mažiau spalvingi.

2. Temperatūra

• Optimali: 18–24 °C.
• Vengti skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų.
• Nelaikyti žemesnėje nei 15 °C temperatūroje – gali pradėti mesti lapus ir sunykti.

3. Oro drėgmė

• Mėgsta padidintą oro drėgmę (60–80 %), bet nemėgsta laistymo tiesiai ant lapų.
• Geriausia statyti vazoną ant padėkliuko su drėgnu keramzitu, purkšti orą aplink augalą, bet ne pačius lapus.

4. Laistymas

• Laistykite minkštu, kambario temperatūros vandeniu, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis.
• Nepamirškite: episcija jautri perlaistymui! Vanduo padėkle – visada išpilkite.

5. Dirva ir persodinimas

• Dirva turi būti lengva, puri, orui laidi – tinka afrikinių violetinių ar gesnerijinių substratas, sumaišytas su perlitu arba smulkintomis samanomis.
• Persodinama kas 1–2 metus ar kai perauga vazoną.

6. Tręšimas

• Nuo kovo iki spalio tręšti kas 2–3 savaites lengvomis, skystomis trąšomis žydintiems kambario augalams.
• Žiemą netręškite arba darykite tai labai minimaliai.

7. Dauginimas

• Lengviausia vegetatyviškai: stiebų atžalomis (ousoriais) ar lapų auginiais.
• Paprasčiausia – atskirtos atžalos įsišaknija net šulate su vandeniu ar tiesiog substrato paviršiuje.

8. Žydėjimas

• Žydi nuo pavasario iki rudens.
• Nužydėjusius žiedus pašalinkite, kad augalas nevargtų.

9. Priežiūros problemos

• Lapai ruduoja, džiūsta: per daug saulės, per mažai oro drėgmės.
• Lapai minkštėja, vysta: perlaistymas.
• Nežydi: trūksta šviesos ar maisto medžiagų.

Episcija – egzotiškas kambarinis augalas, išsiskiriantis spalvingais lapais ir ryškiais žiedais. Mėgsta šilumą, drėgną orą, purią, lengvą žemę, pastovią priežiūrą. Vengiant perlaistymo ir tiesioginės saulės, ji džiugins tiek žiedais, tiek lapija.

Erika (Erica) – labai dekoratyvus, visžalis žemaūgis krūmas, mėgstamas dėl gausaus smulkių, varpelio formos žiedų žydėjimo nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens (priklausomai nuo rūšies). Erika dažnai painiojama su viržiu (Calluna vulgaris), tačiau šie augalai skiriasi žiedų forma ir žydėjimo periodu.

Erikos auginimas – pagrindiniai dalykai

1. Vieta

• Erika mėgsta saulėtą, šiltą vietą, bet tinka ir lengvas pusiau pavėsis.
• Atspari šalčiui, bet vietoje, kur žiemą daug vėjo ir šalta, rekomenduojama apsauga.

2. Dirva

• Labai svarbu rūgšti dirva – tinka durpingas, spygliuočių miškų žemių mišinys.
• Optimalus pH – 4–5,5. Nekalkinga!
• Sunkiose, molingose žemėse, arba jei pH per aukštas, augalai vegetuoja prastai, nežydi ar sunyksta.

3. Sodinimas

• Sodinama pavasarį arba rudenį.
• Atstumas tarp augalų – 20–30 cm.
• Pasodinus aplink šaknis galima berti rūgščios durpės arba spygliuočių žemių.

4. Laistymas ir priežiūra

• Erika mėgsta drėgną, bet neužmirkstančią dirvą.
• Džiūvimas kenksmingas – ypač jauniems augalams.
• Per karščius, sausras būtinai laistyti minkštu, lietaus vandeniu (geriau nei kietu vandentiekiu).

5. Tręšimas

• Tręšiama rūgščiomis ar specialiomis rododendrų/azalijų trąšomis 1–2 kartus per sezoną (pavasarį–vasarą).
• Nenaudokite pelenų, kalkių, mėšlo!

6. Genėjimas

• Kiekvieną pavasarį pašalinkite nužydėjusias žiedų kekes – tai paskatina krūmelį šakotis ir tankėti.
• Per daug nekarpykite senų, sumedėjusių stiebų – jie sunkiai atželia.

7. Žiemojimas

• Šaltomis ir be sniego žiemomis rekomenduojama uždengti eglišakėmis ar specialia danga, kad apsaugotumėte augalą nuo šalčio ir pavasarinių nudegimų.
• Svarbiausia, kad „šaknims nebūtų šalta ir sausa“.

Dažniausios problemos

• Lapų rudavimas, nudžiūvimas: per sausas ar per šarminis dirvožemis, per mažai šviesos, pažeistos šaknys.
• Nežydi: netinkamas pH, per mažai šviesos ar prasta priežiūra.
• Serga retai, bet gali puvėti, jei nuolat permirksta.

Erika – nuostabus, kompaktiškas augalas, tinkantis rūgščiai ir šviesiai vietai, tinka ne tik gėlynams, bet ir alpinariumams ar vazonuose. Jai svarbiausia – rūgšti, lengva ir drėgna dirva, o auginimas beveik be problemų, jei laikysitės pagrindinių „rūgščiųjų“ gėlynų taisyklių.

Arunkas (Aruncus) erškėtiniu augalu yra daugiametis, labai dekoratyvus žolinis augalas, natūraliai augantis miškuose, šlaituose, paežerėse.

Dažniausiai Lietuvos soduose auginamas paprastasis arunkas (Aruncus dioicus). Jis puikiai tinka daliniam pavėsiui bei natūralių želdinių grupėms, pasižymi didelėmis, plunksniškomis, balto kremo spalvos žiedynų šluotelėmis, žydi gegužės–liepos mėn.

Arunko auginimo pagrindai

1. Vieta

• Geriausiai auga daliniame pavėsyje arba saulėtoje vietoje, jei dirva nuolat drėgna.
• Tinka didesniems gėlynams, natūralių ar „miško tipo“ želdinių kompozicijoms.

2. Dirva

• Derlinga, drėgna, bet neužmirkstanti dirva – idealiausia.
• Aukštos rūšys reikalauja daugiau drėgmės; lengvai pakenčia trumpalaikę sausrą, bet ilgai sausoje vietoje gali neklestėti.

3. Sodinimas

• Sodinama pavasarį arba rudenį.
• Atstumai tarp augalų – 80–100 cm (auga labai plačiai, sudaro galingus kerus).
• Sodinant galima įmaišyti komposto ar puvenų.

4. Priežiūra

• Laistyti svarbu pirmą sezoną po pasodinimo ir per sausras – vėliau įsišakniję augalai prižiūrimi nedažnai.
• Tręšimas paprastas: užtenka pavasarį mulčiuoti kompostu.
• Kai žiedynai peržydi – galima nukirpti (bet nebūtina).

5. Dauginimas

• Paprastai dauginamas kerų dalijimu anksti pavasarį arba rudenį.
• Galima dauginti ir sėklomis, nors daigai auga gana lėtai.

6. Žiemojimas

• Žiemai papildomai dengti nereikia, visiškai atsparus šalčiui.

7. Kitos savybės

• Želdiniuose dažnai sodinamas erdvių užpildymui, šešėliniams plotams.
• Neprakelia ligų ir retai puolamas kenkėjų.
• Gana ilgaamžis – vienoje vietoje gali augti daugiau nei 10 metų.

Arunkas – erškėtinis augalas – puikus pasirinkimas pavėsio ar pusšešėlio gėlynams. Jam reikia derlingos, drėgnos, bet neužmirksiančios dirvos, didesnės erdvės. Minimalus tręšimas ir priežiūra, visiškai atsparus žiemai.

Ežiuolė (Echinacea) – dekoratyvi ir vaistingoji daugiametė gėlė, dažniausiai auginama dėl ryškių, ilgai žydinčių žiedų bei vertinamų vaistinių savybių. Lietuvoje dažniausiai sodinamos rūšys: rausvoji ežiuolė (Echinacea purpurea), baltoji, geltonoji ir jų veislės.

Štai išsamus gidas, kaip sėkmingai pasodinti ir auginti ežiuolę:

1. Kada sodinti?

• Ežiuolės sodinamos pavasarį (balandžio–gegužės pabaigoje) arba rudenį (rugsėjį).
• Sėklomis galima sėti ir pavasarį į daigyklas, ir tiesiai į gruntą (kai minimali šalnų rizika).

2. Vieta ir dirva

• Labiausiai tinka saulėta, atvira vieta. Pusiau pavėsis gali sumažinti žydėjimą.
• Dirva turi būti derlinga, lengva, puri, gerai drenuota. Tinka neutralios arba silpnai šarminės reakcijos (pH 6–7).
• Sunkioje molio dirvoje galima įmaišyti smėlio arba komposto.

3. Sodinimas daigais ar kereliais

1. Paruoškite duobutes, 40–60 cm atstumu tarp augalų (ežiuolės išauga vešlios).
2. Įberkite į duobutę komposto arba perpuvusio mėšlo, sumaišykite su dirva.
3. Pasodinkite daigą ar šakniastiebį taip, kad šaknies kaklelis liktų ties gruntu.
4. Pasodinę gausiai lietkite.

4. Sėjimas sėklomis

• Sėklos gali būti sėjamos:
  • Pavasarį į dėžutes/daigyklas namuose (vasarį–kovą), vėliau sodinant į lauką po 1–1,5 mėn. užaugus daigams.
  • Tiesiai į gruntą (gegužės viduryje), lengvai pamulčiuojant dirvą.
• Sėklas pridenkite plonu žemės sluoksniu (0,5–1 cm).

5. Priežiūra po sodinimo

• Laistykite reguliariai, kol gerai įsišaknys, vėliau ežiuolė pakankamai atspari sausrai.
• Ravėkite, kad neslopintų piktžolės.
• Mulčiuokite, kad dirva neišdžiūtų ir nekiltų piktžolių.

6. Tręšimas

• Pakanka į juos sodinti derlingoje žemėje.
• Jei dirva skurdi, pavasarį galima tręšti kompostu arba universaliais trąšomis.

7. Žiemojimas

• Gerai įsitvirtinusių ežiuolių žiemai dengti nereikia.
• Pirmametėms galima užmesti šiek tiek eglišakių ar sausų lapų.

8. Dauginimas

• Galima dauginti dalijant kerą pavasarį arba rudenį arba sėklomis.

Ežiuolės sodinamos į saulėtą, lengvą, purią dirvą, laikantis ~40–60 cm atstumo tarp augalų. Tinka tiek sodinimas daigais, tiek sėklomis. Kartą įsitvirtinus jos reikalauja labai mažai priežiūros ir kasmet džiugins gražiais žiedais bei stiprins daržo ir gėlyno įvairovę!