Home

Kaip dauginti Sansevjerą?

Sansevjera – vienas lengviausiai dauginamų kambarinių augalų! Dauginti galima lapo auginiais, dalijant kerą arba, kai kurios rūšys, ofsetais („vaikučiais“) su šaknimis. Žemiau žingsnis po žingsnio, kaip atlikti visas šias pagrindines dauginimo procedūras.


1. Dauginimas lapų auginiais (vandenyje arba žemėje)

a) Lapo nupjovimas

  • Naudokite aštrias, švarias žirkles ar peilį – nupjaukite tvirtą sansevjeros lapą (galima daryti ir su dalimi lapo).
  • Labiausiai tinka pjaustyti į 5–10 cm ilgio gabalėlius.

b) Svarbu!

  • Atminkite, kur viršus, kur apačia: sodinkite taip, kaip augo – „apačia“ turi būti žemyn. Pjūvio vietą galite įpjauti įstrižai (žemutinę pusę), o viršutinę lygiai.

c) Džiovinimas

  • Prieš sodinant, pjūvio vietas leiskite apdžiūti 1–2 dienas kambaryje (tai sumažina puvinio riziką).

d) Sodinimas

  • Kiškite auginį į drėgną, purią žemę (idealu – kaktusų ar sukulentų substratas).
  • Galima pamerkti ir į vandenį: jis lengvai išleis baltas „bulveles“ (šaknis), tada persodinkite į žemę.

e) Priežiūra

  • Vazonėlį laikykite šviesioje, šiltoje vietoje, nelaikykite tiesioginiuose saulės spinduliuose.
  • Laistykite labai minimaliai! Daugiau drėgmės – daugiau puvinio rizikos.

f) Kada persodinti?

  • Prigijimas gali užtrukti 1–3 mėnesius. Kai pasirodo stiprios šaknys ir nauji „vaikučiai“ – galima persodinti į nuolatinį vazoną.

2. Kerelio dalijimas

  • Išimkite šaknų gumulą iš vazono.
  • Atsargiai atskirkite kerą į kelias dalis taip, kad kiekvienoje būtų bent viena augimo rozetėlė su šaknimis.
  • Persodinkite į atskirus vazonus su nauju substratu.

3. Dauginimas „ofsetais“ („vaikučiais“)

  • Senesnės sansevjeros dažnai išaugina šoninius „vaikučius“ su šaknimis (daigelius).
  • Atsargiai atskirkite daigelį su šaknimis ir pasodinkite į atskirą vazoną.

Patarimai:

  • Dauginant lapų gabalėliais, margų sansevjerų veislės dažnai praranda originalų lapo raštą – nauji lapai gali būti žali.
  • Nenaudokite labai kompaktiškos žemės – svarbu gera oro ir vandens tėkmė.

Sansevjerą dauginti galima lapų auginiais, dalijant kerą, atskiriant vaikučius. Daiginkite šviesoje, minimaliai laistykite, o margoms veislėms – rinkitės dalijimą, jei norite išlaikyti raštą.

Kaip laikyti tulpių svogūnėlius iki sodinimo?

Tinkamas tulpių svogūnėlių (o taip pat ir kitų svogūninių gėlių) laikymas iki rudens sodinimo labai svarbus, kad svogūnėliai išliktų sveiki, nesupūtų ir tinkamai sužydėtų kitą pavasarį.


1. Kada ir kaip iškasti svogūnėlius?

  • Tradiciškai tulpių svogūnėliai kasami birželio pabaigoje–liepos pradžioje, kai antžeminė dalis visiškai nudžiūva.
  • Svogūnėlius atsargiai atkaskite, nuvalykite nuo žemių, atskirkite vaikučius.

2. Pirminis paruošimas laikymui

  • Po iškasimo svogūnėlius gerai apdžiovinkite sausoje, vėdinamoje vietoje (be saulės), ant tinklelio ar laikraščių 1–2 savaites.
  • Apžiūrėkite, atmeskite pažeistus, susirgusius ar supuvusius svogūnėlius.

3. Laikymo sąlygos iki rudens sodinimo

  • Tinkama vieta: sausavėsiai šilta (idealiai +18–22 °C pradžioje, vėliau galima laikyti vėsesnėje, bet svarbu – jokių didelių temperatūros svyravimų).
  • Atsargiai sudėkite svogūnėlius į vieną sluoksnį (arba retą, kelių sluoksnių, bet taip, kad nevaržytų oro cirkuliacijos) ant grotelių, dengiančio popieriaus arba tinklelio; NIEKADA nelaikykite plastikiniuose, sandariuose maišeliuose ar uždarame inde!
  • Neprikimškite jų per arti vienas kito – puvinys ar grybelinės ligos lengvai plinta.
  • Laikyti tamsioje vietoje, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai.

4. Kontrolė

  • Periodiškai peržiūrėkite svogūnėlius: jei kuriame pasirodo pelėsis, puvinys, pašalinkite jį iš karto.
  • Per vasarą reguliuokite drėgmę (neturi būti drėgna); per karštą vasarą patikrinkite dažniau.

5. Kada sodinti?

  • Lietuvoje svogūninės gėlės sodinamos rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje.
  • Iki tol laikomas svogūnėlis turi būti tvirtas, kietas, be dėmių.

Tulpių svogūnėlius laikykite sausai, vėsiai, gerai vėdinamoje vietoje iki sodinimo rudenį. Periodiškai peržiūrėkite – jei kuris pažeistas, pašalinkite.

Kaip pražydinti Cymbidium?

Cymbidium – viena iš populiariausių orchidėjų, žavinti įspūdingo dydžio žiedynais. Ši orchidėja laikoma kiek reiklesne žydinimo sąlygoms nei phalaenopsis, bet jei laikysitės kelių pagrindinių taisyklių, gausite nuostabių žiedų kiekvieną rudenį ar žiemą!


Svarbiausios cymbidium žydinimo sąlygos

1. Temperatūros skirtumai (diena/naktis)

  • Rudens pabaiga–ankstyvas pavasaris – raktas į žiedkočių formavimąsi!
  • Optimalu: dieną +18–24 °C, naktį +10–14 °C.
  • Svarbiausia – dienos/nakties temperatūrų skirtumas turi būti bent 6–8 °C!
  • Vasarą cymbidium drąsiai laikykite lauke arba balkone nuo gegužės iki rugsėjo–spalio, tik saugokite nuo kaitros ir labai šaltų naktų.
  • Kai ruduo atvėsta, palikite lauke iki pirmųjų šalnų – būtent vėsios naktys paskatina žiedkočių formavimą!

2. Šviesa

  • Cymbidium mėgsta daug ryškios, išsklaidytos šviesos (bet ne deginančią pietinę vidurvasarį).
  • Geriausia vieta: rytinė, vakarinė arba labai gerai apšviesta pietinė palangė.
  • Šviesos trūkumas lemia, kad augalas „tingi“ krauti žiedus arba žiedkočiai būna silpni.

3. Laistymas

  • Aktyvaus augimo metu (pavasarį–vasarą) laistyti reguliariai, kad substratas nestovėtų visiškai sausas, bet ir nepermirkusi žemė.
  • Nuo rugpjūčio laistymą pamažinti, žiemą dar labiau – leisti substrate šiek tiek pradžiūti tarp laistymų.
  • Laistyti geriausia lietaus arba stovuotu, kambario temperatūros vandeniu.

4. Tręšimas

  • Nuo pavasario iki rugpjūčio kas 2 savaites specialios trąšos orchidėjoms (iki žiedkočių atsiradimo naudokite didesnio azoto, vėliau – daugiau fosforo ir kalio).
  • Žiemą tręšti reikia retai.

5. Ramybės periodas

  • Po žydėjimo cymbidium sausina dalį lapų – tai natūralu.
  • Svarbu nepertręšti ir neperlieti per šį laiką.
  • Nekarpykite žiedkočių, kol jie visai nesudžiūsta patys – taip augalas pasisavina medžiagas kitam sezonui.

Kiti patarimai

  • Vasarą galite cymbidium palaikyti ant lauko palangės, pavėsyje arba pusšešėlyje, ir nebent stipriai atšąla – tik tada įneškite į vidų.
  • Žydėjimą neretai lemia poros savaičių šilto/vėsaus ciklas (ryškus temperatūros kontrastas).
  • Didelis vazonas, per tankus substratas arba didelis perlaistymas – dažniausios priežastys, kodėl žiedų nesulaukia.

Dažnos klaidos

  • Per šilta ir vienoda temperatūra (net artėjant rudeniui) – augalas „nežino“, jog laikas formuoti žiedus!
  • Per gausus tręšimas – skatina lapus, bet ne žiedus.
  • Šviesos trūkumas – neformuoja žiedkočių arba žiedai būna silpni.

Norėdami pražydinti cymbidium, užtikrinkite ryškią šviesą, didesnį skirtumą tarp dienos/nakties temperatūrų ir kiek sausesnį substratą prieš ramybės laikotarpį. Svarbiausia – kantrybė ir natūralios sąlygos!

Monstera – itin populiarus kambarinis augalas

Monstera – itin populiarus kambarinis augalas, garsėjantis dideliais, skylėtais lapais ir egzotiška išvaizda. Nors atrodo įspūdingai, monstera yra gana nereikli ir lengvai auginama net pradedantiesiems augintojams.


1. Vieta ir šviesa

  • Geriausiai auga ryškioje, išsklaidytoje šviesoje.
  • Puikiai pakenčia pusiau pavėsį, bet per mažai šviesos lėtina augimą ir mažina lapų skylėtumą.
  • Tiesioginė saulė gali nudeginti lapus, todėl rekomenduojama laikyti prie rytinės ar vakarinės palangės arba toliau nuo lango pietinėje pusėje.

2. Temperatūra

  • Optimali: 18–25 °C.
  • Saugoti nuo šaltų skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų.
  • Žiemą – ne žemiau 14–16 °C.

3. Laistymas

  • Vidutinis ir reguliarus: laistyti tuomet, kai paviršinis substrato sluoksnis pradžiūsta (~1–2 kartus per savaitę vasarą, žiemą – rečiau).
  • Negalima perlaistyti – užsistovėjęs vanduo skatina šaknų puvimą.
  • Vasarą galima retkarčiais nupurkšti lapus.

4. Oro drėgmė

  • Patinka drėgnesnis oras, bet puikiai ištveria ir kambario sąlygas.
  • Esant labai sausam orui (ypač žiemą, kai veikia radiatoriai) – purkšti lapus arba naudoti oro drėkintuvą.

5. Dirva ir persodinimas

  • Dirva turi būti puri, laidi ir derlinga: tinka universalus substratas su trupučiu durpių, kokoso plaušų ir perlito arba speciali žemė monstera ar palmėms.
  • Persodinti kas 2–3 metus, kai šaknys labai išlenda pro drenažo skylutes.

6. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo metu (balandis–rugsėjis) kas 2–4 savaites skystos trąšos žaliems augalams.
  • Žiemą tręšti nereikia.

7. Atrama ir formavimas

  • Augant monstera formuoja ilgus orinius šaknis – jas galima vesti į substratą arba apvynioti drėgnu samanų stulpu.
  • Didelius augalus vertėtų paremti arba rišti prie atramos, kad nesulinktų.

8. Genėjimas ir dauginimas

  • Genėti galima bet kuriuo metu, norint kontroliuoti dydį – nukirpkite per ilgus ūglius.
  • Dauginama stiebo auginiais su orine šaknimi: įkiškite į vandenį arba tiesiai į substratą, prigys lengvai.

Dažniausios problemos

  • Lapų galiukai ruduoja, džiūsta – per sausas oras, kietas vanduo arba per daug trąšų.
  • Lapų dėmės, puvimas – perlaistymas, blogas drenažas.
  • Mažai skylėtų/nekrašto lapai – trūksta šviesos.
  • Lėtai auga – mažai šviesos, trūksta trąšų arba per mažas vazonas.

Monstera mėgsta šviesą, bet nebūtinai tiesioginę saulę, vidutinį laistymą, purią žemę ir šilumą. Tai labai „atlaidus“ augalas – užtenka laiku laistyti, patręšti ir kas keletą metų persodinti, kad ilgai džiugintų egzotiškais lapais!

Ąžuoliukas (Quercus robur)

Ąžuoliukas (Quercus robur – paprastasis ąžuolas, Quercus rubra – raudonasis ir kt.) – Lietuvoje vienas gražiausių ir stipriausių medžių, kurį nesunkiai galima užsiauginti pačiam net iš paprastos gilės! Tai nuostabus „iš sėklos – į medį“ eksperimentas vaikams ar visai šeimai.


1. Gilės paruošimas

  • Rinkite ką tik nukritusias, sveikas gilės (rugsėjis–spalis). Nenaudokite sudžiūvusių, skylėtų ar išdžiūvusių, nes jos retai sudygsta.
  • Patikrinimas: įdėkite į vandenį – nuskendusias sodinti, plūduriuojančias – išmesti.

2. Stratifikacija (šaldymas)

Norint, kad gilė sudygtų, jai reikia „žiemoti“:

  • Laikymas šaldytuve:
    • Įdėkite giles į drėgną samaną, popierinį rankšluostį, durpes ar smėlį, uždėkite į plastikinį maišelį ir 2–3 mėn. laikykite šaldytuve (+2–+6 °C).
    • Periodiškai patikrinkite, ar nesupelijo, nesusidariusi drėgmės perteklius.
  • Arba sėkite rudenį tiesiai į lauką ar vazonėlį – jos natūraliai peržiemos.

3. Sodinimas į vazonėlį

  • Sėkite pavasarį (kovo–balandžio mėn.) iš šaldytuvo ištrauktas giles.
  • Sodinkite žemyn smailiu galu (daigelio vieta turėtų būti viršuje, gilė vos vos išsikišusi arba 1–2 cm padengta žemėmis).
  • Naudokite purią, derlingą, drėgną žemę, vazonėlyje drenažo skylutė.
  • Skirtingas giles sodinkite atskirai (po 1 vazonėlį).

4. Daiginimas ir priežiūra

  • Laikykite šviesioje, šiltoje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.
  • Žemė – visada šiek tiek drėgna, bet ne permirkusi.
  • Daigai pasirodo po 2–8 savaičių priklausomai nuo rūšies ir sąlygų.
  • Galima pradžioje daiginti ir tarp drėgnų popierinių rankšluosčių/plastiko, vėliau persodinti į žemę.

5. Sodinimas į lauką

  • Kai sodinukas paauga iki 10–15 cm aukščio ir turi 4–6 tikrus lapelius (paprastai vėliau pavasarį arba antrais metais), sodinkite į nuolatinę vietą.
  • Parinkite neužmirkstančią, saulėtą vietą, toliau nuo pastatų, takų ir kitų medžių – ąžuolas mėgsta erdvę.
  • Jei pirmais metais lauke – mulčiuokite, saugokite nuo graužikų (pvz., tinkliuku), laistykite per sausras.

Patarimai:

  • Pradžioje auginkite kelis sodinukus – ne visos gilės sudygsta ar visi sodinukai prigyja.
  • Jauni sodinukai lėtai auga (pirmais metais gali sudaryti tik stiprią šaknį).
  • Apsaugokite sodinuką nuo išdžiūvimo, šilumos stygiaus ar užmirkimo.
  • Sodinant pradėkite kuo greičiau – gilės greit praranda daigumą.

Rudenį surinkite sveikas giles, laikykite šaldytuve ar pasėkite į lauką/vazonėlį, pavasarį sodinkite į vazoną ar tiesiai į dirvą – laistykite, stebėkite ir kantriai laukite daigo. Užaugęs ąžuoliukas taps nuostabiu gamtos paminklu!