Paulius - apie viską.... - Page 7 of 115 - Visas temas pradėkime nuo saves....

Dracenų ligos ir kenkėjai

Dracenos dažniausiai laikomos ištvermingais kambarinias augalais, tačiau jas taip pat gali užpulti įvairios ligos ir kenkėjai, ypač jei sąlygos prastos – perlaistoma, trūksta šviesos ar oro drėgmės, vazonas be drenažo. Žemiau – išsamus dažniausių dracenų ligų ir kenkėjų sąrašas, simptomai bei sprendimo būdai.

Dracenų ligos ir jų požymiai

1. Šaknų puvinys

Simptomai: gelstantys, nukrentantys lapai, suminkštėjęs (kartais dvokiantis) stiebas ties pamatu, šlapi, tamsūs šaknys.
Priežastys: perlaistymas, blogas drenažas, šalta žemė.
Ką daryti: išimkite iš vazono, nukirpkite visas pažeistas šaknis, persodinkite į sausą, naują žemę; apribokite laistymą.

2. Lapų dėmėtumas (bakterinės ar grybinės ligos)

Simptomai: rudos, gelsvos, šlapios ar sausos dėmės lapų plokštelėse ar pakraščiuose, kartais su gelsvu apvadu.
Priežastys: per didelė drėgmė, vanduo ant lapų, per tankios augalo lajos.
Ką daryti: pašalinkite pažeistus lapus, vėdinkite patalpą, laistykite tik po šaknimis, jei reikia – naudokite fungicidą.

3. Lapų galiukų džiūvimas/rudavimas

Simptomai: džiūsta tik pats lapų galiukas ar pakraščiai.
Priežastys: sausas oras, per mažai laistoma, trūksta oro drėgmės, per daug trąšų ar per kietas vanduo.
Ką daryti: dažniau purkšti, laistyti tik tada, kai reikia, naudoti minkštą vandenį, trąšas mažinti arba skiesti.

4. Lapų geltonavimas ir kritimas

Simptomai: visi arba pavieniai lapai pradeda gelsti ir nukrenta (apatiniai dažniausiai).
Priežastys: natūralus senėjimas, bet dažnai ir perlaistymas, šaltis arba staigūs temperatūrų pokyčiai.
Ką daryti: normalizuoti laistymą, išvengti skersvėjų ir temperatūros svyravimų.

Dracenų kenkėjai

1. Voratinklinės erkės

Simptomai: balti taškeliai, ploni voratinkliai lapų apačioje, lapai blykšta, netenka spalvos.
Ką daryti: padidinti oro drėgmę, dažnai purkšti, sunykusius lapus pašalinti, naudoti akaricidą arba muilo tirpalą.

2. Skydamariai

Simptomai: lapų apačioje ar stiebe rudos, lipnios plokštelės, lapai blizga, vysta.
Ką daryti: mechaniniu būdu nuvalyti, apdoroti insekticidu ar muilo tirpalu.

3. Amarai

Simptomai: minkšti, žali ar juodi vabaliukai ant naujų ūglių, deformuotos viršūnės.
Ką daryti: nuplauti stipria vandens srove, purkšti insekticidu.

4. Tripsai

Simptomai: sidabriškos linijos ar taškučiai ant lapų, lapai blanksta.
Ką daryti: dažniau vėdinti patalpą, purkšti specialiais insekticidais.

Prevencija

Laikytis tinkamo laistymo: neperlaistyti!
Užtikrinti gerą drenažą.
Laikyti augalą šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Reguliariai stebėti lapus – laiku aptikus problemą, dažnai užtenka pašalinti pažeistas vietas.
Nepertręšti, naudoti tik tinkamas trąšas.

Dracenų ligas dažniausiai sukelia perlaistymas, blogas drenažas, sausas arba labai drėgnas patalpų oras, padidėjęs druskų kiekis ir, rečiau, kenkėjai. Svarbiausia pastebėjus pirmus simptomus koreguoti priežiūrą ir prireikus taikyti apsaugos priemones.

Dracena – labai populiarus kambarinis augalas

Dracena – labai populiarus kambarinis augalas, garsėjantis savo dekoratyviais linijiniais lapais ir gebėjimu augti net palyginti prastomis sąlygomis. Tai nereiklus, bet vis tiek šiek tiek dėmesio reikalaujantis augalas, dažnai pasirenkamas biurams, svetainėms ar net vonios kambariams.

Žemiau – išsamus dracenos priežiūros vadovas:

Dracenos priežiūra namuose

1. Šviesa

Dracenos mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą. Tamsesnėje vietoje augs lėčiau, lapai bus blankesni arba gali kristi.
Margalapių dracenų veislėms šviesa ypač svarbi!
Saugokite nuo tiesioginės kaitrios saulės, nes gali nudeginti lapus.

2. Temperatūra

Ideali temperatūra: 18–25 °C.
Neblogai pakelia ir šiek tiek vėsesnį orą, bet žemesnė nei 12 °C temperatūra gali pakenkti (pavyzdžiui, lapai ruduoja ar pūva).
Vengti skersvėjų ir didelių oro svyravimų.

3. Laistymas

Laistoma, kai išdžiūsta apie pusė vazonėlio žemės (vasarą dažniau, žiemą rečiau).
Perlaistymas pavojingas – šaknys gali pradėti pūti. Nepalikite vandens lėkštelėje po vazonu!
Vandenį naudokite minkštą, kambario temperatūros. Jei įmanoma – lietaus ar filtruotą.

4. Oro drėgmė

Dracenos puikiai auga įprastame kambario ore, bet mėgsta purškimą ant lapų, ypač kai šildoma patalpa.
Reguliariai drėgnu skuduru nuvalykite lapus nuo dulkių.

5. Tręšimas

Pavasarį–vasarą tręškite kas 2–4 savaites trąšomis žalialapiams kambarinimas augalams.
Žiemą trąšų sumažinkite arba visai netręškite.

6. Persodinimas

Jauni augalai persodinami kas 1–2 metus, seni – kas 3–4 metus ar rečiau.
Vazonas pasirenkamas šiek tiek didesnis nei ankstesnis, būtinai su gera drenažo sistema (skylutės, keramzitas).
Dirva – puri ir gerai drenuojama, tinka universalus substratas su šiek tiek smėlio ar perlito.

7. Genėjimas ir formavimas

Jei nori šakotesnės dracenos, viršūnę ataupink (nukirpk), o iš apačios pradės augti naujos šakelės.
Pašalink nuvytusius, pažeistus lapus.

8. Dauginimas

Veisiama stiebų auginiais arba nupjautu viršūnės gabalėliu, kuris įsišaknija vandenyje ar drėgname substrate.

Galimos problemos

Problema	Priežastis/Liga	Ką daryti
Lapai ruduoja, džiūsta	Per sausas oras, mažai vandens	Purkšti, laistyti dažniau
Lapai gelsta, krenta	Perlaistymas, šaknų puvinys, šalta	Sumažinti laistymą, pernešti
Lapai blykšta, blankėja	Mažai šviesos	Perkelti į šviesesnę vietą
Pradeda pūti stiebas/šaknys	Perlaistytas augalas	Nupjauti sveikas dalis, įsišaknyti

Dracena mėgsta pastovias sąlygas: šviesią, bet nekaitrią vietą, reguliarų bet saikingą laistymą, trąšas augimo metu ir purią, gerai drenuojamą žemę. Patartina saugoti nuo skersvėjų, šalčio ir perlaistymo, reguliariai valyti lapus.

Drugelių krūmas (Buddleja davidii)

Drugelių krūmas – tai dažniausiai buddleja (lot. Buddleja davidii) – pusiau sumedėjęs krūmas, labai mėgstamas dėl ilgų, kvapnių žiedynų, į kuriuos vasarą masiškai renkasi drugeliai, bitės, kamanės. Kartais lietuviškai šis augalas dar vadinamas „buddleja“, „vasaros alyva“ ar „drugelių alyva“.

Drugelių krūmo (Buddleja davidii) auginimo vadovas

1. Vieta

Mėgsta saulėtą, šiltą, nuo vėjo apsaugotą vietą.
Pavėsyje auga silpniau, žiedynai trumpi, spalva išblukusi, drugeliai renkasi nenoriai.

2. Dirva

Laidi vandeniui, puri, ne per sunki žemė.
Tinka ir vidutiniškai derlinga, bet sunkios, permirkusios, rūgščios dirvos – netinka.
Optimalus pH – neutralus arba šiek tiek šarminis.

3. Sodinimas

Geriausia sodinti pavasarį arba rudenį (tik jei šiltas ruduo).
Sodinimo duobę išklokite kompostu ar perpuvusiu mėšlu.
Tarp augalų palikite 1,5–2 metrų atstumą (priklauso nuo veislės).

4. Laistymas

Jaunus augalus po pasodinimo laistyti reguliariai.
Įsikūręs augalas sausros pakelia, bet gausiau žydės reguliariai laistant.

5. Tręšimas

Pavasarį tręškite kompostu ar kompleksinėmis trąšomis žydintiems krūmams.

6. Genėjimas

Žydi ant šiųmetinių ūglių, todėl pagrindinis genėjimas – anksti pavasarį (kovas–balandis), kuo drąsiau kirpkite – likę 20–30 cm ūglių nuo žemės.
Per sezoną galima retinti nužydėjusius žiedynus, kad krūmas ilgiau žydėtų ir gražiau atrodytų.
Rudenį per ilgi, ploni ūgliai patrumpinami.

7. Žiemojimas

Lietuvoje buddleja nėra visiškai atspari šalčiui, ypač jauni augalai.
Rudenį (iki šalnų) patartina šaknis mulčiuoti storu lapų, durpių ar spyglių sluoksniu, apdengti agrotekstile ar eglišakiais.
Senesni, įsišakniję krūmai labiau atsparūs, bet žemose vietose ar atvirose vietose – pridengimas būtinas.

8. Kitos pastabos

Buddleja auga greitai, per 2–3 metus pasiekia 1,5–2 m aukštį ir plotį.
Žydi nuo liepos iki pat šalnų – svarbu laiku genėti nužydėjusius ūglius.
Labai vilioja drugelius, todėl puikiai tinka natūralių, drugeliams draugiškų gėlynų kompozicijoms.

Drugelių krūmas (buddleja) lengvai auginamas, jei gauna daug saulės, šilumos ir apsaugotas nuo stiprių šalčių. Šaknims svarbus mulčias žiemą, o gausiam žydėjimui būtinas pavasarinis stiprus genėjimas. Įdomiausias vasaros akcentas, viliojantis drugelius ir bitutes!

Acidanthera (Dvispalvis kardelis)

1. Sodinimo laikas ir vieta

Sodinama gegužės pradžioje, kai nėra daugiau šalnų ir žemė įšilusi bent iki +10°C.
Reikalinga saulėta, šilta, nuo vėjo apsaugota vieta.
Vazonuose sodinama taip pat tik pavasarį ir tuomet, kai orai pastoviai šilti.

2. Dirvos reikalavimai

Lengva, puri, derlinga, gerai drenuojama žemė (panašiai kaip kardeliams ar jurginams, bet ypač turi būti nepermirksi).
Prieš sodinant galima įmaišyti komposto arba smėlio sunkesniame substrate.

3. Želdinimas ir atstumai

Gumbasvogūnius sodinkite 7–10 cm gylyje, tarp augalų palikite 10–15 cm atstumą.
Vazonams tiks nuo 3 iki 5 gumbų 20–25 cm skersmens inde.

4. Augimo sąlygos

Reguliariai laistykite (žemė neturi išdžiūti, bet ir negalima permirkyti).
Tręšimas kas 2–3 savaites žydinčių augalų trąšomis pagerina žydėjimą.
Itin mėgsta saulę! Pavėsyje nežydės arba žiedai bus skurdūs.

5. Žydėjimas

Žydi liepos pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Vienas augalas ilgai neišsiskleidžia, todėl verta sodinti grupes.
Žiedai skleidžia kvapą ypač vakare.

6. Priežiūra po žydėjimo

Kai žemės dalis pagelsta (rugsėjo pabaiga–spalio pradžia), svogūnėlius būtina iškasti (Acidanthera nėra atspari Lietuvos šaltoms žiemoms).
Svogūnėliai apdžiovinami ~1–2 savaites, laikomi sausoje, vėsioje vietoje (+12–15°C) iki pavasario.

7. Dauginimas

Daugina nedideliais dukteriniais svogūnėliais („vaikučiais“), kurie greitai suauga ir žydi per 2–3 metus.

Dažniausios problemos

Jeigu nežydi – dažniausiai stinga šilumos arba sodinama pavėsyje.
Gali nukentėti nuo svogūninio puvinio – reikalingas geras drenažas, neperlaistykite.

Acidanthera (Dvispalvis kardelis) – grakšti, kvapni, vėlyva svogūninė gėlė, reikalaujanti saulės, šilumos ir laiku iškasto svogūnėlio prieš žiemą. Ji tobula kvepiančiuose gėlynuose, vazonuose, elegantiška puokštėms

Eleborai (Helleborus)

Eleborai (Helleborus) – tai puošnūs, anksti pavasarį arba net vėlyvą žiemą žydintys daugiametės gėlės. Jų žiedai gali būti balti, rožiniai, žali, violetiniai, juodi ar dėmėti. Eleborai vertinami dėl atsparumo šalčiui, ilgaamžiškumo ir dekoratyvumo ištisus metus.

Eleborų auginimo ir priežiūros vadovas

1. Vieta

Pusiau pavėsis arba pavėsis – natūrali vieta po medžiais ar didesniais krūmais (karšta, kaitri saulė nėra tinkama).
Gerai auga ir po lapuočiais sode, natūralistiniuose gėlynuose.
Stiprus vėjas nerekomenduojamas.

2. Dirva

Mėgsta derlingą, humusingą, purią, drėgną, bet neužmirkstančią dirvą.
Puikiai tinka šiek tiek kalkinga arba neutralios reakcijos žemė.
Dirva turi būti „gyva“, praturtinta kompostu.

3. Sodinimas

Geriausia sodinti ankstyvą rudenį arba anksti pavasarį.
Šaknys giliai įsiskverbia į žemę, todėl duobė turi būti gili (apie 30 cm).
Atstumas tarp augalų – 35–50 cm (auga kerais, ilgaamžiai – vienoje vietoje gali augti dešimtmečius).

4. Laistymas

Jauniems augalams reikalingas reguliarus laistymas, įsitvirtinusiems – tik sausros metu.

5. Tręšimas

Pavasarį rekomenduojama pamulčiuoti kompostu ar perpuvusiu mėšlu.
Nereikia dažnai tręšti cheminėmis trąšomis.

6. Žiemojimas

Eleborai visiškai atsparūs Lietuvos žiemoms, specialiai pridengti nereikia.
Lapai gali apvysti nuo šalčio, bet pavasarį atauga nauji.

7. Priežiūra

Pašalinkite peržiemojusius, pažeistus ar rudus senus lapus prieš žydėjimą (vasario–kovo mėn.).
Nereikalauja dažno persodinimo – mėgsta augti vienoje vietoje ilgus metus.

8. Dauginimas

Dauginti geriausia kerų dalijimu po žydėjimo (pavasarį ar rudenį).
Taip pat galima dauginti sėklomis, bet jos dygsta lėtai ir ne visada išlaiko motininio augalo savybes.

9. Ligos ir problemos

Atsparūs, bet retais atvejais puola sraigės, šliužai ar gali užsikrėsti grybelinėmis ligomis, jei vieta per šlapia.

Eleborai – ypatingai ankstyvos, ištvermingos, nereiklios daugiametės gėlės, kurios puikiai dera pusiau pavėsio gėlynuose ir džiugina žiedais tada, kai kitos gėlės dar miega. Svarbiausia – joms parinkti tinkamą vietą, derlingą, neužmirkstančią dirvą ir nesodinti tiesioginėje saulėje.