Home

Jacaranda – tai įspūdingas, šiltųjų kraštų medis

Jacaranda – tai įspūdingas, šiltųjų kraštų medis, pasaulyje garsėjantis savo mėlynai violetinėmis, varpelio formos žiedų kekėmis. Nors natūraliai auga Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje, Australijoje, gali būti auginamas kaip kambarinis ar šiltnaminis medis net ir mūsų klimato zonoje, nors įspūdingų žiedų sulaukti labai sunku.


1. Vieta ir šviesa

  • Jacaranda mėgsta daug šviesos ir šilumos – geriausia auginti labai šviesioje vietoje, ant pietinės arba vakarinės palangės (vasarą gali būti laikoma lauke, jei nekyla pavojaus šalnoms).
  • Vasarą tinka dalinis pavėsis, jaunus augalus saugokite nuo kaitrios vidurdienio saulės.

2. Temperatūra

  • Idealiausia temperatūra aktyvaus augimo metu: 20–28 °C.
  • Nelaikyti žemiau 10 °C – šaltesniame ore nustoja augti, netenka lapų.
  • Žiemą ramybės periodu palaikykite 12–16 °C temperatūrą.

3. Laistymas

  • Reguliarus, bet saikingas laistymas.
  • Žemė turi būti nuolat šiek tiek drėgna, bet ne šlapia (ypač jautri perlaistymui – pradeda mesti lapus).
  • Rudens–žiemos poilsio metu laistykite žymiai mažiau.

4. Dirva ir persodinimas

  • Tinka puri, pralaidi, derlinga žemė (mišinys su durpėmis, perlitu arba smėliu).
  • Persodinti – kas 1–2 metus pavasarį į kiek didesnį vazoną.

5. Tręšimas

  • Nuo balandžio iki rugsėjo – kas 2–4 savaites, tinka kompleksinės žalių lapinių ar žydinčių augalų trąšos.
  • Ramybės metu tręšti nereikia.

6. Formavimas ir genėjimas

  • Jauną medelį galima genėti pavasarį, kad formuotųsi graži laja (nebijokite trumpinti viršūnių).
  • Reguliarus genėjimas skatina šakojimąsi, kompaktiškumą.

7. Ramybės periodas

  • Žiemą augalui reikia ramybės: sumažinti laistymą, tręšti nutraukti, laikyti vėsesnėje vietoje, daug šviesos.
  • Gali numesti dalį lapų – natūralus procesas.

8. Žydėjimas

  • Žydėti kambarinės jacarandos Lietuvoje ar kitur šiauriniuose kraštuose labai sudėtinga, nes reikia ilgo, šilto ir šviesaus periodo.
  • Dažniausiai žydi tik subrendę, lauke arba dideliuose šiltnamiuose augantys egzemplioriai.

9. Dauginimas

  • Jacaranda galima dauginti sėklomis (jos pasėjamos į lengvą substratą, laikoma šiltai, sudygsta per 2–4 savaites) arba pusiau sumedėjusiais auginiais pavasarį/vasarą (daug sunkiau).

Dažniausios problemos

  • Lapų metimas: dažniausiai dėl perlaistymo, šaknų šalčio ar trūkstant šviesos žiemą.
  • Lėtas augimas ar mažai šakų: trūksta šviesos arba per kietas vazonas, šaknys neturi vietos.

Jacaranda – šilumos ir šviesos mėgstantis medis, tinkantis didesniems namams, žiemos sodams, terasoms.
Jei norite auginti įspūdingą medį, pasirūpinkite daug šviesos, šiluma bei švelniu, bet nuolatiniu drėkinimu.
Labai jautri perlaistymui ir šalčiui.

Astilbių paruošimas žiemai

Astilbių paruošimas žiemai Lietuvoje – nesudėtingas, tačiau svarbus ilgaamžiam vešėjimui ir gražiam žydėjimui kitais metais. Astilbės (Astilbe) yra visiškai atsparios žiemai daugiametės gėlės, tačiau teisinga rudens priežiūra padeda išsaugoti jų šaknyną, apsaugo nuo puvimo ir „atjaunina“ kerelį.


Astilbių paruošimas žiemai

1. Nužydėjusių žiedynų nupjovimas

  • Rudenį nuskinkite ar nupjaukite visus nužydėjusius žiedynus – tai sustabdo sėklų formavimąsi ir nealina augalo.
  • Lapiją galite palikti iki pirmųjų stiprių šalnų.

2. Lapų pašalinimas / nupjovimas

  • Po stipresnių šalnų, kai lapai nuvysta ir suminkštėja, antžeminę dalį galima (ir patartina) nupjauti paliekant 3–5 cm stiebo virš dirvos.
  • Jei rudenį ar žiemą sniego mažai, tokią nupjautą astilbę geriau pridengti.

3. Mulčiavimas

  • Mulčiuokite šaknis 5–10 cm sluoksniu – tam tinka žievė, sausos durpės, kompostas ar drėgna lapija.
  • Mulčias būtinas jaunesniems kereliams arba jei sodinote rudenį.
  • Vyresni dideli kerai dažnai išgyvena ir be papildomo dangos, bet sausų/lapų dėklas visada praverčia.

4. Sodinimas vėlai rudenį

  • Jei persodinote ar sodinote astilbes vėliau rudenį – mulčiavimas būtinas.
  • Nudengti mulčą rekomenduojama anksti pavasarį, kad šaknys greičiau pradėtų vegetaciją.

5. Papildomi patarimai

  • Netraukite seno kelmo iš žemės rudenį – šaknys jautrios, jas atjauninama ir dalijama tik pavasarį.
  • Rudenį nereikia tręšti – tręškite tik pavasarį.

  • Nupjaukite žiedynus ir (po šalnų) visą lapiją.
  • Ant kerelio užberkite 5–10 cm mulčio (ypač jei jauna ar ką tik sodinta astilbė).
  • Senus, stiprius kerus mulčiuoti nėra būtina, bet apsaugos papildomai.
  • Anksti pavasarį mulčą nudengti ir palaukti naujų daigų.

Tinkama rudens priežiūra užtikrina gerą žiemojimą ir „padidina“ žydėjimą kitais metais!

Japoninė lanksva – itin populiarus sodo dekoratyvinis krūmas

Japoninė lanksva – itin populiarus sodo dekoratyvinis krūmas, žavinantis elegantiška forma, spalvingais žiedais bei visišku nereiklumu. Ši lanksva žydi vasarą rausvais, baltais ar violetiniais žiedynais, idealiai tinka gyvatvorėms, gėlynų centrui ar šlaitų sutvirtinimui.


1. Vieta ir sodinimas

  • Saulėta arba pusiau pavėsinga vieta: kuo daugiau saulės – tuo intensyvesnis žydėjimas ir ryškesnė lapų bei žiedų spalva.
  • Dirva: pakenčia bet kokią, bet geriausiai tiks puri, lengvai drenuojama sodo žemė. Nelabai mėgsta nuolat drėgnų, užmirkstančių plotų.
  • Sodinimo laikas:
    • Pavasaris (balandis–gegužė) arba rugsėjo pradžia. Sodinukus iš konteinerių galima sodinti ir vasarą (jei pasirūpinsite laistymu).

2. Laistymas

  • Pirmus metus po pasodinimo būtina nuolat stebėti dirvos drėgmę, ypač sausros metu.
  • Vėliau lanksva labai atspari sausroms – pakanka natūralios lietaus drėgmės.

3. Tręšimas

  • Tręšiama minimaliai: pavasarį galima įmaišyti šiek tiek komposto arba universalių trąšų, bet nereiklus.
  • Nepersodinti ar pertręšti – augalas gali „išsigimti“.

4. Genėjimas

  • Pavasarį (iki pumpurų brinkimo) pašalinkite senus, pasenusius, silpnus ar pažeistus stiebus.
  • Siekiant gausesnio žydėjimo, genėkite žemai kas 2–3 metus (stipriai, paliekant 15–25 cm stiebus nuo žemės – tai skatina atjaunėjimą).
  • Po žydėjimo, galite trumpinti „nuvytusius“ žiedynus – skatina kompaktišką formą.

5. Dauginimas

  • Paprasčiausia dauginti kero dalijimu (pavasarį ar rudenį), ūglių auginiais (vasarą) arba atžalomis.
  • Įsišaknija lengvai, nauji krūmeliai greitai auga.

6. Atsparumas ir priežiūra

  • Lanksva labai atspari šalčiui, šalnoms, vėjams ir miestų užterštumui.
  • Ligų ir kenkėjų beveik nepuola, kartais gali užpulti amarai (nuplaunami stipria vandens srove).
  • Po 7–10 metų pamėginkite atjauninti visą kerą iš pagrindo.

Japoninė lanksva – nepakeičiamas sodo krūmas: mėgsta saulę, nereikli dirvai, žydi kasmet gausiai, puikiai tinka pradedantiesiems.
Reguliariai atjauninkite, pasodinkite grupėmis ar soliteriais – nuostabus vasaros akcentas!

Atogrąžų vienmetė žolė – Pampų žolė

Gynerium – (pampų žolė), yra atogrąžų vienmetė arba daugiametė žolė, paplitusi Pietų ir Centrinės Amerikos tropikuose, pelkėtose ar upių kraštų vietose.


Apie Gynerium

  • Bendriniai pavadinimai: Gyneris, Gynerium, kartais vadinama atogrąžų pampų žole.
  • Lotyniškas pavadinimas: Gynerium sagittatum.
  • Šeima: Poaceae (miglinių šeima).
  • Augimo tipas: Natūraliose buveinėse gali būti laikoma tiek vienmetė, tiek daugiametė, priklausomai nuo klimato.
  • Auga: upių, pelkių, drėgnose vietose. Dažnai formuoja didelius sąžalynus.

Ypatumai:

  • Stambūs, iki 3–5 m užaugantys žolynai.
  • Aštrūs, stori stiebai ir ilgi, standūs lapai.
  • Žiedynai – didelės, purusios, baltos ar sidabrinės šluotelės.
  • Dažnai naudojamas apželdinimui (ypač Cortaderia selloana), tačiau G. sagittatum retesnis – gana invazinis, vietomis laikomas piktžole.

Auginimas

  • Lietuvoje atvirose erdvėse Gynerium sagittatum nėra natūraliai auginamas dėl jautrumo šalnoms, tačiau šiltnamio ar oranžerijos sąlygomis auga kaip dekoratyvinė žolė.
  • Vegetacijos laikotarpiu mėgsta šilumą (virš +20 °C), drėgną, derlingą dirvą.
  • Dauginama sėklomis arba kerų dalijimu.
  • Žiemoti gali tik labai šiltose, be šalnų vietose.

Dekoratyvinės savybės

  • Panašiai kaip pampų žolė, išsiskiria puošniais žiedynais vasaros–rudens pabaigoje.
  • Dažnai sodinama kaip ekranas, vėjalaužis, vizualinis akcentas šiltuose kraštuose.

Atogrąžų vienmetė žolė – Gynerium – tai Pietų/Centrinės Amerikos platybėse paplitusi stambi miglinė, labiausiai vertinama dėl milžiniškų žiedynų, auginama (labiausiai dekoratyvus porūšis – pampų žolė) tik šiltuose klimatuose. Lietuvoje netipinė, tinkama tik kaip oranžerinis, laikinai dekoratyvinis augalas.

Juka (Yucca elephantipes)

Juka – viena iš populiariausių „palmių“ stiliaus kambarinės ar net lauko augalų, nors iš tikrųjų šis augalas priklauso ne palmėms, o agavinių (Agavaceae) šeimai. Dažniausiai patalpoms auginama Yucca elephantipes (minkštoji juka), kuri užauga iki 1–3 metrų, turi storą, medėjantį kamieną ir grakščius žalius (kartais margus) lapus.


Pagrindiniai priežiūros principai

1. Vieta ir šviesa

  • Mėgsta labai daug šviesos! Geriausiai jaučiasi prie lango, balkone ar net lauke (vasarą).
  • Puikiai ištveria net pusiau pavėsį, tačiau tada auga lėčiau, gali išsitempti ir rečiau formuoti naujas „kepurėles“.
  • Venkite nuolatinio stovėjimo visiškame šešėlyje.

2. Temperatūra

  • Ideali: 18–25 °C.
  • Žiemą gali pakęsti žemesnę (12–15 °C), bet ne mažiau kaip 8 °C.
  • Nepatinka skersvėjai, staigūs temperatūros pokyčiai.

3. Laistymas

  • Saikingas!
    • Vasarą – kai žemė pradžiūsta per 2–4 cm nuo paviršiaus.
    • Žiemą – labai retai (kas 2–4 savaites), nes perlaistymas pagrindinė jukų žūties priežastis.
  • Geriau per sausai nei per šlapiai – šaknys labai jautrios puviniui.

4. Dirva ir persodinimas

  • Labai svarbus geras drenažas!
    • Tinka kaktusų/sukulentų substratas arba universali žemė su smėliu/perlitu.
  • Persodinkite kas 2–3 metus, kai šaknys užpildo vazoną, geriausia – pavasarį.

5. Tręšimas

  • Aktyviai augant (balandis–rugsėjis) – kas 3–4 savaites trąšos žalialapiams ar palmių augalams.
  • Rudens–žiemos metu tręšti nereikia.

6. Oro drėgmė

  • Gerai ištveria sausumą, nėra reikli purškimui.
  • Jei lapai dulkini – nuvalykite drėgnu skudurėliu.

7. Dauginimas

  • Labai lengvai dauginama stiebo dalimis, kerelio dalijimu arba atskiriant „vaikučius“ nuo pagrindinio kamieno.
  • Viršūninis auginys ar stiebo fragmentai lengvai įsišaknija vandenyje ar drėgname substrate (daugiau – žr. jukos dauginimas stiebo dalimis aukščiau).

8. Formavimas ir genėjimas

  • Viršūnę ar šakas drąsiai galima patrumpinti (nuskynus viršūnę iš šono dažnai atželia naujas šoninis ūglis – taip suformuojama „šakota“ juka).

Dažnos problemos

  • Lapų galiukai ruduoja – per sausas oras, perlaistymas, druskos dirvoje arba per daug trąšų.
  • Gelsta, pūva pagrindas – dažniausiai perlaistymas ar užmirkimas.
  • Stiebai ištįsta, ploni, lapai skursta – per mažai šviesos.

Juka – labai atlaidi, puikus „pradedančiojo palmės“ augalas. Reikia šviesos, minimalios drėgmės ir saikingos trąšos, vengti perlaistymo ir sudaryti galimybę žemei vienodai džiūti.
Lengvai dauginama tiek viršūnės, tiek stiebo dalimis.