Objektinis IS kūrimas

Objektinis IS kūrimas – palyginti nauja IS projektavimo metodų kryptis, pakeitusi tradicine vadinamą struktūrinę-funkcinę IS kūrimo metodologiją.

Struktūrinio-funkcinio IS kūrimo eiga buvo nuosekli, IS buvo kuriamos konkrečiai veiklos funkcijai kompiuterizuoti. Gautas programinis produktas (IS) tiesiogiai galėjo būti naudojamas tik toje organizacijoje ir tik tai funkcijai atlikti. Visos IS dalys (programos, moduliai) buvo sukurtos ir tiko tik šiai funkcijai kompiuterizuoti. Labai keblu buvo tokią IS panaudoti, pritaikyti kitose organizacijose net analogiškoms funkcijoms atlikti. Tai netenkino IS inžinerijos poreikių ir siekių, todėl susiformavo pažangesni IS kūrimo metodai objektinio požiūrio pagrindu.

Objektinio požiūrio ypatumas yra tai, kad yra nagrinėjama ne veiklos funkcija, kurią reikia kompiuterizuoti, bet veiklos sritis, kuri susideda iš realaus pasaulio objektų ir jų sąveikų. Ir tik po to nagrinėjama, kaip šie objektai atlieka vieną ar kitą funkciją. Toks būdas leidžia sukurti IS, susidedančias iš dalių, kurios atitinka realaus pasaulio objektus, jų savybes (atributus) ir atliekamus veiksmus (funkcijas, procesus, metodus). Ir jeigu toks objektas dalyvauja vykdant kelias veiklos funkcijas, tai jis gali būti panaudotas IS sudėtyje pakartotinai. Žinomi tokie objektinio požiūrio privalumai:

1) Supaprastėja IS kūrimo procesas, nes IS surenkama iš objektų rinkinio. Kiekvienas objektas – sąlyginai paprastas, atskirai aprašytas ir valdomas programinės įrangos komponentas.

2)  Pagerėja programuotojo darbo kokybė ir produktyvumas.

3)  IS kūrimas objektiniais metodais yra slankesnis, nes IS gali būti lengvai modifikuojama pakeičiant senesnį objektą naujesniu ar sukuriant naujus objektų tipus.

4)  Objektinis požiūris leidžia sistemos analitikui mąstyti realaus pasaulio terminais, o ne programinės įrangos dalių sąvokomis. Nes realaus pasaulio objektas atitinka programos objektą.

5)  Objektinės programos ilgai išlieka gyvybingos lyginant su būdu sukurtomis.

6)  Objektinis požiūris labai tinka WEB taikomosioms programoms kurti.

7)  Objektiniai metodai sumažina sistemos palaikymo išlaidas.

8)  Atsirado objektinės duomenų bazės, kurios nuo 10 iki 100 kartų greičiau apdoroja sudėtingas užklausas.

Šiuo metu vyrauja objektinio kūrimo standartas, vadinamas vieninga modeliavimo kalba UML (šios kalbos versija UML 1.4.2 yra pripažinta tarptautiniu standartu ISO/IEC 19501). UML1.4. susideda iš devynių skirtingų struktūrinių schemų (diagramų), kurios aprašo visus schemų kūrimo procesus. Objektinio požiūrio metodų ir priemonių plėtros veiklą koordinuoja tarptautinis konsorciumas OMG (angį. Object Management Group, adresas internete www.omg.org). Vieningą objektinio modeliavimo kalbą UML 1.4 sudaro tokie modeliai ir juos aprašančios diagramos:

·  Statinės struktūros diagramos (static structure diagrams):

o  klasių diagrama {class diagram),

o  objektų diagrama {object diagram),

·  Taikomųjų uždavinių diagramos {use case diagrams),

·  Sąveikos diagramos (interaction diagrams):

o  sekos diagramos (seąuence diagrams),

o  bendradarbiavimo diagramos (collaboration diagrams),

·  Būsenų diagramos (statechart diagrams),

·  Veiklos diagrama (activity diagram),

·  Diegimo diagramos {implementation diagrams),

o  komponentų diagrama (component diagram),

o  įrangų diagrama (deployment diagram).

UML yra tik modeliavimo kalba, tai nėra metodas. UML nenurodo standartinio IS kūrimo proceso ar metodo, tai yra tik objektinė grafinio modeliavimo kalba – notacija ir jos sintaksės bei semantikos aprašymas. Yra žinoma keletas populiarių objektinio modeliavimo metodų, kurie aprašo konkrečius objektinio modeliavimo procesus, naudojančius ne tik UML, bet ir papildomus modelius. Šiuo metu labiau žinomi tokie objektiniai metodai: OMT , Booch, Catalysis, Object ory, Shaler/Mellor, Fusion, RUP.

Daugelis firmų sukuria originalias IS kūrimo metodologijas savo programinių produktų – kompiuterizuotų IS inžinerijos sistemų (CASE tools) kūrimui. Pavyzdžiui, populiarus objektinis CASE paketas Provision Workbench (gamintojas Proforma Corporation, Inc., www.proformacorp.com) sukurtas objektinės analizės ir projektavimo metodo „Object Thinking““ pagrindu.

Šios metodologijos sujungia į nuoseklią technologiją UML modelius (visus ar dalį) ir ,dažnai, įtraukia papildomus modelius, pavyzdžiui, CRC korteles, darbų sekų modelius (angį. Workflow model) ir kitokius.

Žinomi ir kiti objektiniai informacijos sistemų inžinerijos būdai (kalbos ir metodai): IDEF4 grafinų notacijų sistema, OPEN metodas (http://www.open.org.au/), kurio pagrindas yra OML (Open Modeling Language).

Patiko? Pasidalink

Panaudojamumo personos: Registratūros personalas ir Gydytojas

Registratūros personalas

Siekiai projekte

Pagrindinis siekis projekte registratūros personalo atžvilgiu – padėti koordinuoti registratūros personalo veiklą, pagreitinti poliklinikos personalo darbą ir suteikti galimybė greičiau surasti registracijos informaciją tolimesniam naudojimui.

Charakteristikos

Poliklinikos registratūros darbuotojui reikalingi paciento medicinos kortelės duomenis, informacija apie pacientus, gydytojus, ligas, paciento sveikatos pažymą ir ruošia ataskaitas apie poliklinikos darbą. Registratūros personalas turi mokėti perduoti paciento duomenis gydytojui informacines sistemos pagalba. Projekto įvykdymas turi patikslinti poliklinikos registratūros darbo laiką ir efektyviai aptarnauti pacientus.

Poliklinikos registratūros personalo  apibendrinta

charakteristika

Programų sistemos  ir aparatūra,  kuriomis

moka naudotis

Tekstiniai redaktoriai, poliklinikos informacijos pateikimo sistemos, naršyklės.
Naudotojų įgūdžiai ir

motyvacija

Registratūros darbuotojai  turi  tūrėti  klaviatūros  naudojimo įgūdžių, valdyti pelę ir kitus sąveikos būdus.
Aplinka Pakankamai didelė  galimybė  naudotojui  suteikti  paramą. Retkarčiais galima „vietinio eksperto“ pagalba.

 

 

Problemų aprašas

Pacientų registratūroje  buvo daug. Vienam registratūros darbuotojui reikia greitai efektyviai aptarnauti kiekvieną poliklinikos pacientą. Aptarnavimas vyksta lėtai ir neefektyviai, kai kurie pacientai ateina vienu metu, kiti stengiasi be eilės gauti numerį pas gydytoją, pacientai eina pas tam tikrą konkretų gydytoją, o pas kitus nenori, net jei nėra eilių

Patobulintos sąveikos vizija

Sistema turi  padėti paskirstyti pacientų eilių srautus. Toks paskirstymas leis vengti trūkumų, kurie dažnai būna eilėse. Sistema turi numeruoti pacientus ir pranešti pacientui, kad laikas ateiti pas registratūros darbuotoją.

Esminių užduočių panaudojamumo  tikslai

  • klavišų paspaudimų kiekis: 20
  • naudojamų komandų kiekis, 20
  • naudotojo atliekamų veiksmų kiekis: 10
  • klavišo paspaudimo, komandų rinkimo, užduočių atlikimo trukmė: 5-15s.
  • laikas, reikalingas išmokti komandų aibę, 5-10 min.
  • komandų kiekis, kurias reikia įsiminti, siekiant sėkmingai dirbti: 10
  • sistemos naudojimo žinios: vidutinės
  • nuostatos ir nuomonės: vidutinės
  • paramos medžiagos prieinamumas: vidutinis
  • poligrafinės ir suvokimo klaidos: vidutinės
  • laikas, reikalingas atstatyti klaidingus veiksmus: 3-10s

 

Gydytojas

Siekiai projekte

Gydytojas turi betarpiškai naudoti informacinės sistemos galimybes reikalingos informacijos paieškai, todėl kad pats priima svarbus sprendimus, kurie yra susiję su pacientų sveikata ir kito poliklinikos personalo veiklos kryptimi.

Charakteristikos

Gydytojas peržiūri pacientų medicinos kortelės duomenis, pacientų sveikatos pažymus ir ataskaitas apie poliklinikos registratūros darbą. Po paciento aptarnavimo gydytojas pildo paciento pažymą ir perduoda pacientui.

 

Poliklinikos registratūros personalo  apibendrinta

charakteristika

Programų sistemos  ir aparatūra,  kuriomis

moka naudotis

Tekstiniai redaktoriai, poliklinikos informacijos pateikimo sistemos, naršyklės.
Naudotojų įgūdžiai ir

motyvacija

Naudotojai  turi  tūrėti  klaviatūros  naudojimo įgūdžių, valdyti pelę ir kitus sąveikos būdus.
Aplinka Registratūros darbuotojai dirba kolektyve, todėl dažnai „vietinio eksperto“ pagalba. Pakankamai didelė  galimybė  naudotojui  suteikti  paramą

 

 

Naudotojo tipas:  vidutiniškai patyrę naudotojai

Problemų aprašas:

Gydytojas pastebėjo pacientus su panašiais simptomais. Sistemos pagalba gydytojas negalėjo įvertinti kiek pacientų turi  tos pačios ligos simptomus, prasidėjo epidemija, dėlto sistemos naudojimas nebuvo naudingas.

Patobulintos sąveikos vizija

Sistema turi suskaičiuoti pacientus ir kitą poliklinikos personalą, leisti rūšiuoti bei grupuoti pacientų ir darbuotojų duomenis pagal tam tikrus kriterijus taip kad gydytojui būtų paprasta daryti svarbiausius išvadas, kurie padėtų kaip pacientams taip ir kitiems sistemos naudotojams.

Esminių užduočių panaudojamumo  tikslai

  • klavišų paspaudimų kiekis: 25
  • naudojamų komandų kiekis: 25
  • naudotojo atliekamų veiksmų kiekis: 15
  • klavišo paspaudimo, komandų rinkimo, užduočių atlikimo trukmė:
  • laikas, reikalingas išmokti komandų aibę 10-15 min.
  • komandų kiekis, kurias reikia įsiminti, siekiant sėkmingai dirbti: 15
  • sistemos naudojimo žinios: vidutinės
  • nuostatos ir nuomonės: didelės
  • paramos medžiagos prieinamumas: vidutinis
  • poligrafinės ir suvokimo klaidos: vidutinės
  • laikas, reikalingas atstatyti klaidingus veiksmus: 5-20 s.

Daugiau apie persona – Pacientas

Patiko? Pasidalink