Category Archive kompiuteriai

Objektinis IS kūrimas

Objektinis IS kūrimas – palyginti nauja IS projektavimo metodų kryptis, pakeitusi tradicine vadinamą struktūrinę-funkcinę IS kūrimo metodologiją.

Struktūrinio-funkcinio IS kūrimo eiga buvo nuosekli, IS buvo kuriamos konkrečiai veiklos funkcijai kompiuterizuoti. Gautas programinis produktas (IS) tiesiogiai galėjo būti naudojamas tik toje organizacijoje ir tik tai funkcijai atlikti. Visos IS dalys (programos, moduliai) buvo sukurtos ir tiko tik šiai funkcijai kompiuterizuoti. Labai keblu buvo tokią IS panaudoti, pritaikyti kitose organizacijose net analogiškoms funkcijoms atlikti. Tai netenkino IS inžinerijos poreikių ir siekių, todėl susiformavo pažangesni IS kūrimo metodai objektinio požiūrio pagrindu.

Objektinio požiūrio ypatumas yra tai, kad yra nagrinėjama ne veiklos funkcija, kurią reikia kompiuterizuoti, bet veiklos sritis, kuri susideda iš realaus pasaulio objektų ir jų sąveikų. Ir tik po to nagrinėjama, kaip šie objektai atlieka vieną ar kitą funkciją. Toks būdas leidžia sukurti IS, susidedančias iš dalių, kurios atitinka realaus pasaulio objektus, jų savybes (atributus) ir atliekamus veiksmus (funkcijas, procesus, metodus). Ir jeigu toks objektas dalyvauja vykdant kelias veiklos funkcijas, tai jis gali būti panaudotas IS sudėtyje pakartotinai. Žinomi tokie objektinio požiūrio privalumai:

1) Supaprastėja IS kūrimo procesas, nes IS surenkama iš objektų rinkinio. Kiekvienas objektas – sąlyginai paprastas, atskirai aprašytas ir valdomas programinės įrangos komponentas.

2)  Pagerėja programuotojo darbo kokybė ir produktyvumas.

3)  IS kūrimas objektiniais metodais yra slankesnis, nes IS gali būti lengvai modifikuojama pakeičiant senesnį objektą naujesniu ar sukuriant naujus objektų tipus.

4)  Objektinis požiūris leidžia sistemos analitikui mąstyti realaus pasaulio terminais, o ne programinės įrangos dalių sąvokomis. Nes realaus pasaulio objektas atitinka programos objektą.

5)  Objektinės programos ilgai išlieka gyvybingos lyginant su būdu sukurtomis.

6)  Objektinis požiūris labai tinka WEB taikomosioms programoms kurti.

7)  Objektiniai metodai sumažina sistemos palaikymo išlaidas.

8)  Atsirado objektinės duomenų bazės, kurios nuo 10 iki 100 kartų greičiau apdoroja sudėtingas užklausas.

Šiuo metu vyrauja objektinio kūrimo standartas, vadinamas vieninga modeliavimo kalba UML (šios kalbos versija UML 1.4.2 yra pripažinta tarptautiniu standartu ISO/IEC 19501). UML1.4. susideda iš devynių skirtingų struktūrinių schemų (diagramų), kurios aprašo visus schemų kūrimo procesus. Objektinio požiūrio metodų ir priemonių plėtros veiklą koordinuoja tarptautinis konsorciumas OMG (angį. Object Management Group, adresas internete www.omg.org). Vieningą objektinio modeliavimo kalbą UML 1.4 sudaro tokie modeliai ir juos aprašančios diagramos:

·  Statinės struktūros diagramos (static structure diagrams):

o  klasių diagrama {class diagram),

o  objektų diagrama {object diagram),

·  Taikomųjų uždavinių diagramos {use case diagrams),

·  Sąveikos diagramos (interaction diagrams):

o  sekos diagramos (seąuence diagrams),

o  bendradarbiavimo diagramos (collaboration diagrams),

·  Būsenų diagramos (statechart diagrams),

·  Veiklos diagrama (activity diagram),

·  Diegimo diagramos {implementation diagrams),

o  komponentų diagrama (component diagram),

o  įrangų diagrama (deployment diagram).

UML yra tik modeliavimo kalba, tai nėra metodas. UML nenurodo standartinio IS kūrimo proceso ar metodo, tai yra tik objektinė grafinio modeliavimo kalba – notacija ir jos sintaksės bei semantikos aprašymas. Yra žinoma keletas populiarių objektinio modeliavimo metodų, kurie aprašo konkrečius objektinio modeliavimo procesus, naudojančius ne tik UML, bet ir papildomus modelius. Šiuo metu labiau žinomi tokie objektiniai metodai: OMT , Booch, Catalysis, Object ory, Shaler/Mellor, Fusion, RUP.

Daugelis firmų sukuria originalias IS kūrimo metodologijas savo programinių produktų – kompiuterizuotų IS inžinerijos sistemų (CASE tools) kūrimui. Pavyzdžiui, populiarus objektinis CASE paketas Provision Workbench (gamintojas Proforma Corporation, Inc., www.proformacorp.com) sukurtas objektinės analizės ir projektavimo metodo „Object Thinking”” pagrindu.

Šios metodologijos sujungia į nuoseklią technologiją UML modelius (visus ar dalį) ir ,dažnai, įtraukia papildomus modelius, pavyzdžiui, CRC korteles, darbų sekų modelius (angį. Workflow model) ir kitokius.

Žinomi ir kiti objektiniai informacijos sistemų inžinerijos būdai (kalbos ir metodai): IDEF4 grafinų notacijų sistema, OPEN metodas (http://www.open.org.au/), kurio pagrindas yra OML (Open Modeling Language).

Panaudojamumo personos: Registratūros personalas ir Gydytojas

Registratūros personalas

Siekiai projekte

Pagrindinis siekis projekte registratūros personalo atžvilgiu – padėti koordinuoti registratūros personalo veiklą, pagreitinti poliklinikos personalo darbą ir suteikti galimybė greičiau surasti registracijos informaciją tolimesniam naudojimui.

Charakteristikos

Poliklinikos registratūros darbuotojui reikalingi paciento medicinos kortelės duomenis, informacija apie pacientus, gydytojus, ligas, paciento sveikatos pažymą ir ruošia ataskaitas apie poliklinikos darbą. Registratūros personalas turi mokėti perduoti paciento duomenis gydytojui informacines sistemos pagalba. Projekto įvykdymas turi patikslinti poliklinikos registratūros darbo laiką ir efektyviai aptarnauti pacientus.

Poliklinikos registratūros personalo  apibendrinta

charakteristika

Programų sistemos  ir aparatūra,  kuriomis

moka naudotis

Tekstiniai redaktoriai, poliklinikos informacijos pateikimo sistemos, naršyklės.
Naudotojų įgūdžiai ir

motyvacija

Registratūros darbuotojai  turi  tūrėti  klaviatūros  naudojimo įgūdžių, valdyti pelę ir kitus sąveikos būdus.
Aplinka Pakankamai didelė  galimybė  naudotojui  suteikti  paramą. Retkarčiais galima „vietinio eksperto“ pagalba.

 

 

Problemų aprašas

Pacientų registratūroje  buvo daug. Vienam registratūros darbuotojui reikia greitai efektyviai aptarnauti kiekvieną poliklinikos pacientą. Aptarnavimas vyksta lėtai ir neefektyviai, kai kurie pacientai ateina vienu metu, kiti stengiasi be eilės gauti numerį pas gydytoją, pacientai eina pas tam tikrą konkretų gydytoją, o pas kitus nenori, net jei nėra eilių

Patobulintos sąveikos vizija

Sistema turi  padėti paskirstyti pacientų eilių srautus. Toks paskirstymas leis vengti trūkumų, kurie dažnai būna eilėse. Sistema turi numeruoti pacientus ir pranešti pacientui, kad laikas ateiti pas registratūros darbuotoją.

Esminių užduočių panaudojamumo  tikslai

  • klavišų paspaudimų kiekis: 20
  • naudojamų komandų kiekis, 20
  • naudotojo atliekamų veiksmų kiekis: 10
  • klavišo paspaudimo, komandų rinkimo, užduočių atlikimo trukmė: 5-15s.
  • laikas, reikalingas išmokti komandų aibę, 5-10 min.
  • komandų kiekis, kurias reikia įsiminti, siekiant sėkmingai dirbti: 10
  • sistemos naudojimo žinios: vidutinės
  • nuostatos ir nuomonės: vidutinės
  • paramos medžiagos prieinamumas: vidutinis
  • poligrafinės ir suvokimo klaidos: vidutinės
  • laikas, reikalingas atstatyti klaidingus veiksmus: 3-10s

 

Gydytojas

Siekiai projekte

Gydytojas turi betarpiškai naudoti informacinės sistemos galimybes reikalingos informacijos paieškai, todėl kad pats priima svarbus sprendimus, kurie yra susiję su pacientų sveikata ir kito poliklinikos personalo veiklos kryptimi.

Charakteristikos

Gydytojas peržiūri pacientų medicinos kortelės duomenis, pacientų sveikatos pažymus ir ataskaitas apie poliklinikos registratūros darbą. Po paciento aptarnavimo gydytojas pildo paciento pažymą ir perduoda pacientui.

 

Poliklinikos registratūros personalo  apibendrinta

charakteristika

Programų sistemos  ir aparatūra,  kuriomis

moka naudotis

Tekstiniai redaktoriai, poliklinikos informacijos pateikimo sistemos, naršyklės.
Naudotojų įgūdžiai ir

motyvacija

Naudotojai  turi  tūrėti  klaviatūros  naudojimo įgūdžių, valdyti pelę ir kitus sąveikos būdus.
Aplinka Registratūros darbuotojai dirba kolektyve, todėl dažnai „vietinio eksperto“ pagalba. Pakankamai didelė  galimybė  naudotojui  suteikti  paramą

 

 

Naudotojo tipas:  vidutiniškai patyrę naudotojai

Problemų aprašas:

Gydytojas pastebėjo pacientus su panašiais simptomais. Sistemos pagalba gydytojas negalėjo įvertinti kiek pacientų turi  tos pačios ligos simptomus, prasidėjo epidemija, dėlto sistemos naudojimas nebuvo naudingas.

Patobulintos sąveikos vizija

Sistema turi suskaičiuoti pacientus ir kitą poliklinikos personalą, leisti rūšiuoti bei grupuoti pacientų ir darbuotojų duomenis pagal tam tikrus kriterijus taip kad gydytojui būtų paprasta daryti svarbiausius išvadas, kurie padėtų kaip pacientams taip ir kitiems sistemos naudotojams.

Esminių užduočių panaudojamumo  tikslai

  • klavišų paspaudimų kiekis: 25
  • naudojamų komandų kiekis: 25
  • naudotojo atliekamų veiksmų kiekis: 15
  • klavišo paspaudimo, komandų rinkimo, užduočių atlikimo trukmė:
  • laikas, reikalingas išmokti komandų aibę 10-15 min.
  • komandų kiekis, kurias reikia įsiminti, siekiant sėkmingai dirbti: 15
  • sistemos naudojimo žinios: vidutinės
  • nuostatos ir nuomonės: didelės
  • paramos medžiagos prieinamumas: vidutinis
  • poligrafinės ir suvokimo klaidos: vidutinės
  • laikas, reikalingas atstatyti klaidingus veiksmus: 5-20 s.

Daugiau apie persona – Pacientas

Žmogaus – kompiuterio sąsaja I dalis

Pirma programa, kas ja sukūrė, kada?

JAV, 1963. Ivan Sutherland sukuria pirmą grafinę programą Sketchpad  ir grafinę vartotojo sąsają.

Žmogaus – kompiuterio sąsaja, ką nagrinėja ši sritis?

ŽKS yra mokslas apie dviejų sudėtingų sistemų – kompiuterinės sistemos ir jos naudotojo – santykius. ŽKS siekia suvokti naudotoją ir kompiuterinę sistemą, kad palengvintų jų sąveiką. Dėmesio centre yra žmogus (naudotojas). ŽKS siekia suvokti, kaip veikia naudotojas, jo atliekamas užduotis ir kompiuterinės sistemos struktūrizavimo būdus, užtikrinančius patogų užduočių atlikimą.

Esme kuriant IS, kur nereikia naudoti spalvų, kiek spalvų turi būti?

Regėjimo  centre  akis  geriausiai  skiria  raudoną  ir  geltoną  spalvas,  o  mėlynai  yra mažiausiai  jautri.  Todėl  maži  mėlyni  objektai  gali  pasimesti  ekrane,  ypač,  jei  tai  yra melsva spalva. Vadinasi, reiktų vengti mėlynos spalvos tekstų ir linijų. Labiausiai akis yra jautri raudonos spalvos atspalviams, o mėlynos spalvos atspalviams – mažiausiai. Priešingos spalvos neturėtų būti kartu, nes tai vargintų akis,  ypač raudonos ir mėlynos bei geltonos ir violetinės spalvų deriniai Todėl  projektuojant  sistemas,  skirtas vyresniems  naudotojams,  spalvų  kontrastas  turi  būti  didesnis  nei  jauniems  žmonėms. Per  mažai  spalvų  yra  geriau  nei  per  daug. Vaikams skirtos  programos  turi  būti spalvingesnės nei suaugusiems, nes spalvos skatina vaikų vaizduotę. Spalvų nauda (dėmesio atkreipimas, informacijos grupavimas) yra pametama, kai spalvų yra per daug. Skirtingų spalvų kiekis negali viršyti šešių (4-5 spalvos lange ir 7 spalvos sistemoje). Kuo didesnis kontrastas, tuo lengviau perskaityti tekstą. Lengviausia skaityti nespalvotą tekstą, nes balta ir juoda sukuria didžiausią kontrastą.

Klausa, kam naudojama, kur naudojama

Garsas yra gera priemonė sutelkti naudotojo dėmesį, nes žmonės greičiau reaguoja į garsą nei į vaizdo signalą. Garsai gali sukelti naudotojui apmaudą ir susierzinimą. Projektuojant žmogaus ir kompiuterio sistemas garso signalai turi būti naudojami, kai reikalinga greita naudotojo reakcija.

Lietimas

Lietimas yra ypač svarbus žmonėms su regos sutrikimais. Naudingas jis triukšmingoje aplinkoje,  kai  reikalingas  papildomas  būdas  sutelkti  dėmesį.  Lietimas  yra  svarbus,  projektuojant,  pavyzdžiui,  klaviatūras.

Dėmėsis, kiek darbu galima atlikti

kad vienu metu žmogus gali sutelkti  dėmesį  vieninteliam  dalykui  arba  sąmoningai  apdoroti  tik  vieną  signalą.  Jei lygiagrečiai  yra  valdoma  keletą  procesų,  tuomet  kiti  yra  pasąmonėje.  Kitaip  tariant, dėmesio  centras  yra  vienas.  Jei  žmogus  intensyviai  apdoroja  kokį  nors  svarbų  ir intensyvų  informacijos  srautą,  jis  nepastebi  šalia  esančių  kitų  srautų,  net  jei  jie  yra priimamai to paties jutiminio organo. Neįmanoma  pakeisti  vidinio  žmogaus  funkcionavimo  mechanizmo,  tačiau  galima  jį išnaudoti.

Jei projektuojant sistemą paaiškėja, kad tam tikrai užduočiai atlikti reikalingas šiek tiek daugiau nei įprastas sistemos reakcijos laikas, reikia išlaikyti naudotojo dėmesio centrą, užmaskuojant  erzinantį  sistemos  delsimą.

Sąsajos turi būti taip projektuojamos, kad vienu metu naudotojo dėmesys būtų sutelktas vienam dalykui. Jei naudotojas yra verčiamas daryti daugelį veiksmų lygiagrečiai, vis vien jis juos atlieka nuosekliai, o blaškymasis tik didina klaidų tikimybę. Daugumoje šiuolaikinių sistemų naudotojas yra priverstas vienu metu sekti  du  dalykus, būtent  sistemos  būseną  ir  savo  užduotį.  Sąsaja turi  palengvinti  atlikti  naudotojo užduotį.  Jei  sistemos  savybės  verčia  nukreipti  dėmesį  nuo  užduoties  prie  sistemos savybių, užduotis jau negali būti atlikta automatiškai. Tai sukelia naudotojo nuovargį ir erzina jį.

Kolegos rašė apie personas