Paulius – apie viską….

Visas temas pradėkime nuo saves….

Category Archive Inžinerija

  • Home   /  
  • Archive by category "Inžinerija"
    • ( Page2 ) ( Page2 )

Pagrindinių vandentiekio įrenginių išdėstymas ir jų tarpusavio ryšys

Vandentiekio schemos ir pagrindinių.

Šiuolaikiniuose vandentiekiuose, skirtuose miestams, gyvenvietėms aprūpinti vandeniu, įrengiama nemaža svarbią reikšmę turinčių įrenginių. Pagrindinės vandentiekio schemos įrenginiai yra:

a) vandens ėmimo ir surinkimo įrenginiai, kuriais imamas iš atvirųjų vandens telkinių ar surenkamas požemio vanduo;

b) vandens siurbimo ir pakėlimo įrenginiai, t. y. siurblių stotys su atitinkamais mechanizmais, tiekiančiais vandenį vamzdžiais į vandens gerinimo ar vandens atsargų laikymo statinius arba tiesiog vartotojams;

c) įrenginiai vandeniui gerinti, dezinfekuoti;

d) vandentiekio bokštai ir rezervuarai, skirti vandens atsargoms laikyti arba spaudimams ir tiekiamo vandens kiekiams reguliuoti;

e) vandentiekio tinklai vandeniui transportuoti ir skirstyti vartotojams.

Pagrindinių vandentiekio įrenginių išdėstymas ir jų tarpusavio ryšys.

Vanduo iš upės vandens ėmimo įrenginiais surenkamas į vadinamąjį surinkimo šulinį, o iš ten pirmojo pakėlimo siurbliu stoties siurbliais tiekiamas vandens gerinimo bei dezinfekavimo įrengimus; iš čia jis antrojo pakėlimo siurblių stoties siurbliais spaudžiamas pagrindinėmis tranzitinėmis vandentiekio magistralėmis per vandentiekio bokštą arba tiesiog per skirstomąja vandentiekio tinklą vartotojams.

Didelę įtaką vandentiekio schemai įrenginių tipui bei jų išdėstymui — turi imamo vandens šaltinis: to šaltinio pobūdis, jo vandens sudėtis ir atstumas nuo vandeniu aprūpinamo objekto. Parenkant vandentiekiams vandens šaltinį, visada reikia žiūrėti, kad būtų techniškai ir ekonomiškai tikslinga. Naudojant vandentiekiams požeminį vandenį, kurio sudėtis dažnai esti tinkamos kokybės, nereikalingi vandens gerinimo įrengimai; įrenginiai požeminiam vandeniui surinkti dažnai esti nesudėtingi, todėl vandentiekio schema pasidaro paprasta. Imant vandenį iš atvirųjų vandens telkinių (upių, ežerų, tvenkinių), vandens ėmimo įrenginiams dažnai tenka statyti įvairių sudėtingų konstrukcijų hidrotechninius statinius, be to, vandenį, prieš tiekiant jį ūkiniams-buitiniams reikalams, beveik visada reikia gerinti, dezinfekuoti. Vandentiekio schemos sudėtingumas priklauso nuo vandens gerinimo įrenginių komplekso.

Vietos geografinės, geologinės sąlygos, vandeniu aprūpinamų objektų pobūdis, vandens vartotoju teritorinis išsidėstymas, jų skaičius ir kiti veiksniai, be to, ekonominiai klausimai turi didele įtaka pagrindinių elementų išdėstymui. Todėl vandentiekio schema kiekvienu konkrečiu atveju gali būti kitokia. Pavyzdžiui, pirmojo ir antrojo pakėlimo siurbliai gali būti įrengti viename siurblių stoties pastate: esant palankioms sąlygoms, siurblių stoties pastatas gali būti sujungtas su vandens ėmimo įrenginių statiniais. Mažesnio masto vandentiekiuose vandens gerinimo įrenginių kompleksas gali būti sujungtas su pirmojo arba antrojo pakėlimo siurblių stotimis, taip pat šie vandentiekio schemos elementai gali būti įrengti arba arti vandens ėmimo įrenginių, arba tam tikrame atstume nuo jų— priartinti prie vandeniu aprūpinamo objekto (miesto ar gyvenvietės). Atsižvelgiant į tai, kad vandens šaltinis sanitariniu-higieniniu požiūriu parenkamas toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, vandeniui tiekti vartotojams įrengiamos pagrindines vandentiekio tinklo magistralės. Tokių magistralių trasos pobūdis, jų kiekis ir įrenginiai jose yra svarbus elementas: nuo jų priklauso vandentiekio schemos konfigūracija.

Kiti vandentiekio schemos įrenginiai gali būti taip pat įvairiai išdėstyti. Kaip žinia su vandentiekiu turi atsirasti ir nuotekų valymo įrenginiai ar išsiurbimo talpos.

Kadastriniai matavimai – kaip išsirinkti matininką?

Kiekvienais metais kadastriniai matavimai tampa vis reikalingesni. Nenuostabu, nes nekilnojamojo turto rinka atsigauna ir vis daugiau užfiksuojama šio turto sandorių. Visi norintys parduoti, pirkti, išnuomoti ar kitaip naudoti žemės sklypus, turi atlikti tikslius matavimus. Visi geodeziniai matavimai turi būti atlikti tinkamai.

Ne tik kadastriniai matavimai ir jų pateikiami duomenys yra svarbiausi užsakovui. Paslaugų kaina taip pat užima svarbią vietą. Dažnai pirmą kartą su tuo susiduriantys žmonės nesupranta ar nustatyta kaina yra gera. Kainos nustatomos atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos suskaičiuojamas mokestis už kadastrinių matavimų paslaugas. Visų pirma kaina tiesiogiai susijusi su tuo kokio dydžio žemės sklypą matininkas turės matuoti. Kuo didesnis žemės plotas, tuo daugiau darbo laiko skiriama šiam darbui. Taip pat kaina priklauso ar dirbti teks rajone, ar mieste. Matininkai skaičiuoja didesnius įkainius ir už sudėtingesnius sklypų matavimus, kuomet yra neįprastos formos ir kita. Jeigu Jums reikia kadastrinių matavimų skubiai – kaina didėja. Taip pat paslaugų įkainiai būna didesni šiltuoju metų laiku, kai užsakymų įprastai būna daugiau. Žinodami, kad kaina priklauso nuo daugelio kriterijų galima rinktis matininką. Tai labai atsakinga užduotis, nes pasirinkus patirties neturintį ar be reikiamo išsilavinimo žmogų, galima gauti netikslius duomenis arba visai negauti darbo, o susigražinti sumokėtus pinigus gali būti neįmanoma. Kartais pasitaiko ir tokių sukčiavimo, ir apgaudinėjimo atvejų. Žinant tokius atvejus, galima patiems nuo to apsisaugoti.

taip pat pasiskaitykite: Kadastriniai matavimai Vilniuje – svarbu ir elementaru

POLIO LAIKOMOSIOS GALIOS SKAIČIAVIMAS – GEOTECHNIKA

Skaičiuoti gelžbetoninio kaltinio 8 m ilgio, 30×30 cm kvadratinio skerspjūvio polio laikomojąją galią gniuždant.

Polis įgilintas į antrąjį grunto sluoksnį 1,4m.

Polio pagrindas – dviejų sluoksnių. Viršutinis sluoksnis – molinis gruntas (minkštai plastiškas priemolis) kurio takumo rodiklis  IL=0,69.

Antrasis sluoksnis prasideda 7,6 m gylyje. Tai – smėlinis gruntas (smulkus tankus smėlis).

Polinio pamato rostverko gylis – 1,10m. Rostverkas remiasi į polius laisvai, poliai įleisti į rostverką 10cm.

Kalamojo polio, apkrauto ašine gniuždančia jėga, pagrindo ribinė galia:

Fcu – pagrindo po polio padu ribinė laikomoji galia

Ffu – prie polio šonų ribinė laikomoji galia

polio skerspjūvis A = 0,35*0,35=0,1225 m2

polio perimetras u = 0,35+0,35+0,35+0,35=1,4 m

γc=1

γcR=1

γcfi=1

Rcu – polio pagrindo po padu skaičiuojamasis stirpris. Išskaičiuojamas iš 10 priedo pagal duotą polio pado gylį ir grunto tankumą:

Rcu =  2600*1,6= 4160 MPa Skirtumai:

(10-7=3) – (4000-3700=300)

(9-7=2) – ( x )

3 – 300

2 – x

Rcu=3700+200=3900KPa.

Kai smėlinis gruntas vid.  tankus gautas Rcu dauginamas iš koeficiento 1,4

Rfu – grunto prie polio šonų sluoksnio ribinis stiprumas randamas 11 priede;

li = sluoksnio sk. storis.

Interpoliacija:

  • d1=2,1.
0,69
0,6 0,7
 2,1 2 12 7
3 14 8

1   – 2        x=                  1   – 1        x=  0,1- x        12+0,2=12,2                     0,1- x        7+0,1=7.1                     

0,1   – 5,1        x=    0,09 –  x       Rfu1=12,2-4,59=7,61

  • d2=4,1.
0,69
0,6 0,7
 4,1 4 16 9
5 17 10

1   – 1        x=                   1   – 1        x=    0,1- x        16+0,1=16,1                     0,1- x        9+0,1=9,1                     

0,1   – 7        x=       0,09 –  x       Rfu2=16,1-6,3=9,8

  • d3=6,1.
0,69
0,6 0,7
 6,1 6 18 10
8 19 10

2   – 1        x=  0,1- x        18+0,05=18,05                       10                     

0,1   – 8,05        x=   0,09 –  x       Rfu3=18,05-7,245=10,805

  • d4=8,1.
0,69
0,6 0,7
 8,1 8 19 10
10 19 10

              

0,1   – 9        x=    0,09 –  x      Rfu4 =19-8,1=10,9

  • d5=9,6.
0,69
0,6 0,7
 9,6 8 19 10
10 19 10

             

0,1   – 9   x=  0,09 –  x     Rfu5 =19-8,1=10,9

  • d6=10,55
10,55 10 46
15 51

5      – 5        x=  0,55 –  x     Rfu6 =46-0,55=46,55 = 46,55*1,3 =60,515

Kalamojo polio, apkrauto ašine gniuždančia jėga, pagrindo ribinė galia:

Fcu = γc · ( γcr · A · Rcu ) = 1,0 · ( 1,0 · 0,09 · 4160 ) = 374,4 kN

1.0*(1.2*(1.0 * 7,61 * 2.1 + 1.0 * 9,8 * 4.1 + 1.0 * 7,245 * 6,1 + 1.0 * 10,9 * 8,1 + 1.0 * 10,9 * *9,6+1,0*60,515*10,55)) = 1118,0625 kN

Fu = Fcu + Ffu = 374,4 + 1118,0625 =1492,46 kN

374,4/1492,46  * 100% = 25,08 %                  1118,0625/1492,46 * 100% = 74,9 %

IŠVADA: bendra polio laikomoji galia   Fu = 1492,46  kN

Padu laiko Fcu =374,4 kN     t.y.  25,08 % bendros laikomosios galios.

Šonu laiko Ffu = 1118,0625 kN   t.y. 74,9 % bendros laikomosios galios.

Dalies darbo tikslai

  1. Sudaryti laikančių konstrukcijų skaičiuojamąsias schemas.
  2. Žinoti laikančių konstrukcijų savybes (mechanines, deformacines).
  3. Suvokti laikančių konstrukcijų darbą veikiant apkrovoms.
  4. Apskaičiuoti konstrukciją veikiančias apkrovas.
  5. Apskaičiuoti įrąžas.
  6. Apskaičiuoti laikančių konstrukcijų skerspjūvio matmenis.
  7. Patikrinti konstrukcijų laikomąją galią.
  8. Analizuoti skaičiavimų rezultatus, daryti išvadas, apibendrinimus.
  9. Naudotis normatyvine statybos technine dokumentacija skaičiuojant ir konstruojant pastato konstrukciją.
  10. Žinoti konstrukcinius reikalavimus laikančioms konstrukcijoms.
  11. Atlikti apskaičiuotų konstrukcijų darbo brėžinį.
  12. Sudaryti medžiagų ir gaminių žiniaraščius.

šaltinis: Vidinių pamatų rūsio sienų stiprinimo, remonto dviejų būdų palyginimas

Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, statant civilinius statinius

Civilinės statybos objektai Vilniuje projektuojami keliomis stadijomis. Pirmiausia sudaromas miesto arba gyvenvietės generalinis planas, po to detalus svarbiausių statybos objektų projektas ir atskirų pastatų projektai.

Sudarant miesto arba gyvenvietės generalinj planą, inžinerinius geologinius tyrinėjimus sudaro paruošiamieji, lauko ir kameraliniai darbai. Paruošiamųjų darbų metu surenkama ankstesnių tyrinėjimų medžiaga. Jeigu jos nepakanka, atliekama rekognoskuotė.

Inžinerinė geologinė nuotrauka

Lauko darbų metu daroma inžinerinė geologinė nuotrauka, atlie­kami žvalgymo bei bandymo darbai, stacionariniai stebėjimai ir la­boratoriniai tyrimai. Inžinerinės geologinės nuotraukos mastelis esti 1 : 5000-1 : 10 000. Atliekant žvalgymo darbus, dažniausiai gręžia­mi gręžiniai. Apytikslis atstumas tarp gręžinių — 300-500 m. Dalis gręžinių esti 20-25 m gylio. Jie vadinami atraminiais gręžiniais. Kiti gręžiniai esti 6-10 m gylio. Gruntų bandymai dažniausiai at­liekami, naudojantis štampais. Gruntai bandomi tuomet, kai yra su­dėtingos inžinerinės geologinės sąlygos arba po pastatų pamatais slūgso silpni gruntai. Stacionariniai stebėjimai atliekami tuomet, kai nėra duomeny apie tos teritorijos gruntinio vandens režimą arba joje vyksta inžineriniai geologiniai procesai (nuošliaužos, krantų ir dir­vos erozija, karstas, sufozija). Stacionariniai stebėjimai tęsiami ne mažiau kaip vienerius metus. Laboratoriniai tyrimai atliekami tada, kai reikia nustatyti gruntų klasifikaciją ir mechanines savybes, taip pat požeminių vandeny agresyvumą bei tinkamumą vandentiekiui. Baigus lauko darbus ir atlikus laboratorinius tyrimus, rašoma ataskaita.

Vilnius ir geologiniai tyrimai

Svarbiausių statybos objektų projektas yra detalus projektas to miesto dalies (Vilnius), kurią reikia pirmiausia užstatyti. Jame numatoma už­statymo tvarka ir pobūdis. Kompleksinius inžinerinius geologinius tyrinėjimus taip pat sudaro paruošiamieji, lauko ir kameraliniai dar­bai. Šiame tyrinėjimų etape atliekami detalesni geologiniai, gruntų savybių tyrimai. Gręžiami papildomi 8-10 m gylio gręžiniai būsimų­jų gatvių kryptimi, ten, kur bus statomi pastatai.

Gręžinių gylis priklauso nuo statybos sklypo geologinės sąrangos, pastato konstrukcijos, pamatų tipo ir t. t. Stipriuose gruntuose gręži­niai gręžiami iki 2 kartų gilesni, negu pamatų plotis, bet ne mažiau kaip 6-8 m. Esant sudėtingesnėms gruntinėms ir hidrogeologinėms sąlygoms, jie gali būti gręžiami iki 20-25 m ir gilesni. Silpnuose gruntuose gręžiniai turi praeiti visą jų sluoksni ir jeiti 2-3 m j sluoksni, kuris bus pagrindas pastato pamatams. Lauko bandymo darbai atliekami tiktai statant ypač svarbius sta¬tinius, taip pat kai gruntą veikia didelės apkrovos (300 t ir daugiau).
Remiantis jų duomenimis, patikslinama po statiniu slūgsančių gruntų stiprumas ir suspaudžiamumas. Hidrogeologiniai bandymo darbai atliekami tam, kad būty galima skaičiuoti drenažą ir kiek priteka vandens į pamatų duobes. Iš gręžinių ir kasinių imami grunto bei van­dens pavyzdžiai ir tiriami laboratorijoje. Detalūs inžineriniai geologiniai tyrinėjimai baigiami, parašant ataskaitą. Joje pateikiamos statinių pamatų grunty fizinės ir mecha­ninės savybės bei nurodomas požeminių vandenų agresyvumas. Ata­skaitoje taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip užtikrinti pastatų pastovumą, statant juos ir eksploatuojant.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Geologija

Vandens imtuvų ir valymo įrenginių charakteristika

Vandens imtuvu vadinamas natūralus ar dirbtinis vandens takas (rečiau baseinas arba vandeniui laidus požeminis sluoks­nis), kuris sugeba priimti iš šlapių žemės plotų drėgmės per­teklių, nedarydamas žalos kitiems plotams. Surinktas vanduo perleidžiamas per nuotekų valymo įrenginius.

Vandens imtuvais bei valymo įrenginiai gali būti upės, upeliai, kanalai, griovos, raguvos, ežerai, kūdros, vandeniui laidūs žemės sluoksniai.

Nuotekų valymo įreniginių charakteristikos priklauso nuo to, koks yra apkrovimas ir įtekėjimas į įrenginius. Gyvenamuosiuose namuose dažniausiai nėra tokio didelio apkrovimo kaip kavinėse viešbučiuose ir pan.

Valymo įrenginiai dažniausiai būna mažesnės upės  ir upeliai, kurie dažnai būna vingiuoti, supelkėję, užaugę vandens augmenija ir todėl reikalauja reguliavimo darbų. Dėl vingiuotumo, mažo nuolydžio ir užaugimo augalais vandens greitis supelkėjusiose vagose esti mažas, dėl to vanduo vagoje nuolat laikosi aukštai — arti žemės paviršiaus — ir neleidžia sunktis į vagą gruntiniam vandeniui. Potvyniai tokiose upėse ir upeliuose užtrunka ilgai.

Supelkėjusių upių, upelių slėniai dažniausiai esti lygūs, turi mažą skersinj nuolydj. Prievaginiai aliuvinitl sąnašų volai būna neaukšti. Upės slėnyje toliau nuo vagos sąnaštj nebūna. Slėniai būna apaugę alksniais, karklais ir vandenį mėgstan­čia žoline augmenija.

Upelių slenis kaip valymo įrenginiai

Supelkėjusių upių ir upelių slėniams daro jtakos aliuviniai ir deliuviniai procesai. Aliuvinio proceso jtakoje susidaro prie­vaginiai aliuvinių sąnašų, volai. Intensyviau vykstant aliuvi­niam procesui, nešmenys nusėda ir toliau nuo upės ar upelio vagos. Dėl vandens srovės nevienodumo salpoje sąnašos susi­klosto taip pat nevienodai, ir slėnys pasidaro nelygus, ban­guotas. Nusėdant nešmenims, j durpes patenka daug mine­ralinių priemaišy. Kartais durpės net apsidengia storesniu aliuvinių mineralinių nuosėdų sluoksniu. Deliuviniam procesui vykstant, kinta upės slėnis paterasio zonoje. Nuo aukštesnių vietų žemės paviršiumi, griovomis, raguvomis ir upeliais atsrū­vantis vanduo neša daug jvairių medžiagų ir suguldo jas arčiau slėnio pakraščių. įsirėžiant į slėnį įgriovoms, vandentakoms ir upeliams, susidaro sąnašų kūgiai. Supelkėjusiuose slėniuose potvyniai užtrunka ilgai, tačiau vandens horizontas juose nebūna aukštas. Kai upės vaga sureguliuojama, jos pralaidumas padidėja, nes mažiau veikia vandens tekėjimą stabdantieji veiksniai, ir potvynis greičiau praeina.

Upių, upelių reguliavimas ir jų slėnių nusausinimas iš pa­grindų pakeičia jų natūralinj būvj. Smėlio grunte arba gerai susiskaidžiusiame durpyne tekantieji upeliai turi labai nepa­stovią vagą. Patistj-viksvų durpyne arba molingame grunte tekančios vagos yra pastovios.

Ežerai vandens imtuvais gali būti tuo atveju, jeigu jų vandeniui yra kur nutekėti, o vandens horizontas yra žemiau už jleidžiamų j juos mažesnių nusausinimo kanalų dugną arba žemiau už jprastąjj vandens horizontą didesniuose kanaluose. Tinkamų vandens imtuvais ežerų gilumas nuo kranto turi stai­giai didėti, kad nešmenims būtų vietos nusėsti.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Nuotekos

Naujausi įrašai