Category Archive Gėlės

Vilkdalgis (Iris)

Gentyje yra apie 250 rūšių. Priklauso vilkdalginių (Iridaceae) šeimai. Savaime auga Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje auga dvi rūšys. Vilkdalgiai yra daugiamečiai žoliniai augalai su storais, mėsingais šakniastiebiais. Lapai pamatiniai, plokšti, kardiški, stiebai pavieniai su keletu žiedų viršūnėje.

Hibridinis vilkdalgis (I. hybrida) dažnai auginamas darželiuose. Šie vilkdalgiai suskirstyti į 10 grupių. Populiariausia iš jų yra barzdotųjų vilkdalgių grupė. Ant išorinių apyžiedžio lapelių jie turi tankių plaukelių išaugas, primenančias barzdelę. Dauguma veislių žydi birželio pradžioje.

Vienas žiedas žydi 2 dienas. Jie būna įvairių spalvų: vienspalviai, dvispalviai, kantuoti ir pan. Dauginama vien vegetatyviškai: dalijant kerelius pavasarį, rudenį ar vasarą. Galima ir žydinčius, tik reikia nupjauti žiedyną, kad augalas sustiprėtų.

Hibridiniai vilkdalgiai gerai auga saulėtose, nuo vėjų apsaugotose vietose. Mėgsta vidutinio derlingumo, neutralios reakcijos, vandeniui laidžią dirvą. Vienoje vietoje gali augti 4-5 metus. Naudinga apie kerus pabarstyti kaulamilčių ar pelenų.

Nereikia pertręšti azotinėmis trąšomis. Veislės su aukštais stiebais ir dideliais žiedais pririšamos prie atramų. Peržydėjusius stiebus geriau išpjauti. Jautrias veisles žiemai pridengti.

Smidras (Asparagus)

Gentyje yra apie 300 rūšių. Priklauso asparaginių (Aspiragaceae) šeimai. Paplitę šilto ir rytinio pusrutulio vidutinio klimato juostos kraštuose.

Tankiašakis smidras (A. densiflorus) yra dažniausiai kambariuose auginama smidrų rūšis, kilusi iš Pietų Afrikos. Šakos svyrančios, šviesiai žalios. Žydi smulkiais, baltais, kvapiais žiedeliais. Subrandina raudonas, vienasėkles uogas, kuriomis augalai gali būti dauginami.

Sodinami į didesnius negu kitoms gėlėms vazonus, kad užtektų vietos naujiems gumbeliams užaugti. Žemės mišinys sudaromas iš kompostinės, lapinės ir smėlio. Auginami šviesioje kambario vietoje. Naudinga reguliariai apipurkšti drungnu vandeniu, ypač esant karštam ir sausam orui. Nemėgsta tiesioginių saulės spindulių.

Nuskynus augančių šakų viršūnėles, užaugina daug smulkių šoninių šakelių. Smidrai dauginami kerų dalijimu, auginiais ir sėklomis. Kerai dalijami pavasarį persodinant augalus. Auginiai sodinami kovo mėnesį. Sėklos sėjamos tik ką sunokusios.

Laikomos ilgiau darosi nedaigios. Sėjama sausio-vasario mėnesį. Prieš tai sėklas reikia 2 paras pamirkyti šiltame vandenyje. Sudygsta po 4-6 savaičių. Sėkloms ir auginiams žemė turi būti 18-20°C temperatūros. Rugsėjo mėnesį sėjinukai susodinami į mažus puodelius. Per žiemą gali būti laikomi vėsiame, 10-12°C temperatūros kambaryje.

Kalankė (Kalanchoe)

Gentyje daugiau kaip 200 rūšių. Priklauso storlapinių (Crassulaceae) šeimai. Turi gražius lapus ir žiedus. Į kalankių gentį dabar įjungta anksčiau buvusi atskira briofilų gentis. Tai gyvavedžiai augalai, jų lapų išpjovose užauga daug mažų augaliukų, kurie nukritę ant žemės lengvai įsišaknyja ir auga. Jais galima dauginti.

Banguotoji kalankė (K. crenata). Jos stiebai gana ploni, iki 50 cm aukščio, apaugę priešiniais gana stambiais, ovaliais lapais su 2 prielapiais pamate. Žydi pirmais augimo metais žiemą. Žiedai rausvi.

Mėgsta lengvą, puveningą žemę, šviesią patalpą, gausų laistymą. Žiemą laikoma 12-15°C temperatūros šviesioje patalpoje, laistoma saikingai. Kalankės dauginamos auginiais ir sėklomis.

Flioksas (Phlox)

Gentyje yra apie 60 rūšių. Priklauso palemoninių (Palemoniaceae) šeimai. Augalai kilę daugiausia iš Šiaurės Amerikos.

Vienmetis flioksas (Ph. drummondii) yra kilęs iš JAV. Užauga 15-60 cm aukščio. Žiedai skėtiškose šluotelėse, įvairių ryškių spalvų: balti, geltoni, rožiniai, raudoni, violetiniai, margi paprasti pusiau pilnaviduriai.

Vienmetis flioksas žydi visą vasarą. Žiedai blogai atrodo lietingu laiku, bet stojus giedrai vėl atgauna savo grožį. Vakare žiedai visada susiglaudžia. Mėgsta saulėtą vietą, trąšią, lengvą dirvą. Sodinamas įvairiuose gėlynuose, tinka puokštėms.

Sėklos sėjamos kovo-balandžio mėnesį į inspektą. Sudygsta po 15-20 dienų. Paūgėję daigeliai pikuojami 2×4 cm atstumais. Į nuolatinę vietą sodinami gegužės pabaigoje. Žemei įšilus, sėklas galima sėti tiesiai į nuolatinę augimo vietą. Paūgėję daigai išretinami kas 20 cm.

Rožė (Rosa)

Gentyje yra apie 350 rūšių ir porūšių. Priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Išplitę įvairiose klimatinėse juostose. TSRS auga 200 rūšių. Pagal kilmę ir biologines ypatybes kultūrinės rožės skirstomos į grupes: arbatinės hibridinės, poliantinės, floribundinės, stambiažiedės, miniatiūrinės, laipiojančios ir parko rožės.

Arbatinės hibridinės rožės išvestos Prancūzijoje. Tai pati populiariausia ir gausiausia veislių grupė. Kerai 50-80 cm aukščio, žiedai pavieniai ar po kelis, stambūs, kvapūs, įvairiausių spalvų ir formų. Žydi ilgai nuo birželio iki rudens šalnų. Žiemai reikia pridengti.

Poliantinės rožės erškėčių bei arbatinių rožių hibridai. Užauga 30-50 cm, žiedai 3-4 cm skersmens, į gausiažiedžius žiedynus sukrauti. Žiemai reikia pridengti. Labai tinka sodinti vienas arba grupėmis vejose. Puokštėms retai naudojamos.

Floribundinės rožės yra išvestos kryžminant poliantines ir arbatines hibridines rožes. Žiedynai gausiažiedžiai, žydi visą vasarą. Krūmas neaukštas. Atsparesnės šalčiams už arbatines hibridines rožes. Jos labai populiarios želdynuose. Kai kurių veislių žiedai skinami puokštėms.

Stambiažiedės rožės yra gautos kryžminant arbatines hibridines su floribundinėmis. Krūmai vešlūs, žiedai daugiažiedžiuose žiedynuose. Žydi ilgai ir gausiai, tinka želdynams ir puokštėms.

Miniatiūrinės rožės yra atvežtos iš Kinijos praeito šimtmečio pradžioje. Užauga 12-25 cm aukščio, žiedai 1-3 cm skersmens, negausiuose žiedynuose, pilnaviduriai, kvapūs. Žydi gausiai ir ilgai. Lengvai dauginamos auginiais. Tinka alpinariumams bei sodinti vejose grupėms, galima auginti kaip kambarines gėles.

Laipiojančios rožės užauga 2-5 m aukščio, jų stiebams reikia atramų. Žydi labai gausiai apie mėnesį laiko. Žiedai 2-4 cm skersmens dažnai pilnaviduriai, gausiažiedėse kekėse ant viso stiebo sukrauti. Dabar auginamos ir stambiažiedės laipiojančios rožės su 8-10 cm skersmens žiedais negausiažiedžiuose žiedynuose. Dauguma laipiojančių rožių žydi pakartotinai. Pusiau laipiojančios rožės užauga iki 1,5-2 m, turi stambius 5-12 cm skersmens žiedus, kuriuos krauna ir skleidžia iki pat šalnų. Labai tinka namų sienoms, pa-vėsinėms apželdinti.

Parko rožės tai dekoratyviniai erškėčiai ir jų hibridai. Atsparios šalčiams, užauga 1-2 m ir daugiau aukščio. Auginamos pavienės ar grupėmis dažniausiai įvairių parkų želdynuose. Dauginamos atžalomis, kero dalijimu, skiepijimu.

Nesunkiai galima užsiauginti stiebinę rožę. Reikia turėti erškėtį su vienu stambiu stiebu. Kitus iškerpame. Pavasarį tokį erškėtį sodiname į nuolatinę augimo vietą ir vasarą į jo viršūnę apie 1,5 m aukštyje nuo žemės įskiepijama kuri nors arbatinė hibridinė, floribundinė ar pan. grupės rožių veislė.

Rožes auginti reikia tik saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo skersvėjų ir šiaurės vėjų. Gerai auga įvairiose dirvose, jos gali būti šiek tiek rūgščios. Svarbu, kad gruntinis vanduo nebūtų per aukštai. Nepakenčia ir sausrų. Per karščius reikia laistyti ryte bei vakare ir purenti dirvą. Vasaros pabaigoje nelaistomos. Nudžiūvę lapai, ligoti stiebai ir peržydėję žiedai pašalinami. Skiepytoms rožėms reikia nukirpti laukinio poskiepio atžalas. Prieš šalčius užpilamos durpėmis, apdengiamos eglišakėmis. Dengiame spalio pabaigoje ar lapkričio mėnesį, kai pradeda stipriau šalti. Neiššąla iki -10°C.

Per anksti uždengus, gali pradėti šusti. Dengiama apvyniojant impregnuotu popieriumi, ruberoidu, klijuote apie pastatytą virš kero karkasą, apdedant dėžėmis bei lentų skydais. Nudengiamos pavasarį sniegui nutirpus. Svarbu, kad neapdegtų stiebai, šviečiant ryškiai pavasario saulei. Geriausia nudengti apsiniaukusią dieną. Nudengtos rožės genimos: nupjaunant sergančius, silpnus stiebus, paliekami 2-3 pumpurai. Genint augalai atjauninami.

Dauginamos rožės vien vegetatyviškai: krūmų dalijimu, skiepijimu, auginiais, atlankomis. Skiepijama dažniausiai akiavimo būdu, į erškėčius. Žaliais auginiais dauginamos birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Imami auginiai su 1-2 tarpubambliais. Apatinis pjūvis daromas prie pat 0,5 cm aukščiau antro pumpuro, o viršutinis trečio pumpuro, viršutinis sudėtinio lapo lakštas nukerpamas perpus, o apatinis lapas visai pašalinamas.

Sodinami inspekte ar dėžutėse. Žemė dauginimui paruošiama iš smėlio mišinio su durpėmis arba vienų durpių. Auginiai susmeigiami įstrižai, uždengiami stiklu. Žemė turi būti drėgna. Auginiai įsišaknyja per 3-4 savaites. Įsišaknijusius auginius per žiemą reikia gerai pridengti.