Home

Alyvmedis vazone (Olea europaea)

Alyvmedis vazone (Olea europaea) – puikus pasirinkimas norintiems Viduržemio jūros atmosferos namuose ar terasoje! Alyvmedžiai vis labiau populiarėja kaip dekoratyviniai, ilgai gyvenantys vazoniniai medeliai, nes net ir mūsų klimate gali sėkmingai augti lauke šiltu metų laiku, o žiemą peržiemoti vėsesnėse patalpose.


Alyvmedžio auginimo ir priežiūros gidas vazone

1. Vieta

  • Labai šviesi, saulėta vieta – alyvmedis mėgsta kuo daugiau tiesioginės saulės (idealu – pietinė terasa ar langas).
  • Vasarą galima laikyti lauke nuo vėlyvo pavasario iki rudens pradžios – augalas grūdėja ir geriau auga.
  • Saugokite nuo stiprių vėjų ir nuolatinių lietų.

2. Vazonas ir žemė

  • Vazonas turi būti erdvus, su didelėmis drenažo skylėmis (pvz., keramikinis ar plastikinis). Dugne storas keramzito, žvyro sluoksnis.
  • Žemė: labai laidi, puri, šiek tiek šarminė, rekomenduojama universali žemė sumaišyta su smėliu, žvyru (santykis 2:1:1), galima pridėti perlito.
  • Nepalikite stovinčio vandens lėkštelėje – alyvmedžiai netoleruoja šaknų permirkimo.

3. Laistymas

  • Laistyti saikingai – kai viršutinis žemės sluoksnis visiškai pradžiūsta. Geriau kartais per sausra nei perlaistyti!
  • Vasarą laistyti dažniau, nei žiemą.
  • Žiemą patartina laikyti beveik sausą (ypač jei vėsioje vietoje), laistyti tik tiek, kad šaknys nesudžiūtų.

4. Tręšimas

  • Per augimo sezoną (balandis–rugsėjis) kartą per mėnesį tręškite universaliosiomis ar citrusiniams medžiams skirtomis trąšomis (be chloro).
  • Rudenį ir žiemą trąšas nutraukite.

5. Genėjimas

  • Alyvmedžiai puikiai pakenčia genėjimą, todėl drąsiai galite išlaikyti kompaktišką formą.
  • Pavasarį patrumpinkite per ilgus ūglius, šalinius, ligotus ar džiūstančius šakelius.

6. Žiemojimas

  • Ramiam poilsiui būtina vėsi, šviesi (5–10 °C) patalpa: žiemos sodas, šviesus rūsys ar prieškambaris be radiatorių.
  • Trumpalaikis minusas (-1, -2°C) kenkia nedaug, bet ilgam terminui būtina išvengti šalčio!
  • Tamsiai žiemojant gali mesti lapus – nesibaiminkite, pavasarį atauga.
  • Jei neįmanoma perkelti į vėsią vietą, laistykite itin taupiai.

7. Persodinimas

  • Jaunus alyvmedžius persodinkite kas 2–3 metus, vyresnius – kas 5 metus ar kai vazonas labai perpildytas.

8. Žydėjimas ir vaisiai

  • Daugiau tikėtina, kad žydės ir pramegs tik kelis metus paaugęs, dažnai reikia dviejų medelių, kad būtų vaisių (dauguma veislių nėra visiškai savidulkės).
  • Pasitaiko, kad vazone užaugintas augalas žydi, bet vaisių nesubrandina – tai normalu dėl trūkstamų apdulkintojų ar nepakankamos žiemos ramybės.

9. Dažniausios problemos

  • Lapų džiūvimas/mėtymas: perlaistymas, per šilta žiema, per stiprūs skersvėjai.
  • Negausus augimas: per mažai šviesos ar maisto medžiagų.
  • Ligų ir kenkėjų – praktiškai nėra, bet kartais puola skydamariai arba voratinklinės erkės.

Alyvmedis puikiai tinka auginimui vazone: mėgsta daug saulės, laistomas saikingai, žiemą pernešamas į vėsią, šviesią vietą, pavasarį formuojamas, vasarą tręšiamas kartą per mėnesį. Svarbiausia – nelaistyti per gausiai, nestatyti į tamsią šiltą patalpą žiemai ir neužmiršti poilsio periodo.

Pagrindinės gėlių rūšys pagal auginimo vietą ir tipą

1. Kambarinės gėlės

Puikiai tinka auginti namų viduje – valo orą, puošia interjerą:

  • Fikusas (Ficus)
  • Sansevjera (Sansevieria)
  • Zamiokulkas (Zamioculcas)
  • Monstera (Monstera)
  • Alavijas (Aloe)
  • Orchidėja (Phalaenopsis, Dendrobium)
  • Begonija (Begonia)
  • Kalanchoe
  • Vėzdūnė/žiedlapis (Spathiphyllum)
  • Dracena (Dracaena)
  • Svogūninės: Amarilis, hiacintas, klivija ir kt.

2. Lauko vienmetės gėlės

Žydi vasarą, sodinamos kasmet, dažnai sėjamos į dirvą ar daiginamos per sodinukus:

  • Petunija (Petunia)
  • Saulėgrąža (Helianthus annuus)
  • Vienmetis gvazdikas (Dianthus chinensis, Šabo gvazdikas)
  • Tagetė (Tagetes – serenčiai)
  • Astro (Callistephus chinensis)
  • Cosmos (Cosmos)
  • Balzaminas (Impatiens)

3. Lauko daugiametės gėlės

Sodinamos vieną kartą, žydi daug metų iš eilės. Žinomesni pavyzdžiai:

  • Bijūnas (Paeonia)
  • Rafinuota rožė (Rosa)
  • Lelija (Lilium)
  • Irisas (vilkdalgis) (Iris)
  • Floksas (Phlox)
  • Astilbė (Astilbe)
  • Ežiuolė (Echinacea)
  • Chrizantema (Chrysanthemum)
  • Daugiametis gvazdikas
  • Levanda (Lavandula)

4. Svogūninės/šakniagumbinės lauko gėlės

  • Tulpė (Tulipa)
  • Narcizas (Narcissus)
  • Hiacintas (Hyacinthus)
  • Jurginas (Dahlia)
  • Gladiolus (Gladiolus)
  • Gumbinė begonija (Begonia tuberhybrida)
  • Frezija (Freesia)
  • Krokas (Crocus)
  • Lelija (Lilium)

5. Lauko viksvuolės ir žolynai

  • Miskantas (Miscanthus)
  • Plukėžolė (Pennisetum)
  • Šluotsmilgė (Calamagrostis)
  • Pampų žolė (Cortaderia selloana)

6. Lauko vyniotiniai, vijokliai

  • Raganė (Clematis)
  • Sausmedis vijoklinis (Lonicera)
  • Lauržiedis (Jasminum)
  • Sausmedis
  • Ipomėja (Ipomoea, ryto šlovė)

Keletas populiariausių gėlės pagal paskirtį

Paskirtis
Rūšys
Kambarinės
Fikusas, orchidėja, zamiokulkas, alavijas, monstera, begonija
Kapų ir gėlynų
Chrizantema, tagėtė, pelargonija, astra, gvazdikėlis
Saulėta vieta
Levanda, šalavijas, rožė, bijūnas, ežiuolė
Pavėsinė vieta
Astilbė, brunerė, bergenija, lelijūnas, fuksija
Vazoninės
Petunija, pelargonija, verbenos, gumbinės begonijos
Daugiametės
Bijūnas, lelija, irisai, floxsas, astilbė
Svogūninės
Tulpė, narcizas, hiacintas, jurginas
Vienmetės
Tagetė, petunija, balzaminas, astras, kosmėja (cosmos)

  • Lauko gėlių rūšių pasirinkimas – didžiulis. Natūrali priežiūra ir vietos parinkimas svarbesni nei veislė.
  • Kambarinės gėlės dažniausiai daugiausiai funkcionalios: puošia, valo orą.
  • Daugiamečiai žiedai – puikus pasirinkimas norint nedaug kasmetinės priežiūros.

Gelsta Rododendrų lapai

Rododendrų (Rhododendron) lapų geltonavimas – viena dažniausių problemų, signalizuojanti apie mitybos trūkumus, dirvos ar aplinkos klaidas. Pateikiu išsamiausią sąrašą galimų priežasčių ir sprendimų.


Pagrindinės rododendrų lapų geltonavimo priežastys ir sprendimo būdai

1. Per didelis dirvos pH (per mažai rūgščios žemės)

  • Rododendrai būtini rūgščiose (pH 4.5–5.5) dirvose!
  • Jei dirva neutralizavosi, tapo šarminė (dėl kalkių, cemento, netinkamos žemės), lapai gelsta, nauja lapija silpna, augimas lėtas.
  • Sprendimas: patręškite specialia rūgštinančia trąša (pvz., amonio sulfatu, sieros milteliais), dirvos paviršių pamulčiuokite rūgščiomis durpėmis ar spyglių mulčiu.

2. Geležies ar mikroelementų trūkumas (chlorozė)

  • Geležies trūkumas rododendruose reiškiasi taip: lapas geltonas, bet gyslos lieka žalios.
  • Dažniausia priežastis – per didelis pH, bet ir prasta dirvos sandara, nepakankamai trąšų, blogas drenažas.
  • Sprendimas: naudoti geležies chelatus (laistyti arba purkšti lapus), atstatyti žemės rūgštingumą.

3. Maisto medžiagų trūkumas (azotas, magnis ir kt.)

  • Nitratų stoka – lapai pirma senstantys pagelsta, dažniausiai apačioje.
  • Sprendimas: tręškite rododendrams skirtomis trąšomis, pavasarį patręškite magnio sulfatu.

4. Netinkamas laistymas

  • Per drėgna arba per sausa žemė – abi sąlygos skatina geltonavimą.
  • Šaknys negali būti baloje, bet ir ilgai be vandens neauga.
  • Sprendimas: užtikrinti nuolatinį, vidutinį drėgnumą, gera dirvos struktūra, mulčiavimas (kad neuždžiūtų).

5. Kiti stresai

  • Pažeistos šaknys (perkėlimo, šalčio ar kenkėjų, ligų).
  • Oro/sniego, vegetacijos pabaigos stresas – šiek tiek pasenusi lapija natūraliai gelsta rudenį, bet jei gelsta visi ar nauji lapai – problema didesnė.

6. Ligos, kenkėjai

  • Šaknų puvinys (dėl užmirkimo), grybinės ligos ar voratinklinės erkės.
  • Sprendimas: jeigu geltonavimas su dėmėmis, neįprastas, yra pažeistų šakų – paieškokite kitų ligos žymių, esant galimybei nufotografuokite specialistui.

Trumpas sprendimų planas:

  1. Patikrinkite dirvos rūgštingumą (su testeriu ar juostelėmis, arba pagal mulčią/žemės tipą).
  2. Pradėkite rūgštinti žemę (durpės, spygliuočių mulčias, trąšos rododendrams).
  3. Tręškite specialiomis rododendrų trąšomis, naudokite geležies chelatą (ypač jei gyslos lieka žalios).
  4. Užtikrinkite reguliarų, bet ne perteklinį laistymą ir gerą drenažą.
  5. Pašalinkite sergančius, labai pažeistus lapus.

Aloe vera dauginimas yra labai paprastas

Aloe vera dauginimas yra labai paprastas ir dažnai sėkmingas net pradedantiesiems. Populiariausi ir efektyviausi būdai – atžalų atskyrimas („vaikučių“), rečiau naudojami lapų auginiai ir sėklų sėja.


1. Dauginimas atžalomis („vaikučiais“) – paprasčiausias būdas

  1. Pavasarį arba vasaros pradžioje atidžiai išimkite augalą iš vazono.
  2. Palei motininio augalo pagrindą pamatysite mažų atžalų (tai jauni alijošiai su savo šaknų sistema).
  3. Atsargiai atskirkite atžalą rankomis arba peiliu (stebėkite, kad kiekviena turėtų bent kelias šakneles).
  4. Atžalą keletą valandų (arba ir visą parą!) padžiovinkite pavėsyje – kad žaizdos apdžiūtų ir nesupūtų pasodinus.
  5. Pasodinkite į mažą, sausą, smėlingą–kaktusams skirtą žemę.
  6. Pirmą savaitę laistykite minimaliai – tegul įsišaknija.

Patarimas:
Persodinus laikyti šiltoje, šviesioje, bet ne per saulėtoje vietoje. Nepersodinti į per didelį vazoną!


2. Dauginimas lapų auginiais

  • Nupjaukite sveiką, sultingą lapą kuo arčiau pagrindo.
  • Padžiovinkite 1–2 paras pavėsyje, kol pjūvio vieta užsitrauks sausa plėvele.
  • Sodinama į drėgną smėlio ar kaktusų substratą.
  • Laistyti labai atsargiai – lapai įsišaknija sunkiau nei atžalų metodas, dažnai supūva.

3. Dauginimas sėklomis

  • Retas būdas – sėklas sėti į sterilų, smėlėtą substratą, vos padengti ir laikyti nuolat drėgnai (ne šlapiai!) šiltoje, šviesioje vietoje (>20°C).
  • Sudygsta per 2–4 savaites, bet daigai labai gležni, auga lėtai.

Geriausias būdas dauginti Aloe vera – atskirti ir persodinti atžalas su šaknimis.
Lapų auginiais ar sėklomis dauginti sunkiau, rečiau pavyksta, bet įmanoma.
Visada sausai padžiovinkite pjūvio žaizdą, naudokite laidžią, kaktusams skirtą žemę, nepersodinkite į per drėgną substratą.

Geltonuoja rožių lapai

Geltonuojantys rožių lapai – dažna problema, kurią gali sukelti daugybė veiksnių. Norint nustatyti priežastį ir išspręsti bėdą, reikia įvertinti tiek aplinkos sąlygas, tiek priežiūrą.


Pagrindinės rožių lapų geltonavimo priežastys ir sprendimo būdai

1. Perlaistymas / prastas drenažas

  • Rožės nemėgsta stovinčio vandens!
  • Jei šaknys permirko, lapai gelsta, krinta, kartais net pradeda pūti ir šaknis.
  • Sprendimas: sumažinkite laistymą, pasirūpinkite, kad nuo šaknų gerai nutekėtų vanduo. Drenažas būtinas tiek vazonuose, tiek lauke (ypač sunkiose, molingose dirvose).

2. Maisto medžiagų trūkumas (ypač geležies, magnio, azoto)

  • Geležies trūkumas: Lapai gelsta, bet gyslos lieka žalios (chlorozė).
  • Azoto trūkumas: Gelsta ir senesni (apatiniai) lapai, ypač pavasarį.
  • Magnio trūkumas: Gelstonos dėmės, lieka žalios kraštai ir gyslos.
  • Sprendimas: patręškite rožėms skirtomis trąšomis su mikroelementais. Esant chlorozės požymiams – papildomai naudokite geležies chelatą.

3. Per daug šešėlio / per mažai šviesos

  • Rožės mėgsta daug tiesioginės šviesos.
  • Jei krūmas užtemdytas ar pasodintas šešėlyje – lapų geltonavimas neišvengiamas.
  • Sprendimas: perkelkite į saulėtą vietą arba praretinkite šalia augančius kitus augalus.

4. Pertręšimas arba druskos dirvoje

  • Per dažnai ar per gausiai tręšiant, ypač mineralinėmis trąšomis, lapai gali nudegti, pagelsti, net paruduoti kraštai.
  • Sprendimas: nuplaukite dirvą – kelis kartus gerai palaistykite, sumažinkite trąšų dozes.

5. Ligos

  • Juodoji dėmėtligė (Marsonina): apvalios, tamsios dėmės, lapai gelsta ir byra. Išplinta esant drėgnam orui.
  • Sprendimas: pašalinkite pažeistus lapus, purkškite sisteminiais fungicidais (pagal instrukciją), pavasarį profilaktiškai nugenėkite ir purkškite prevenciškai.

6. Natūralus senėjimas

  • Vasaros pabaigoje ar rudenį seni apatiniai lapai natūraliai gelsta ir byra – jei visa kita tvarkoje, nėra problemos.

7. Kita priežastis – stresoriai

  • Staigus oro, laistymo, vietos pokytis; pažeistos šaknys persodinant.

Trumpas sprendimų planas:

  1. Patikrinkite, ar nėra užmirkimo šaknų zonoje.
  2. Atsargiai patręškite specialiomis rožių trąšomis su mikroelementais.
  3. Pašalinkite sergančius, pažeistus lapus.
  4. Užtikrinkite, kad rožė gauna pakankamai šviesos ir oro.
  5. Stebėkite dėl grybinių ligų – esant reikalui purkškite fungicidu.