Kopūstas

Kopūstas

Daržinis, arba baltagūžis, kopūstas — vienas seniausių kultivuojamų augalų. Daug tūkstantmečių prieš mūsų erą Senovės Egipte, Graikijoje kopūstas buvo vartojamas sergant kepenų, sąnarių ligomis. Kopūsto sultys padėjo gydyti žaizdas, trofines opas, nes jos pasižymi antimikrobinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Senovės romėnų istoriko Marko Katono veikale „Žemdirbystė” kopūstas pavadintas „iš visų daržovių — pirmąja”. Autoriaus nuomone, kopūstas turi tokių savybių, kurios „daugiausia padeda sveikatai”.

Kaip byloja istorija, Pitagorui priklauso posakis apie tai, kad „kopūstas nuolat palaiko žvalią, linksmą ir ramią žmogaus nuotaiką”. Senovės Graikijoje buvo priimta, kad bet koks bendras stalas (valgymas), kai buvo geriama daug vyno, prasidėdavo nuo virto kopūsto. Kopūsto sėklos iki šiol Europos šalių liaudies medicinoje vartojamos kaip atsipagiriojimo vaistas. Senovėje dažnai sakydavo, kad „cukruje tirštai išvirtos kopūsto sultys priešinasi taip pat svaiguliui arba girtumui”.

Senovės romėnų gydytojai teigė, kad kopūstas suteikia organizmui atsparumą nuo įvairių ligų, pašalina nemigą ir numalšina galvos skausmus. Salemo mokykla laikė kopūstą geru vaistu viduriavimui ir vidurių užkietėjimui gydyti. „Kopūstų sriuba laisvina, o pats kopūstas kietina vidurius; jeigu jie valgomi kartu, skrandis paruošiamas ištuštinimui”. Senovinėse rusų gydymo knygose ir žolynuose, jų receptuose galima perskaityti: „grūstą kopūstą, sumaišytą su kiaušinio baltymu, dedame prie bet kokio nudegimo ir taip užgydome opas”.

Daržovių, ypač kopūsto, sultys arba jų nuovirai, kartu su baltymais, angliavandeniais ir riebalais, padidina skrandžio sulčių išsiskyrimą, tuo prailginančios virškinimo periodą. Šeštajame dešimtmetyje amerikiečių mokslininkas Činėjus įrodė, kad šviežios kopūsto sultys išgydo eksperimentiškai sukeltas paukščių, jūros kiaulyčių, žiurkių ir šunų skrandžio opas. Vaistinių augalų instituto farmakologijos laboratorijoje buvo eksperimentiškai patvirtintas kopūsto sulčių veikimas.

Klinikiniais tyrimais nustatyta, jog preparatas, turintis metilmetioninsulfonio, labai efektyviai gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Priešopinis kopūsto veiksnys buvo pavadintas priešopiniu vitaminu, arba vitaminu U, — nuo lotyniško žodžio ulcus — opa. Druskos pavidalu vitaminą U TSRS sveikatos apsaugos ministerijos Farmakologijos komitetas leido vartoti medicinos praktikoje.

Metilmetioninsulfoniochloridas padeda užgyti virškinamojo trakto gleivinės pažeidimams sergant gastritais, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Atsiradus pykinimui, vėmimui, sustiprėjus skausmams, preparato dozė mažinama. Yra Kazanės, Maskvos, Minsko mokslininkų pranešimų apie vitamino U vartojimą kompleksiškai gydant sergančiuosius egzema, žvyneline liga ir neurodermitu su juos lydinčiomis virškinamojo trakto ligomis. Grynas vitaminas U ne taip efektyviai gydo kaip kopūsto sultys. Manoma, kad kopūsto priešopinis veikimas priklauso ne tik nuo šios medžiagos.

Geriausia skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti vartoti šviežias kopūsto sultis. Norint gauti sulčių, kopūsto gabalėliai vieną du kartus sumalami mėsmale. Gauta masė išspaudžiama per švarią marlę į indą ir duodama ligoniams gerti mėnesį po 5-6 sulčių stiklines per dieną. Nepatartina pagaminti kopūsto sulčių daugiau kaip vienai dviem dienoms, nes jos genda. Gyventojų labai mėgstami rauginti kopūstai. Jie yra vertingas dietinis produktas sergant širdies ir kraujagyslių bei skrandžio ir žarnyno ligomis.

Rauginti kopūstai gerina virškinamojo trakto liaukų sekrecinę veiklą ir apsaugo nuo skorbuto. Jie vartojami kaip silpnas vidurius paleidžiantis vaistas sergant kolitais ir kaip šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas sergant vandene ir podagra. Raugintus kopūstus galima valgyti tiksliai nenustatant dozės, nes jie nekenksmingi, bet reikia jų mažiau valgyti vakare, nes dėl didelio celiuliozės kiekio juose sustiprėja žarnyno motorinė funkcija.

Medicinos praktikoje vartojamos ir sausos kopūsto sultys. Tai higroskopiniai milteliai nuo kreminės iki rudos spalvos, turintys būdingą kopūstų kvapą ir skonį. Jie gaunami baltagūžio kopūsto šviežias sultis išdžiovinus purkščiamuoju džiovinimu. Sausas kopūsto sultis patartina vartoti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, jos padeda esant, hipacidiniams gastritams ir žarnyno atonijai.

Arbatinis šaukštelis preparato miltelių ištirpinama pusėje stiklinės vandens ir geriama po 3-4 kartus per dieną 1 valandą prieš valgį 3-4 savaites. Gydymo kursą profilaktiškai galima pakartoti po 3-6 mėnesių. Nepamiršti ir švieži kopūsto lapai — senovinis jų vartojimas gydymui. Jie dedami ant kūno sergant kai kuriomis pūlinėmis odos ligomis, egzema, trofinėmis opomis, esant nudegimams. Ši savybė priklauso nuo fitoncidų, kurie žudo auksaspalvius stafilokokus ir kitus ligas sukeliančius mikroorganizmus.

About the author

vytasss administrator