Category Archive Gėlės

Chrizantema (Chrysanthemum) – tai populiari kambarinė gėlė, žavinti įspūdingais žiedais ir ilgai trunkančiu žydėjimu rudenį. Žemiau pateikiama išsami priežiūros, laikymo, sodinimo, ligų ir kenkėjų informacija bei patarimai, kaip nuo jų apsisaugoti.

Priežiūra ir laikymas kambaryje

Sodinimas ir persodinimas

1. Vazonas: pasirinkite su skylutėmis, kad nubėgtų vandens perteklius.
2. Substratas: lengvas, gerai praleidžiantis vandenį (universalus substratas su smėliu).
3. Persodinimas: kasmet po žydėjimo arba kai šaknys užima visą vazoną.
4. Dauginimas:
   • Auginiais (pavasarį nukirptus ūglius įsišaknydinti vandenyje ar substrate)
   • Sėklomis (rečiau naudojamas būdas)

Dažniausios ligos

Dažniausi kenkėjai

Kaip apsisaugoti nuo ligų ir kenkėjų

• Reguliariai apžiūrėkite augalą, ypač naujus ūglius ir lapų apačią.
• Nepalaikykite per didelės drėgmės – vėdinkite patalpą, nelaistykite per daug.
• Naudokite sterilų dirvožemį/persodindami.
• Atstumas tarp augalų – kad geriau vėdintųsi.
• Profilaktika – kartais naudokite natūralius preparatus (pvz., česnako ar svogūnų nuovirą lapų purškimui).
• Pašalinkite sergančius ar labai apgadintus lapus ir žiedus.
• Chrizantemos mėgsta vėsią, ryškią aplinką, vidutinį laistymą ir tręšimą žydėjimo metu.
• Svarbu laiku persodinti, reguliariai apžiūrėti dėl ligų ir kenkėjų.
• Pastebėjus pirmuosius ligų ar kenkėjų požymius greitai imkitės veiksmų.
• Prevencinės priemonės – geriausias būdas išvengti problemų.

Kuprutės (Cuphea) – spalvingi, daugiausia vienmečiai arba puskrūmiai augalai iš Cuphea genties, kilę iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Lietuvoje dažnai auginamos kaip vienmečiai dekoratyviniai augalai, žavinčios neįprastais, vamzdelio ar žvaigždės pavidalo žiedais (spalva – nuo violetinės iki oranžinės ar raudonos).

Trumpa charakteristika

Auginimo vadovas

1. Vietos ir dirvos parinkimas

• Vieta:
  • Šviesi, saulėta (galimas ir lengvas dalinis pavėsis, bet žydėjimas bus gausesnis saulėje).
• Dirva:
  • Geriausiai tinka derlinga, puri, laidžioji, neužmirkstanti žemė.
  • Mėgsta šiek tiek rūgštesnį pH, bet pakenčia ir neutralų.

2. Sodinimas

• Sėja:
  • Sėkite į daigyklas kovo–balandžio mėn.
  • Daigelius sodinkite į nuolatinę vietą po šalnų (gegužės pabaigoje–birželio pradžioje).
• Atstumas tarp augalų:
  • 20–30 cm, kad nesiris per tankiai.

3. Laistymas ir tręšimas

• Laistymas:
  • Reguliarus, bet neperlaistyti – dirva turi būti drėgna, bet neužmirkusi.
  • Sausros metu laistyti gausiau.
• Tręšimas:
  • Kas dvi–tris savaites žydinčių augalų trąšomis.
  • Per tręšiant daugiau žalumos, mažiau žiedų.

4. Priežiūra

• Nužydėjusių žiedų šalinimas:
  • Skatina naujus žiedus, pailgina žydėjimą.
• Genėjimas:
  • Galima trumpinti viršūnėles, kad augalas būtų tankesnis.
• Atrama:
  • Aukštesnioms rūšims esant poreikiui gali prireikti atramos.
• Žiemos laikymas:
  • Daugelis rūšių Lietuvoje neperžiemoja lauke.
  • Puskrūmius kaip Cuphea hyssopifolia galima žiemą laikyti namuose, šviesioje patalpoje (+12…+18 °C), ribojant laistymą.

Dažnos problemos ir sprendimai

Populiariausios rūšys ir jų ypatybės

• Kuprutės (Cuphea) – ryškūs, ilgažiedžiai vienmečiai/puskrūmiai, mėgstantys saulę, derlingą ir laidžią dirvą bei reguliarų laistymą.
• Puikiai tinka gėlynams, balkonams, vazonams ir žydinčioms kompozicijoms.
• Norint ilgo ir gausaus žydėjimo: daug šviesos, neperlaistyti, periodiškai tręšti ir šalinti nužydėjusius žiedus.

Laibenis uolinis – visžalis kiliminis sukulentas, populiarus Lietuvos alpinariumuose, kapinėse ir sausuose, saulėtuose gėlynuose. Priklauso storlapių (Crassulaceae) šeimai.

Svarbiausios savybės

Auginimo ypatumai

Naudojimas kraštovaizdyje

• Alpinariumai: Dėl kiliminio augimo tankiai uždengia žemę.
• Kapinės: Atsparus, nereikalauja priežiūros, netręšiamas, per vasarą žydintis.
• Akmenų sodai: Gražiai dera su kitais sukulentais, čiobreliais, žemaūgėmis žolėmis.
• Stogų želdinimas: Tinka žaliems stogams dėl mažo svorio ir atsparumo.

Pagrindinės problemos ir sprendimai

• Uolinis laibenis (Sedum reflexum) – nereiklus, visžalis, lengvai dauginamas kiliminis sukulentas, kuris atlaiko lietuviškas žiemas ir sausras, žydi ryškiai geltonai.
• Geriausiai jaučiasi saulėje ir labai derlingos nepageidauja; ideali danga alpinariumams, kapams, natūraliems “sausiems sodams”.

Laumakė (Dimorphotheca, dar vadinama Afrikine ramune ar spinduline laumake) – vasaros vienmetė arba dvimetė gėlė, vis labiau populiarėjanti Lietuvos gėlynuose dėl savo ryškių, margų žiedų, primenančių saulutes. Dėl vėsos ir sausros pakantumo dažna šiuolaikiniuose “savuose” želdiniuose bei kapinėse.

Apibūdinimas

Auginimas ir priežiūra

Ypatybės ir privalumai

• Žiedai dieną atsiveria, vakare ir apniukus užsiveria – normalu, visai kaip afrikinių ramunių.
• Ypač patraukli bitėms, drugiams ir kitiems apdulkintojams.
• Puikiai tinka lauko vazonams, kapavietėms, alpinariumams – dekoratyvi, nelepia, ilgai žydi.
• Nepakenčia nuolat šlapios dirvos ir tankių šešėlių.

Dauginimas

• Sėklomis – paprasta, dažnai pati pasisėja (jei nenušąla).

Pagrindinės problemos ir sprendimai

• Laumakė (Dimorphotheca) – atspari, gausiai žydinti, saulę ir sausras mėgstanti lauko vienmetė.
• Puiki kompozicijose, vazonuose ir vietose, kur reikia spalvų be didelės priežiūros.
• Svarbiausia – saulė, saikinga drėgmė, sumažinta trąšų norma ir reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas.

Hiacintas (Hyacinthus orientalis) – lelijinių (Liliaceae) šeimos svogūninė gėlė, kilusi iš Viduržemio jūros rytinės dalies. Populiari tiek lauko gėlynuose, tiek kaip kambarinė pavasario gėlė, puošia namus ryškiomis spalvomis ir stipriu kvapu.

Lauko gėlynuose

Augimo sąlygos

• Vieta: Saulėta arba pusiau saulėta, apsaugota nuo užmirkimo vieta.
• Dirva: Lengva, derlinga, nelaidi vandeniui dirva (gerai puri, neutralios reakcijos, pH apie 6–7).
• Sodinimas: Rudenį (rugsėjo–spalio mėn.), svogūnus sodinti 10–15 cm gylyje, 10–12 cm atstumais.

Priežiūra

• Laistymas: Vidutinio intensyvumo; per daug drėgmės lemia svogūnų puvinį.
• Tręšimas: Prieš žydėjimą ir tuoj po žydėjimo fosforo–kalio trąšomis.
• Po žydėjimo: Leisti lapams nudžiūti natūraliai – taip maisto medžiagos grįžta į svogūną. Po to svogūnai gali būti iškasti (ypač šaltų žiemų regionuose) ir laikomi sausai bei vėsiai iki rudens sodinimo.

Dažnos problemos

Kambaryje (pražydinimas žiemą–pavasarį)

Svogūnų „pražydinimo” principas

1. Rinktis didelius, sveikus svogūnus.
2. Sodinimas – spalio–lapkričio mėn. į vazonėlį (svogūno viršūnė liktų paviršiuje).
3. Kaitinimas šalčiu: Laikyti 8–12 savaičių vėsioje (+5–9 °C), tamsioje vietoje (pvz., šaldytuve, rūsyje). Substratas drėgnas, bet ne per šlapias.
4. Perkelti į šiltesnę, šviesią vietą, kai pasirodo 5–7 cm daigai.
5. Reguliarus laistymas (atsargiai, kad neužmirktų!) ir laukti žydėjimo.

Žydėjimo laikas

• Kiekvienas svogūnas žydi apie 2–3 savaites.

Kambarinės hiacinto ypatybės

Po žydėjimo

• Paprastai kambariniai svogūnai žydi vieną sezoną; galima bandyti persodinti į gėlyną lauke, tačiau gausiems žiedams reikia dvejų metų „poilsio” ir kaupimo laikotarpio.

Svarbiausi priežiūros aspektai

• Hiacintas mėgsta saulę, laistymą su saiku ir gerai purią žemę.
• Lauko gėlynai: Svarbiausias rudens sodinimas, sausas svogūnų laikymas, neperlaistyti pavasarį.
• Kambaryje: Būtinas šalčio laikotarpis, pamažu duoti daugiau šviesos, neperlaistyti.
• Hiacintas – lelijinių šeimos svogūninė gėlė, auginama tiek lauke, tiek kambaryje, mėgstama dėl intensyvaus kvapo ir pavasarinio žydėjimo.
• Svarbiausia – tinkama sodinimo vieta (geras drenažas), kruopšti laistymo kontrolė, ir svogūnų “poilsio” periodas tarp sezonų.