Category Archive Gėlės

Pelargonija (Pelargonium) – itin populiari kambarinė arba lauko gėlė

Pelargonija (Pelargonium) – itin populiari kambarinė arba lauko gėlė, dažnai vadinama „pelargonija“, „geranija“ (nors tikrosios Geranium genties rūšys yra kitokios). Vertinama dėl savo ilgai trunkančio žydėjimo, spalvingų žiedų ir lengvos priežiūros.

  • Kilmė: Pietų Afrika.
  • Aukštis: Priklauso nuo rūšies – nuo 20 cm (kabančios/pusiau svyrančios veislės) iki 1 m (standartinės krūminės).
  • Žiedai: Įvairių formų ir spalvų (balti, raudoni, rožiniai, violetiniai, dvispalviai). Daugybė įvairių veislių ir hibridų.
  • Lapai: Kvapnūs, įvairių formų, kartais dėmėti arba susiskaidę.
  • Žydėjimo laikas: Nuo pavasario iki vėlyvo rudens; geroje vietoje gali žydėti beveik ištisus metus.

Pagrindinės pelargonijų rūšys ir veislės

Rūšis / grupė Būdingi bruožai
Kambarinės (zoninės) Pelargonium zonale, apvalūs žiedai, dažni balkonų vazonuose.
Svyrančios (karališkoji, gebeninės) Pelargonium peltatum, svyrantys (kabančios) stiebai, tinkamos kabančioms dėžutėms.
Karališkosios Pelargonium grandiflorum, dideli žiedai, išraiškingos spalvos, lapai stambesni.
Kvapniosios Pelargonium graveolens ir kt., kvapnūs lapai (citrinų, rožių, mėtų aromatas), žiedai dažniausiai kuklūs.

Augimo sąlygos ir priežiūra

  • Šviesa: Mėgsta daug šviesos, bet karštą vasarą gali prireikti šešėliavimo.
  • Temperatūra: Ideali – 18–24°C. Žiemą laikyti šviesiai, vėsiau (12–16°C), netoli lango.
  • Dirva: Mėgsta lengvą, laidžią dirvą, tinkamą gėlių substratą arba specialų pelargonijoms.
  • Laistymas: Laistoma, kai pradžiūva viršutinis žemės sluoksnis. Vengti vandens pertekliaus – šaknys pūva nuo užmirkimo.
  • Tręšimas: Pavasarį–rudenį tręšti kas 2–3 savaites skystomis žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.
  • Apkarpymas: Skatina krūmijimąsi, žydėjimą; pašalinti nužydėjusias žiedų kekes reguliariai.

Žiemojimas

  • Lauke augančios pelargonijos įnešamos į patalpą prieš pirmąsias šalnas.
  • Geriausia laikyti šviesioje, vėsioje (10–15°C), sausokoje vietoje su minimaliu laistymu.
  • Jei patalpa tamsi/šilta, augalas ištįsta, susilpnėja, gali nebesukrauti žiedų.

Dauginimas

  • Auginiais: Populiariausias būdas (išsamiau žr. ankstesnį atsakymą).
  • Sėklomis: Dažniausiai auginama naujas veisles ar hibridus.
  • Kerų dalijimu: Rečiau.

Dažniausi kenkėjai ir ligos

Problema Aprašymas Ką daryti
Pilkasis pelėsis Pilkšva apnaša, puvimas. Šalinti pažeistas dalis, gerinti vėdinimą, mažinti laistymą.
Šaknų puvinys Lapų vytimas, blogas kvapas. Persodinti, sumažinti laistymą.
Žalieji amarai, voratinklinės erkutės Lapai deformuojasi, silpnesnis augimas. Plovimas, insekticidai, atskiras laikymas.
Gelstantys lapai Drėgmės stoka, perlaistymas, trąšų stygius. Optimali laistymo bei tręšimo rutina.

Panaudojimas ir dekoratyvumas

  • Balkonų, terasų, palangių ir gėlynų akcentas.
  • Kvepiančios lapų rūšys naudojamos ir natūraliam kambarinių erdvių aromatizavimui.
  • Svyrančios veislės – idealiai tinka kabančioms dėžutėms ir balkonams.
  • Lengva keisti kompozicijas, nes pelargonijos lengvai įsišaknija.
  • Pelargonija – ilgaamžė, spalvinga, nereikli gėlė, idealiai tinkanti tiek lauko, tiek kambario sąlygoms.
  • Tinkamai prižiūrint: gausiai žydi, ilgai gyvena, o dauginimas labai lengvas.
  • Mėgsta šviesą, saikingą laistymą, periodinį tręšimą ir apkarpymą.

Peržydėjęs amarilis reikalauja specifinės priežiūros

Peržydėjęs amarilis reikalauja specifinės priežiūros, kad užtikrintumėte kitų metų žydėjimą ir svogūno ilgaamžiškumą.

Ką daryti su peržydėjusiu amariliu?

1. Žiedstiebio pašalinimas

  • Kai visi žiedai nuvysta, nupjaukite žiedstiebį pačioje svogūno viršūnėje (~2–3 cm nuo lemputės), stengdamiesi nepažeisti lapų.
  • Lapų NEKIRPKITE! Jie gamina maisto medžiagas per fotosintezę ir kaupia jas svogūne, o tai svarbu kitų metų žydėjimui.

2. Tolimesnė priežiūra (aktyvus lapų auginimo laikotarpis)

  • Laikykite šviesioje vietoje (rytų ar pietų palangė), šilta (18–24°C).
  • Laistykite vidutiniškai: žemė turi būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Trąšomis žydintiems augalams tręšti kas 2–3 savaites.
  • Šiame etape svarbiausia – kuo daugiau natūralios šviesos ir sveiki, stiprūs lapai!

3. Poilsio laikotarpio paruošimas

  • Po ~4–5 mėnesių (vasaros pabaigoje arba kai lapai pradeda gelsti natūraliai), palaipsniui sumažinkite laistymą.
  • Kai lapai visiškai nudžiūsta, nupjaukite juos ir nuneškite svogūną su vazone į vėsią tamsią vietą (10–15°C) – rūsį arba tamsų kambarį – 2–3 mėn.
  • Svarbu – poilsio metu nelaistyti ar laistyti minimaliai, tik kad svogūnas nesudžiūtų.

4. Žydėjimui paruošimas kitais metais

  • Po 2–3 mėn. ramybės periodo, pradėkite laistyti, perkelkite į šviesą, persodinkite į šviežią žemę, jei reikia.
  • Netrukus pasirodys žiedstiebis – ciklas kartojasi.

Dažniausios klaidos

  • Neužtikrinamas ramybės/vėsos laikotarpis – svogūnas gali išsekti arba visai nežydėti.
  • Anksti nupjaunami lapai – svogūnas nepasipildo atsargomis, žiedai kitais metais bus silpni arba išvis nesusiformuos.
  • Perlaistymas po žydėjimo – dažna svogūnų pūvimo priežastis.
  • Per stipri saulė vasarą – lapai gali nudegti, tačiau visiškame šešėlyje auga silpnai.
  • Nuskinkite žiedstiebį, bet lapus palikite sveikus iki natūralaus džiūvimo.
  • Laikykite šviesioje, tręškite, laistykite – padėsite svogūnui kaupti medžiagas kitiems metams.
  • Vasaros–rudenio pabaigoje sumažinkite laistymą ir paruoškite svogūną poilsio laikotarpiui tamsiai, vėsiai.
  • Po poilsio svogūną pažadinkite šviesa ir laistymu – žydėjimui!

Piliarožės – viena įspūdingiausių vasaros daugiametė gėlių

Piliarožės – viena įspūdingiausių vasaros daugiametė gėlių rūšių. Populiarios sodybų, kaimo sodybų, želdynų augalas dėl įspūdingo aukščio, didelių ryškių žiedų ir nereiklios priežiūros.

  • Kilmė: Pietryčių Europa, Azija.
  • Aukštis: 1,5–2,5 m (kartais daugiau), yra ir žemaūgių veislių (~0,8 m).
  • Žiedai: Dideli (iki 10–12 cm), įvairių spalvų (balti, rožiniai, raudoni, geltoni, violetiniai, tamsiai raudoni), pavieniai arba pilnaviduriai.
  • Žydėjimo laikas: Liepa–rugsėjis.
  • Lapai: Plačialapiai, širdiški, pūkuoti.

Populiariausios rūšys ir veislės

Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Aprašas
Paprastoji piliarožė Alcea rosea Dažniausia rūšis, dvimetė arba trumpaamžė daugiametė, aukšta.
Plaukuotoji piliarožė Alcea rugosa Ryškiai geltoni žiedai, žemesnė, ištvermingesnė.
Sudėtinė (hibridinė) piliarožė Alcea × hybrida Įvairiaspalvės, pilnavidurės gėlės, dažnai dekoratyvinės.

Veislių yra dešimtys – žemaūgės, pilnavidurės, vienspalvės ir dvispalvės, klasikinės kaimiškos ar modernios gėlynų formos.

Augimo sąlygos

Vieta:

  • Saulėta, atvira, šilta.
  • Atspari vėjui, bet labai aukštoms rekomenduojama atrama.

Dirva:

  • Lengva, derlinga, laidžiai drėgmei, neutrali arba šiek tiek šarminė pH.

Laistymas:

  • Mėgsta reguliarų laistymą, bet prisitaiko ir prie trumpų sausrų.

Tręšimas:

  • Pavasarį-kompostu ar subalansuotomis trąšomis (ypač prieš žydėjimą).

Dauginimas

Būdas Kada ir kaip
Sėklomis Sodinama į atvirą gruntą gegužės–birželio mėnesiais, daigelius pikuoti, kitais metais žydi gausiai. Dėl griežtos savidulkės spalvos gali išsigimti.
Atžalomis, kero dalijimu Rūšinės piliarožės rečiau dauginamos kero dalijimu pavasarį.

Priežiūra

  1. Nupjauti nužydėjusius žiedynus – skatina naujų žiedų formavimąsi.
  2. Aukštai žydinčias pririšti prie kuoliukų – apsaugo nuo lūžimo.
  3. Vasaros pabaigoje nupjauti stiebus iki 10–15 cm (ypač jei apniko rudys) – stiprina žiemojimą.
  4. Mulčiuoti – šaknis apsaugo nuo iššalimo.
  5. Persodinimas: kas 3–4 metus atnaujinti vietą, nes ilgainiui kerų vidus silpnėja.

Dažniausios problemos

  • Rūdys – labiausiai paplitusi liga, palankios sąlygos – lietingas oras (daugiau informacijos pateikiau ankstesniame atsakyme).
  • Miltligė, dėmėtligė, šaknų puviniai – lygiai kaip kitoms daugiametėms, labai tankiai sodinus ar užmirkus žemei.
  • Šliužai, amarai – retais atvejais, dažniausia pavasarį.

Panaudojimas

  • Fonas želdiniuose – puikiai tinka gėlynų fone, palei tvoras, pastatus.
  • Derinimas – dera su delfinijomis, rūtomis, ežiuolėmis, astrais, bijūnais.
  • Pjaustymui – žiedai gražiai laikosi vazoje.
  • Piliarožės – stiprios, ilgaūgės žydinčios gėlės, klasika kaimo ir moderniuose želdiniuose.
  • Mažai lepios, bet svarbu kruopštumas prieš rudžių ir kitų ligų profilaktiką.
  • Dauginti paprasta sėklomis, žydi didingai nuo vidurvasario iki rudens.

Piliarožės – užpuolamos įvairių ligų ir kenkėjų

Piliarožės – Lietuvoje populiarios daugiametės, tačiau neretai užpuolamos įvairių ligų ir kenkėjų. Tinkama apsauga ir prevencija labai svarbi, jei norite gausiai ir sveikai žydinčių augalų.

Pagrindinės piliarožių ligos

Ligos pavadinimas Simptomai Priežastys Gydymas / prevencija
Rūdys (Puccinia malvacearum) Rudos, rusvos ar gelsvos dėmės, iškylantys „pūsleliai” (sporos) lapų apatinėje pusėje. Lapai džiūva, anksti nukrenta. Grybelinė infekcija, ypač drėgname, vėjuotame ore. Pašalinti ligotus lapus, augalų liekanas sudeginti. Purkšti fungicidais (pvz., Bordo mišinys, vario preparatai) profilaktiškai ir pasireiškus ligai. Sodinimo metu laikyti atstumus, vėdinti lysves.
Lapų dėmėtligė (Cercospora, Alternaria, Septoria ir kt.) Smulkios pilkšvai rudos ar juodos dėmės, lapai gelsta, sukasi, džiūva. Grybelinė infekcija, drėgmė, storas pasodinimas. Pašalinti pažeistus lapus, retinti augalus, purkšti fungicidais. Laistyti prie šaknų, ne ant lapų.
Miltligė (Erysiphe cichoracearum ir pan.) Balta, miltinga apnaša ant viršutinės ar abiejų lapo pusių, lapai deformuojasi, auga prasčiau. Vėsesnis, drėgnas oras, tankūs pasodinimai. Pašalinti pirmuosius sergančius lapus, purkšti sisteminiais veya kontaktiniais fungicidais (pvz., Topas, Score, natura: soda tirpalai), užtikrinti oro cirkuliaciją.
Šaknų puviniai (FusariumPhytophthora, kt.) Lapai vysta, gelsvėja, augalas žūsta, šaknys minkštos, pūvančios. Užmirkusi dirva, grybelinės infekcijos. Sodinant vengti sunkių, šlapių vietų, nenaudoti jau sergančių augalų, šalinti sergančius egzempliorius. Chloruoti arba apdoroti žemę.

Kenkėjai, didinantys ligų riziką

  • Amarai, tripai, voratinklinės erkutės – pažeidžia lapus, platina virusines ligas ir susilpnina augalus.
  • Šliužai – vartojasi lapuose, skatina puvinius.
  • Kontrolė: Naudoti natūralius arba cheminius insekticidus, rankinis surinkimas, lipnios juostos.

Prevencijos ir priežiūros patarimai

  1. Sodinti tinkamais atstumais (ne per tankiai), kad orui būtų daug vietos judėti.
  2. Laistyti tik prie šaknų – saugoti lapus nuo drėgmės, ypač vakare.
  3. Pašalinti ir sudeginti visus sergančius lapus ir žiemai paliekamus likučius.
  4. Rinktis atsparias veisles – kai kurios modernios veislės atsparesnės rudims.
  5. Reguliariai tikrinti – pradėjus sirgti anksti, daug lengviau suvaldyti ligą.
  6. Pavasarį/vasarą profilaktinis purškimas biologiniais ar silpnais cheminiais fungicidais (pvz. Bordo tirpalu, soda – 1 š. į 1 l vandens).

Liaudiški būdai nuo rudžių ir miltligės

  • Pieniškas vandens tirpalas (1 dalis pieno, 9 dalys vandens) purkšti ant lapų.
  • Sodinis tirpalas (1 šaukštas sodos, 1 šaukštas muilo į 5 l vandens).
  • Česnako, svogūnų žievelių užpilai purkšti prevenciškai kas 7–10 dienų.
  • Piliarožes dažniausiai puola rudys, lapų dėmėtligė ir miltligė.
  • Pagrindinės prevencijos priemonės: retesnis sodinimas, drėgmės kontrolė, reguliarus apžiūrėjimas, pažeistų lapų šalinimas ir profilaktinis purškimas.
  • Serkant stipriai – purkšti fungicidais ar šalinti visą augalą.

Populiariausios daugiametės gėlės

Populiariausios daugiametės gėlės Lietuvoje vertinamos dėl ilgaamžiškumo, žiedų gausos, nesudėtingos priežiūros ir žydėjimo įvairiais metų laikais. Tinkamai parinktos, jos kasmet puošia gėlynus be papildomo persodinimo.

TOP 20 populiariausių daugiamečių gėlių (su trumpais aprašymais)

Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Trumpa charakteristika
Bijūnas Paeonia Ypač žiedai, ilgai žydi (birželis)
Vilkdalgis (Irisas) Iris Įvairiaspalviai, žydi pavasarį
Augalinis bijūnas Paeonia lactiflora Patvarus, kvapnus bijūnas
Daugiametė astrė Aster novi-belgii Rudenį žydinti, sodrios spalvos
Rudbekija Rudbeckia Ryškūs, ilgai žydintys geltoni žiedai
Plukė Anemone Pavasarinė/vasarinė; dekoratyvios gėlės
Ežiuolė Echinacea purpurea Sveikatinanti/vabzdžius traukianti
Katilėlis Campanula Melsvi, balti, varpelio formos žiedai
Daugiametė aguona Papaver orientale Dideli, įspūdingi žiedai, ankstyvas žydėjimas
Irisas (vilkdalgis) Iris germanica Spalvų įvairovė, be vargo auginamas
Bergenija Bergenia Dekoratyvūs lapai, ankstyvas žydėjimas
Flioksas Phlox paniculata Kvapnūs, vasaros žiedai, tankūs kerai
Liatrisa Liatris spicata Vabzdžius traukiantys, keverzoti žiedynai
Šalavijas Salvia nemorosa Ryškūs, intensyvūs mėlyni žiedynai
Lubinai Lupinus Įvairiaspalviai, vertingi dirvai, bičių mėgstami
Hostas (Melsvė) Hosta Lapų spalvos įvairovė, paunksmių karalienė
Astilbė Astilbe Smilginiai žiedynai, pusiau pavėsis
Daugiametis gvazdikas Dianthus Kvapnūs, žemaūgiai, įvairių spalvų
Levanda Lavandula angustifolia Kvapni, žydi vasarą, mėlynos spalvos
Saulainė (Heliopsis, Rudbeckia) Heliopsis, Rudbeckia Geltoni, ilgaamžiai žiedynai

Papildomai vertos paminėti

  • Plukės (Anemone)
  • Daugiamečiai serenčiai (Tagetes)
  • Nepeta (katžolė)
  • Gvazdikai (Dianthus)
  • Pirštinės (Digitalis)
  • Veronika (Veronica)
  • Raudonėlė (Origanum vulgare) – dekoratyvinė ir prieskoninė.

Daugiametės gėlės pagal žydėjimo laiką

Pavasaris Vasara Ruduo
Tulpės (svogūninės) Bijūnai, flioksai, salvijos Asters, rudbekijos
Vilkdalgiai Ežiuolės, liatris, katilėliai Daugiametės saulainės
Bergenijos Daugiametės aguonos Daugiametės astrės
Plukės Lubinai, levandos Sedumai (rožės akmeninės)

Ką verta žinoti renkantis daugiamečių gėlių gėlynui

  • Suderinkite žydėjimo laiką: Kad žiedų netrūktų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
  • Vieta: Atsižvelkite į saulės šviesos/paunksmės, dirvos poreikius.
  • Aukštis: Išdėliokite aukštesnes į foną, žemaūges – priekyje.
  • Suderinamumas: Dalis gėlių traukia bičių/vabzdžių, dalis atbaido kenkėjus.
  • Priežiūra: Daugelis minėtų rūšių atsparios, bet reguliariai tręšiant, retinant ir senus žiedus nukerpant, žydės ilgiau.
  • Populiariausios Daugiametės gėlės – pagrindas ilgaamžiam, mažai priežiūros reikalaujančiam, visą sezoną žydinčiam gėlynui.
  • Kiekvienam sklypui tinka skirtingos rūšys – svarbu žinoti žydėjimo laiką, aukštį, vietos reikalavimus bei grožio poreikius.