Home

Rožė (Rosa)

Gentyje yra apie 350 rūšių ir porūšių. Priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Išplitę įvairiose klimatinėse juostose. TSRS auga 200 rūšių. Pagal kilmę ir biologines ypatybes kultūrinės rožės skirstomos į grupes: arbatinės hibridinės, poliantinės, floribundinės, stambiažiedės, miniatiūrinės, laipiojančios ir parko rožės.

Arbatinės hibridinės rožės išvestos Prancūzijoje. Tai pati populiariausia ir gausiausia veislių grupė. Kerai 50-80 cm aukščio, žiedai pavieniai ar po kelis, stambūs, kvapūs, įvairiausių spalvų ir formų. Žydi ilgai nuo birželio iki rudens šalnų. Žiemai reikia pridengti.

Poliantinės rožės erškėčių bei arbatinių rožių hibridai. Užauga 30-50 cm, žiedai 3-4 cm skersmens, į gausiažiedžius žiedynus sukrauti. Žiemai reikia pridengti. Labai tinka sodinti vienas arba grupėmis vejose. Puokštėms retai naudojamos.

Floribundinės rožės yra išvestos kryžminant poliantines ir arbatines hibridines rožes. Žiedynai gausiažiedžiai, žydi visą vasarą. Krūmas neaukštas. Atsparesnės šalčiams už arbatines hibridines rožes. Jos labai populiarios želdynuose. Kai kurių veislių žiedai skinami puokštėms.

Stambiažiedės rožės yra gautos kryžminant arbatines hibridines su floribundinėmis. Krūmai vešlūs, žiedai daugiažiedžiuose žiedynuose. Žydi ilgai ir gausiai, tinka želdynams ir puokštėms.

Miniatiūrinės rožės yra atvežtos iš Kinijos praeito šimtmečio pradžioje. Užauga 12-25 cm aukščio, žiedai 1-3 cm skersmens, negausiuose žiedynuose, pilnaviduriai, kvapūs. Žydi gausiai ir ilgai. Lengvai dauginamos auginiais. Tinka alpinariumams bei sodinti vejose grupėms, galima auginti kaip kambarines gėles.

Laipiojančios rožės užauga 2-5 m aukščio, jų stiebams reikia atramų. Žydi labai gausiai apie mėnesį laiko. Žiedai 2-4 cm skersmens dažnai pilnaviduriai, gausiažiedėse kekėse ant viso stiebo sukrauti. Dabar auginamos ir stambiažiedės laipiojančios rožės su 8-10 cm skersmens žiedais negausiažiedžiuose žiedynuose. Dauguma laipiojančių rožių žydi pakartotinai. Pusiau laipiojančios rožės užauga iki 1,5-2 m, turi stambius 5-12 cm skersmens žiedus, kuriuos krauna ir skleidžia iki pat šalnų. Labai tinka namų sienoms, pa-vėsinėms apželdinti.

Parko rožės tai dekoratyviniai erškėčiai ir jų hibridai. Atsparios šalčiams, užauga 1-2 m ir daugiau aukščio. Auginamos pavienės ar grupėmis dažniausiai įvairių parkų želdynuose. Dauginamos atžalomis, kero dalijimu, skiepijimu.

Nesunkiai galima užsiauginti stiebinę rožę. Reikia turėti erškėtį su vienu stambiu stiebu. Kitus iškerpame. Pavasarį tokį erškėtį sodiname į nuolatinę augimo vietą ir vasarą į jo viršūnę apie 1,5 m aukštyje nuo žemės įskiepijama kuri nors arbatinė hibridinė, floribundinė ar pan. grupės rožių veislė.

Rožes auginti reikia tik saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo skersvėjų ir šiaurės vėjų. Gerai auga įvairiose dirvose, jos gali būti šiek tiek rūgščios. Svarbu, kad gruntinis vanduo nebūtų per aukštai. Nepakenčia ir sausrų. Per karščius reikia laistyti ryte bei vakare ir purenti dirvą. Vasaros pabaigoje nelaistomos. Nudžiūvę lapai, ligoti stiebai ir peržydėję žiedai pašalinami. Skiepytoms rožėms reikia nukirpti laukinio poskiepio atžalas. Prieš šalčius užpilamos durpėmis, apdengiamos eglišakėmis. Dengiame spalio pabaigoje ar lapkričio mėnesį, kai pradeda stipriau šalti. Neiššąla iki -10°C.

Per anksti uždengus, gali pradėti šusti. Dengiama apvyniojant impregnuotu popieriumi, ruberoidu, klijuote apie pastatytą virš kero karkasą, apdedant dėžėmis bei lentų skydais. Nudengiamos pavasarį sniegui nutirpus. Svarbu, kad neapdegtų stiebai, šviečiant ryškiai pavasario saulei. Geriausia nudengti apsiniaukusią dieną. Nudengtos rožės genimos: nupjaunant sergančius, silpnus stiebus, paliekami 2-3 pumpurai. Genint augalai atjauninami.

Dauginamos rožės vien vegetatyviškai: krūmų dalijimu, skiepijimu, auginiais, atlankomis. Skiepijama dažniausiai akiavimo būdu, į erškėčius. Žaliais auginiais dauginamos birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Imami auginiai su 1-2 tarpubambliais. Apatinis pjūvis daromas prie pat 0,5 cm aukščiau antro pumpuro, o viršutinis trečio pumpuro, viršutinis sudėtinio lapo lakštas nukerpamas perpus, o apatinis lapas visai pašalinamas.

Sodinami inspekte ar dėžutėse. Žemė dauginimui paruošiama iš smėlio mišinio su durpėmis arba vienų durpių. Auginiai susmeigiami įstrižai, uždengiami stiklu. Žemė turi būti drėgna. Auginiai įsišaknyja per 3-4 savaites. Įsišaknijusius auginius per žiemą reikia gerai pridengti.

Opuncija (Opuntia)

Opuncijų (Opuntia) gentyje yra per 200 rūšių. Stiebai nariuoti, plokšti, apskriti, apaugę dvejopais dygliais. Opuncijos greitai auga, bet vėlai pradeda žydėti. Mėgsta sunkesnes dirvas ir saulėtas vietas. Daugumos rūšių vaisiai yra apaugę smulkučiais plaukeliais, kurie labai greit įlenda į odą ir yra sunkiai pašalinami. Dygliuotos ir stambios opuncijos auginti kambariuose nelabai tinka, nes užima daug vietos, į jas galima susižeisti.

Smulkiaplaukė opuncija (O. microdasys) užaugina smulkius, iki 10-12 cm skersmens, beveik apvalius bedyglius stiebo narelius, tankiai apaugusius smulkiais geltonais plaukeliais (glochidijomis). Gerai auga kambariuose. Žiedai geltoni. Liesti ją galima tik su pirštinėmis, nes smulkūs plaukeliai greit ir skaudžiai įlenda į odą.

Burbulis (Trollius)

Gentyje priskaitoma apie 12 rūšių. Priklauso vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Paplitę šiauriniame Žemės pusrutulyje. Lietuvoje auga viena rūšis paprastasis burbulis (T. europaens). Tai daugiamečiai žoliniai 30-100 cm aukščio augalai. Lapai suskaldyti. Žiedai geltoni, apelsininiai, raudoni ir balti.

Azijinis burbulis (T. asiaticus) užauga apie 90 cm aukščio. Stiebai dažniausiai nešakoti, vienažiedžiai, tik retkarčiais būna su keliais žiedais. Žydi birželio pradžioje ryškiai oranžiniais žiedais.

Burbuliai sodinami dekoratyvinėse lysvėse, prie vandens baseinų. Žemaūgiai labai tinka alpinariumams. Tinka puokštėms. Mėgsta saulėtą ir pusiau užpavėsintą vietą, trąšią ir nuolat drėgną dirvą.

Dauginama sėklomis. Jas reikia surinkus tuoj pasėti į daigynines lysves. Sudygsta kitų metų vėlyvą pavasarį. Susiformavus lapų skrotelėms, augalai perkeliami į nuolatinę augimo vietą. Geriausia sodinti pavasarį. Pasėti pražysta trečiais metais arba vėliau. Galima dauginti vegetatyviškai, dalijant senus kerus, liepos pabaigoje-rugpjūčio mėnesį arba anksti pavasarį.

Astilbe (Astilbe)

Gentyje yra apie 45 rūšys. Priklauso uolaskėlinių Pietryčių (Saxifragaceae) šeimai. Jų tėvynė Azija, Šiaurės Amerika. Tai 30-100 cm aukščio, tiesiais stiebais, keliskart plunksniškais sudėtiniais lapais ir puošnų šluotelinį žiedyną turintys augalai. Žiedai smulkūs balti, rožiniai, raudoni, violetiniai.

Darželinė astilbe (A. x arendsii) hibridinė rūšis su gausybe veislių. Žydi birželio-rugsėjo mėnesį. Astilbės sodinamos grupėmis gėlynuose, parkuose, prie vandens baseinų. Tinka puokštėms. Žiemą gražiai atrodo išdžiovinti astilbių žiedynai sausose puokštėse.

Astilbėms reikia drėgnos, neperdžiūstančios, puveningos dirvos. Gerai auga saulėtoje vietoje, tačiau mėgsta pavėsį. Per sausrą reikia laistyti. Astilbės dažniausia dauginamos kerais augalams peržydėjus, rugpjūčio mėnesį. Vėlai pasodintas reikia žiemai pridengti.

Adonis (Adonis)

Gentyje yra apie 20 rūšių. Priklauso vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Savaime auga Pietų Europoje ir Azijoje.

Pavasarinis adonis (A. vernalis) – užauga iki 30 cm aukščio. Žydi balandžio-gegužės mėnesį, auksiškai geltonais, dideliais žiedais. Tai šviesiamėgis augalas. Stiebai iš dirvos išauga su išsivysčiusiais žiedpumpuriais. Saulėtą dieną žiedai išsiskleidžia. Pasislėpus saulei, tuoj susiglaudžia.

Mėgsta augti geru kompostu patręštoje ir pakalkintoje, vandeniui laidžioje dirvoje. Tinka sodinti įvairaus dydžio gėlynuose. Tai viena gražiausių, ankstyviausių lauko gėlių. Dauginama sėklomis.

Subrendusias sėklas reikia laiku surinkti, nes pirmosios, pačios geriausios sėklos anksti subręsta ir greit nubyra. Surinkus sėklas, tuoj sėjama į tokią vietą, kurioje galėtų augti 2-3 metus. Sudygsta tais pačiais arba kitais metais. Negalima pikuoti jaunų adonio daigų, nes jie neprigyja. Po 3 metų persodinti daigai gali augti vienoje vietoje 10-12 metų.

Pražysta trečiais metais. Lengviau dauginti skaldant senus kerelius. Rugpjūčio mėnesį jie iškasami ir suskaldomi taip, kad kiekvienai daliai tektų ne mažiau, kaip po 3 pumpurus.