Category Archive Gėlės

Rožės ir jų veislės

Erškėčiai (Rosa L.) priklauso labai didelei erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Kultūrinių erškėčių rūšys ir veislės vadinama rožėmis. Vystantis pramoninei gėlininkystei didelis dėmesys kreipiamas į rožių veislių tinkamumą auginti šiltnamiuose. Rožės vienoje vietoje gali augti ir žydėti 6-8 metus. Šiltnamiuose auginti geriausiai tinka arbatinės hibridinės rožės, kurios turi ilgus stiebus ir stambius žiedus, tačiau jos mažiau derlingos. Derlingesnės yra floribundinės ir poliantinės rožės, tiktai jų smulkesni žiedai ir trumpesni žiedkočiai.

Veislės.

Aalsmeer Gold. Arbatinė hibridinė. Žiedai sodriai geltoni, su šiek tiek rausvu apnašu, greitai besiskleidžiantys. Krūmas auga gerai. Stiebai lygūs, tankiai lapuoti. Derlinga, atspari ligoms. Tinka vidutinio ankstyvumo pražydinimui. Šviesos stoka neturi įtakos žiedų spalvai ir kokybei.

Angelique. Arbatinė hibridinė. Žiedai šviesiai oranžiniai, kvepiantys, skleidžiasi lėtai, gerai laikosi vandenyje. Stiebai ilgi, tvirti. Gerai auga šiltnamyje, derlinga.

Athena. Arbatinė hibridinė. Žiedai balti, kreminio atspalvio, gražios formos, švelnaus kvapo. Žiedpumpuriai žalsvo atspalvio, stambūs. Krūmas kompaktiškas, greitai augantis. Stiebai tiesūs, beveik be šoninių ūglių. Nereikli, produktyvi.

Corambole. Floribundinė. Žiedai tamsiai raudoni. Stiebai vidutinio aukščio. Produktyvi.

Clivia. Arbatinė hibridinė. Žiedai šviesiai lašišiniai, panašios formos kaip ‘Mercedes’. Stiebai tvirti, tankiai lapuoti, beveik nereikia pinciruoti. Žiedai išauga kokybiški net esant žemesnei temperatūrai. Pertręšus arba staigiai kintant temperatūrai, gali išaugti nežydintys ūgliai.

Concorde. Arbatinė hibridinė. Žiedai ryškiai raudoni, neblunkantys, lėtai besiskleidžiantys, kvapūs. Krūmas gerai auga, ūgliai tvirti, ilgi. Žydi gausiai. Tinka ankstyvam pražydinimui.

Fantasia. Floribundinė. Vainiklapių vidinė pusė vyšninė, blizganti, išorinė kreminė. Pakenčia tiek žemesnę, tiek ir aukštesnę temperatūrą. Stiebai tvirti. Galima anksti pražydinti. Derlinga, atspari ligoms.

Flamingo. Arbatinė hibridinė. Žiedai šviesiai rožiniai, gražios formos. Krūmas greitai augantis, su ilgais, tvirtais ūgliais. Tinka auginti ir vėsesniuose tačiau ne per drėgnuose šiltnamiuose. Pakenčia temperatūros svyravimus, gerai auga ir esant silpnesnei šviesai. Ligoms atspari.

Gabriella. Floribundinė. Žiedai raudoni. Augimo savybėmis panaši į ‘Mercedes’. Žiedo spalva nepakinta ir žemoje temperatūroje.

Golden Times. Floribundinė. Žiedai geltoni, kvepiantys. Krūmas šakotas, stiprus. Augimo būdu ir žiedo forma primena ‘Mercedes’.

Goldy. Floribundinė. Žiedai aukso geltonumo. Stiebai tiesūs, tvirti, dygliuoti. Krūmas stiprus. Rekomenduojama auginti už pavėsintuose, gerai ventiliuojamuose šiltnamiuose.

Lorena. Floribundinė. Žiedai ryškiai rožiniai, gražios formos, vidutinio dydžio, gerai laikosi vandenyje. Stiebai tvirti, tiesūs. Krūmas stačias, lengvai formuojamas. Gausiai žydi net esant silpnai šviesai ir žemai temperatūrai. Tinka ankstyvam ir vėlyvam pražydinimui.

Mainzer Fastnacht. Arbatinė hibridinė. Žiedai violetiniai, dideli, labai pilnaviduriai, kvapūs, skleidžiasi lėtai. Krūmas auga greitai, gerai atželia. Ūgliai mažai dygliuoti. Veislė derlinga, atspari ligoms, tinka ankstyvam pražydinimui.

Marina. Floribundinė. Žiedai lašišiškai oranžiniai, šviesiai geltono atspalvio, greitai skleidžiasi, gerai laikosi vandenyje. Labai tinka ankstyvam pražydinimui. Gerai dauginasi žaliaisiais auginiais. Retai kada išaugina bežiedžius ūglius, todėl tinka auginti vėsesniuose šiltnamiuose. Nepakenčia per aukštos temperatūros. Atspari ligoms.

Mercedes. Floribundinė. Žiedai raudoni, skleidžiasi labai lėtai, gerai laikosi vandenyje. Krūmas gerai auga. Ūgliai tiesūs, mažai dygliuoti. Labai derlinga.

Patricia. Arbatinė hibridinė. Žiedai šviesiai rožiniai, Žiedpumpuriai ilgi. Stiebai stiprūs, vidutinio ilgio. Derlinga, atspari ligoms.

Prominent. Floribudinė. Žiedai raudoni, blizgantys, kvepia. Stiebai stiprūs, tiesūs. Derlinga.

Red Succes. žiedai tamsiai raudoni. Augimo savybėmis panaši ‘Mercedes’. Žiedo spalva nepakinta ir augančių žemoje temperatūroje. Jautri sieros garams.

Sandra. Arbatinė hibridinė. Žiedai švelniai rožiniai, neblunka, lėtai skleidžiasi. Stiebai tiesūs, tvirti, beveik be Gerai žydi rudeni, pakenčia žemą temperatūrą, labai atspari ligoms ir kenkėjams.

Silver Star. Arbatinė hibridinė. Žiedai violetiniai, kvepiantys. Krūmai aukšti. Ūgliai tvirti, tiesūs, ilgi. Vidutinio ankstyvumo, atspari ligoms, derlinga.

Sonia. Arbatinė hibridinė. Žiedai rožiniai, greitai skleidžiasi. Krūmai aukšti, gerai šakojasi. Ūgliai tvirti, ilgi, gerai atauga. Veislė labai derlinga, tinka ankstyvam pražydinimui, gali žydėti be poilsio. Karštomis vasaromis žiedai būna mažesni.

White Christmas. Žiedai balti, skleidžiasi lėtai. Krūmas auga greitai. Veislė atspari ligoms, derlinga, tinka ankstyvam pražydinimui.

Šaltinis: rožės arba erškėtis.

TULPIŲ BOTANINĖ- MORFOLOGINĖ APŽVALGA IR BIOLOGINIAI YPATUMAI

Svogūnas

 Tai vegetatyvinio daugi­nimosi, atsinaujinimo ir maisto medžia­gų kaupimo organas, sudarytas iš paki­tusio stiebo — svogūno dugnelio ir pa­kitusių lapų — dengiamojo bei maitina­mųjų lukštų. Svogūne pakanka maisto medžiagų antgžeminėms augalo dalims bei naujiems dukteriniams svogūnams  išauginti.
Pagrindinis augalo gyvybinių pradų nešėjas yra svogūno dugnelis. Dengia­masis lukštas saugo svogūną nuo karš­Cių, temperatūros svyravimo, perdžiū­vimo, ligųr kenkėjų ir nepalankių po­veikių. Maitinamuosiuose lukštuose esančių maisto medžiagų pakanka nor­maliai antžeminei daliai ir, geriausiu atveju, tokiai pačiai, kaip motininio svogūno, dukterinių svogūng masei išauginti.

Svogūno forma (ištisęs, pailgai ap­valus, ropiškas), spalva ir dydis būdin­gi atskiroms tulpių rūšims arba rūšių grupėms. Kai kurių veislių svogūnai taip pat skiriasi forma ir spalva, tačiau šie požymiai dar labiau priklauso nuo motininio svogūno, klimato meteoro­loginių, agrotechninių sąlygų ir svo­gūno sunokimo laipsnio.
Tulpių svogūnų kloną sudaro labai nevienodos masės ir formos svogūnai. Žydintis augalas išauga iš ne mažiau kaip 3 maitinamuosius lukštus turinčio svogūno, kurio masė 5–8 g, o vegeta­tyvinės reprodukcijos pradus turi kiek­vienas normaliai išsivystęs svogūnas nepriklausomai nuo jo rnasės ir formos. Genetiškai jaunesnių klonų svogūnas, pasiekęs generatyvinę brandą, būna sunkesnis, apvalesnis, pakaitinio svo­gūno viena pusė plokščia, nes jis išsi­vysto generatyvinio ūglio pažastyje, maitinamieji lukštai puresni. Tokio klono ir kiti dukteriniai svogūnai būna labiau suploti.

Tulpių lukštai

Dengiamasis lukštas (tu­nika). Svogūnams bręstant, išorinio maitinamojo lukšto maisto medžiagos būna sunaudotos ir jis virsta popieriška ar odiška, matine ar blizgančia plėvele. Dengiamojo lukšto anatominė sandara kitokia negu maitinamųjų lukštų. Jo spalvą ir faktūrą šiek tiek lemia veislės savybės, o daugiausiai iškasimo laikas. Vėlai iškastų svogūng dengiamasis lukš­tas būna tamsiai rudas, storesnis, anksti iškastų balsvas, šviesiai geltonas arba rausvai rusvas, plonokas. Kai ku­rių tulpių rūšių svogūng dengiamasis. lukštas ryškiaspalvis, pvz., Tulipa turkestanica – avietiškai rausvas, Tulipahumilis             oranžiškai rausvas, daugelio vidinė pusė pūkuota ar plaukuota — T. orthopoda, T. biflora, T. biflorifor­mis, T. turkestanica, T. linifolia. Kai kurių iš jų dengiamojo lukšto vidiniai plaukeliai tokie ilgi, kad išlenda svo­gūno paviršių ir sudaro gelsvą, o T. maximowiczii rausvą kuokštell. Spalvingesni svogūnai ir daugelio Kauf­mano, Fosterio ir Greigo grupių
Anksti iškastų ir šiltai džiovintų svo­gūng dengiamieji lukštai būna storoki ir kieti, todėl gali kliudyti prasikalti šaknims, ypač anksti pražydinant. To­kius svogūnus prieš sodinimą geriau nulupti arba pamirkyti.
Daugiau info apie tulpes rasite: https://apiegeles.lt/svogunines-geles/tulpes/
Kitas idomus straipsnis: Tulpių ekonominė vertė