Paulius - apie viską.... - Page 28 of 115 - Visas temas pradėkime nuo saves....

Kalija (Zantedeschia)

Kalija (Zantedeschia) – elegantiški, išraiškingi augalai, dažnai vadinami „nuotakų gėlėmis“. Tinkami tiek kambaryje, tiek sode ar balkone. Populiariausios: Z. aethiopica (baltoji, aukšta), spalvotos kalijos (geltonos, rožinės, violetinės ir kt.).

1. Šviesa

Mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą, pusiau šešėlis taip pat tinka.
Per daug tiesioginės saulės gali nudeginti lapus, bet visiškas pavėsis sumažins žydėjimą.

2. Temperatūra

Optimali: 18–24 °C.
Žiemą baltoji kalija gali augti vėsiau (10–14 °C), spalvotos – šilčiau.
Netoleruoja šalčio bei staigių temperatūros pokyčių.

3. Laistymas

Aktyviai augant ir žydint gausiai laistyti – žemė nuolat šiek tiek drėgna, bet ne užmirkyta.
Po žydėjimo, kai lapai pradeda gelsti, laistymą ženkliai sumažinti (spalvotoms kalijoms – beveik visai sustabdyti), prasideda ramybės periodas.
Žiemą (ramybės metu) laistyti minimaliai.

4. Oro drėgmė

Kalijos mėgsta drėgnesnį orą – purkškite lapus, laikykite toliau nuo radiatorių.
Vazoną galima padėti ant drėgnų akmenukų padėklo.

5. Dirva ir vazonas

Derlinga, puri, lengvai rūgšti žemė (mišinys su kompostu, durpėmis ar šiek tiek smėlio).
Vazonas – su geru drenažu, vanduo neturi užsistovėti.

6. Tręšimas

Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu – kas 2–3 savaites žydintiems augalams skirtomis trąšomis (daugiau kalio, mažiau azoto).
Ramybės periodu netręšti.

7. Persodinimas

Kasmet poilsio periodu (baltoji – rudenį, spalvotos – pavasarį) persodinti į šviežią žemę.

8. Ramybės periodas

Spalvotos kalijos (vasarą žydinčios) po žydėjimo numeta lapus – svogūnėliai turi pailsėti sausai ir vėsiai apie 2–3 mėnesius, tuomet sodinami iš naujo.
Baltoji kalija labiau mėgsta trumpą, vėsią ramybę.

Dažnos problemos

Lapų geltonavimas – per daug vandens arba žema temperatūra.
Nežydi – per mažai šviesos, neteisingas ramybės periodas, per mažai maisto medžiagų.
Lapai dėmėti, silpni – skersvėjai, kenkėjai, oro/dirvos sausra.
Šaknų puvinys – perlaistymas ar užsistovėjęs vanduo.

Kalija žydi ir auga derlingoje, šiek tiek rūgščioje ir drėgnoje žemėje, mėgsta daug šviesos, tačiau nemėgsta užmirkimo ir šalčio. Po žydėjimo arba rudenį būtinai reikia ramybės laikotarpio, kad kitais metais vėl gausiai žydėtų.

Kalikantas ‘Aphrodite’ – išskirtinis, egzotiškai atrodantis dekoratyvinis krūmas

Kalikantas ‘Aphrodite’ – išskirtinis, egzotiškai atrodantis dekoratyvinis krūmas (lot. Calycanthus ‘Aphrodite’), kartais dar vadinamas „žemuoginiu krūmu“ arba „prieskoniniu krūmu“. Įspūdingas dėl didelių, kvapnių, tamsiai raudonų, lyg lotoso ar vandens lelijos žiedų. Ši veislė ypač vertinama dėl ilgo ir gausaus žydėjimo bei įdomios, egzotiškos išvaizdos.

Pagrindinės savybės

Aukštis: užauga iki 2–2,5 m, formuoja tankų, platų krūmą.
Žiedai: stambūs, tamsiai raudoni, stipriai kvepiantys, primenantys orchidėjas ar lelijas.
Lapai: stambūs, sodriai žali, vasarą gražiai dengia krūmą.
Žydėjimas: nuo birželio iki rugpjūčio.

Auginimas ir priežiūra

1. Vieta

Geriausiai auga saulėtoje arba pusiau pavėsingoje vietoje.
Gerai jaučiasi tiek atvirose erdvėse, tiek šalia pastatų ar tvorų.

2. Dirva

Mėgsta derlingą, purią, gerai drenuojamą dirvą.
Toleruoja įvairaus tipo žemę, bet ypač tinka lengvai rūgšti ar neutrali.

3. Laistymas

Vidutinis vandens poreikis – nepraleiskite ilgų sausros periodų ypač pirmais metais po pasodinimo.
Užsitęsus sausrai – laistyti reguliariai.
Nemėgsta užmirkimo – būtinas drenažas.

4. Tręšimas

Pavasarį patręšti kompleksinėmis krūmams skirtomis trąšomis arba kompostu.
Vėliau galima papildomai palepinti per vasarą, jei norisi vešlesnio žydėjimo.

5. Genėjimas

Genėti galima po žydėjimo – iškarpyti nudžiūvusias ar nereikalingas šakeles.
Lengvai formuojamas, tad galite išlaikyti pageidaujamą krūmo formą.

6. Atsparumas

Atsparus šalčiui (iki –23 °C, 5 USDA zona).
Retai serga, nebijo miesto oro, kenksmingų kenkėjų praktiškai neturi.

Dauginimas

Lengviausia dauginti atžalomis arba sumedėjusiais ūgliais vasaros pabaigoje.
Galima dauginti ir sėklomis, tačiau taip pasodintas krūmas žydės vėliau.

Kalikantas ‘Aphrodite’ – nuostabiai kvapnus, neįprastas, žaismingų žiedų krūmas, tinkantis tiek solo augalui, tiek kompozicijose su kitomis daugiamečių gėlėmis ar krūmais.
Labai atsparus, nereiklus ir ilgaamžis – puošmena kiekvienam sodui!

Kalizija (Callisia)

Kalizija (Callisia) – tai lengvai auginamas, greitai augantis, nereiklus kambarinis augalas – kvapioji kalizija (Callisia fragrans), rožinė kalizija (Callisia repens) ir kt. Dėl dekoratyvių lapų ir nereiklumo puikiai tinka pradedantiesiems!

Populiariausios rūšys

Callisia fragrans („kvapioji kalizija“) – stambesnė, vertinama dėl galimų vaistinių savybių.
Callisia repens („rožinė kalizija“) – smulkesnė, tanki, dažnai auginama kabančiuose vazonuose.

Pagrindinė priežiūra

1. Šviesa

Geriausiai jaučiasi ryškioje, išsklaidytoje šviesoje – puikiai tinka rytinė ar vakarinė palangė.
Saulėje augalas gali raudonuoti, o pavėsyje išblunka lapų spalva, stiebai ištįsta.

2. Temperatūra

18–24 °C – puikus pasirinkimas kambariams.
Žiemą ne mažiau kaip 12–14 °C.

3. Laistymas

Reguliarus, bet saikingas.
- Kai viršutinis žemės sluoksnis išdžiūsta – laikas laistyti.
- Vasarą dažniau, žiemą rečiau (neperlaistyti – šaknys puva).
Nelaistyti ant lapų, ypač šaltesniu metu.

4. Oro drėgmė

Pakenčia sausą butų orą, tačiau purškimas (ypač vasarą) padeda išvengti dulkių, lapai gražesni.
Gali augti netoli radiatoriais šildomose vietose.

5. Tręšimas

Aktyvaus augimo metu (pavasaris–ruduo) kas 3–4 savaites tręšti universaliomis kambarinėmis trąšomis.
Rudenį ir žiemą tręšti nereikia.

6. Dirva ir persodinimas

Puri, lengva žemė (tinka universalus substratas su trupučiu smėlio).
Persodinama, kai užauga šaknys (dažniausiai kas 1–2 metus pavasarį).

7. Dauginimas

Labai lengvai dauginama stiebo, net lapo auginiais – įsikeroja tiesiog vandenyje ar šlapioje žemėje.
Dalijant didelį kerą – lengvai prigyja nauji atžalų „čiuptukai“.

Dažniausios problemos

Lapų galiukai ruduoja – per sausas oras arba substrato užmirkimas.
Stiebai ištįsta, lapai mažėja – per mažai šviesos.
Lapų spalva išblunka – per tamsu arba trūksta trąšų.
Šaknys pūva – perlaistymas.

Svarbu žinoti

Kvapioji kalizija laikoma ne tik dekoratyvia, bet ir liaudies medicinoje naudojama (pvz., tepalai, antpilai), tačiau vidiniam vartojimui būtina pasitarti su gydytoju!

Kalizija – puikus, paprastas, greitas ir dailus daugiametis augalas, nereiklus aplinkai ir priežiūrai.

Begonijų gentis viena gausiausių pasaulyje

Begonijų gentis viena gausiausių pasaulyje – įvairių rūšių ir veislių yra tūkstančiai! Jos gali būti žydinčios (nuolat ir vasarą, ir net žiemą), dekoratyvinių lapų ar krūmiškos. Populiariausios – begonia rex (dekoratyvių lapų), begonia elatior (žydinčios), begonia semperflorens (visžydė), begonia tuberhybrida (gumbinė, dažnai auginama lauke, bet galima ir kambaryje).

Svarbiausi priežiūros principai

1. Šviesa

Mėgsta daug išsklaidytos šviesos, bet ne tiesioginę saulę (lapai gali nudegti).
Gumbinės ir žydinčios begonijos – pusiau šešėlis arba labai šviesi vieta, dekoratyvinės – netgi labiau pakenčia pavėsį.

2. Temperatūra

Optimali – 18–22 °C.
Žiemą – ne žemiau 16 °C (gumbinės laikomos ramybės periode vėsiau).
Nemėgsta nei skersvėjų, nei labai staigių temperatūros šuolių.

3. Laistymas

Laistyti reguliariai, bet saikingai: žemė neturi būti šlapia, bet ir ne visiškai išdžiūvusi.
Vasarą – dažniau (2–3 kartus per savaitę), žiemą – rečiau (kartą per savaitę arba kai viršus sausas).
Laistykite prie pat šaknų, stenkitės neaplieti lapų (ypač dekoratyvinių lapų begonijų).

4. Oro drėgmė

Patinka padidinta oro drėgmė, bet nelaistyti per lapus!
Galima vazoną pastatyti ant drėgnų akmenukų ar naudoti oro drėkintuvą.

5. Tręšimas

Aktyvaus augimo metu kas 2–3 savaites kompleksinės trąšos žydintiems ar dekoratyviniams augalams.
Žiemą netręšti (jei gumbinė – ramybės periodas, nelaistyti ir nelaikyti šiltoje vietoje!).

6. Dirva ir persodinimas

Dirva – puri, vandeniui laidi (universalus substratas su durpėmis + truputis smėlio ar perlito).
Persodinama kas 1–2 metus pavasarį.

7. Genėjimas ir formavimas

Nuolat šalinti nuvytusius lapus ir žiedus, kad augalas netrukdytų pats sau vystytis.
Jei reikia – galima atjauninti nupjaunant senus stiebus.

8. Dauginimas

Dažniausiai – lapų arba stiebų auginiais, lengva dauginti.
Gumbinės – iš gumbų dalelių.

Dažniausios problemos

Lapų rudu kraštai / dėmės – oro sausra, pertręšimas, laistymas kietu vandeniu.
Lapų minkštėjimas, puvimas – perlaistymas.
Vijokliniai, blankūs, ištempti stiebai – trūksta šviesos.
Žiedai nubyra – per dažnas laistymas arba staigūs temperatūros/dregmės pokyčiai.
Kenkėjai: tripsai, amarai, baltasparniai, miltuotieji skydamariai. Nuo jų padeda muilo tirpalas arba insekticidas.

Begonija mėgsta išsklaidytą šviesą, vidutinį laistymą, reguliarias, bet saikingas trąšas, purią žemę ir padidintą oro drėgmę.
Rudenį–žiemą kai kurioms begonijoms reikia poilsio.
Tai viena šilčiausių „klasikų“ namuose dėl veislės ir formų įvairovės!

Fuksija – itin dekoratyvi, gausiai ir ilgai žydinti kambarinė gėlė

Fuksija – itin dekoratyvi, gausiai ir ilgai žydinti kambarinė arba balkonuose auginama gėlė, žavi įspūdingais „varpelio“ formos žiedais, dažniausiai rožinės, violetinės, raudonos, baltos ar vientisai spalvotos. Yra daugybė fuksijų veislių: svyrančios, kerelinės ar net medeliais formuojamos.

1. Šviesa

Geriau šviesi, išsklaidyta šviesa, bet stipri pietinė saulė vidurdienį gali nudeginti lapus – geriausia rytinė ar vakarinė pusė.
Balkonuose – pusiau pavėsis, bet be skersvėjų.

2. Temperatūra

Optimali auginimui: 16–22 °C.
Fuksijos nemėgsta karščio ir staigių temperatūros svyravimų.
Žiemą laikyti vėsiau (5–10 °C), kad pereitų poilsio periodą.

3. Laistymas

Reguliarus, bet neperlaistytas substratas: žemė turi būti drėgna, bet be užmirkimo.
Vasarą laistyti kasdien ar kas antrą dieną, jei karšta.
Žiemą sumažinti laistymą, kad tik nepradžiūtų šaknys.

4. Oro drėgmė

Patinka drėgnesnis oras, ypač vasarą.
Lapus purkškite, vazoną statykite ant drėgnų akmenukų.

5. Tręšimas

Pavasarį-vasarą kas 7–10 dienų žydintiems augalams skirtos trąšos (mažiau azoto, daugiau fosforo ir kalio).
Rudenį ir žiemą netręšti.

6. Genėjimas

Rudenį ar pavasarį nugenėkite šakeles, kad fuksija būtų tankesnė ir vešlesnė.
Nugnybkite per ilgas, peraugusias ūglius.

7. Persodinimas

Kasmet pavasarį į šviežią, šiek tiek rūgštesnę (pH 6–6,5), purią, derlingą žemę.

8. Poilsio periodas (žiema)

Rudens pabaigoje, kai nustoja žydėti, sumažinkite laistymą.
Laikykite vėsiai, su minimalia šviesa – lapai gali nunykti, tai normalu.
Kovo-balandžio mėn. atnaujinkite laistymą ir pradėkite tręšti – fuksija vėl atžels.

Dažniausios problemos

Gelsta lapai / byra žiedai – per karšta ar per sausa, perlaistymas, dažni skersvėjai.
Vijokliniai ar ilgėjančios šakelės – trūksta šviesos.
Kenkėjai – amarai, tripsai, baltasparniai, voratinklinės erkutės (sterilizuokite, naudokite insekticidus ar natūralius tirpalus).

Fuksija mėgsta vėsą, šviesą be tiesioginės saulės, reguliarų laistymą ir derlingą žemę. Visiška poilsio stadija žiemą būtina ilgam ir gausiam žydėjimui kitais metais!