Category Archive Gėlės

Chrizantemos yra lengvai dauginami, tačiau „atjauninimo“ reikalaujantys augalai. Geriausia įsišaknija auginiai iš pavasario arba vasaros ūglių, o stambesnės formos ir sodo chrizantemos dažnai dauginamos ir dalijant kerą. Pateikiu abu pagrindinius būdus:

1. Chrizantemų dauginimas auginiais

Kada? – Geriausias laikas: balandis–birželis, kai augalas aktyviai auga.

Žingsniai:

1. Nupjaukite 7–10 cm ilgio sveiką, be žiedų arba žiedpumpurių, viršūninį ūglį (kertant po lapų pora).
2. Nuimkite apatinius lapus, palikite tik 2–3 viršutinius.
3. Galite pamirkyti augimo stimuliatoriuje (neprivaloma, bet pagreitina įsišaknijimą).
4. Sodinkite auginį į drėgną durpių ir smėlio arba perlito mišinį, įstatykite 2–3 cm gyliu.
5. Uždėkite permatomą maišelį ar stiklinį indą (mini šiltnamis) – palaikysite drėgmę ir šilumą.
6. Laikykite šviesioje, bet nuošalioje vietoje (ne saulėje, temp. 18–22 °C).
7. Nuolat drėkinkite substratą, vėdinkite šiltnamį kasdien.
8. Šaknys išauga per 2–3 savaites. Kai sužaliuoja nauji lapai, auginiai pasiruošę persodinimui.

2. Chrizantemų dauginimas kerelio dalijimu

Kada? – Geriausia pavasarį, augalui pradėjus vegetaciją.

Žingsniai:

1. Iškaskite visą chrizantemos kerą.
2. Kruopščiai (bet švelniai!) atskirkite šakniastiebius su keliais ūgliais arba ką tik prasikalusiais jaunikliais.
3. Pasodinkite į atskirus vazonus ar naujas vietas sode – giliai neužkaskite, tik tiek, kiek augo iki tol.
4. Gerai palaistykite, pridenkite nuo stipraus saulės ar vėjo.
5. Pirmais mėnesiais stebėkite drėgmę, kartais patręškite.

Papildomi patarimai

• Chrizantemas patogu auginti ir iš sėklų, tačiau sėjamasi žiemą ar anksti pavasarį – šis būdas retesnis, nes ne visos veislės išlaiko savybes.
• Dauginant kilimas („kilimines“) sodo chrizantemas – atskirkite šaknų „takučius“ su ūgliais.
• Stiprūs auginiai – iš neperaugusių, „ne sumedėjusių“ pavasarinių stiebų.

Lengviausia – viršūniniais arba stiebų auginiais pavasarį ar vasarą.
Dalijant kerą lengvai dauginate solidžius augalus sode arba pavienius vazoninius chrizantemas.
Auginiai paprastai įsišaknija be rūpesčių, ypač jei laikote šiltai ir drėgnai.

Sansevjera – vienas lengviausiai dauginamų kambarinių augalų! Dauginti galima lapo auginiais, dalijant kerą arba, kai kurios rūšys, ofsetais („vaikučiais“) su šaknimis. Žemiau žingsnis po žingsnio, kaip atlikti visas šias pagrindines dauginimo procedūras.

1. Dauginimas lapų auginiais (vandenyje arba žemėje)

a) Lapo nupjovimas

• Naudokite aštrias, švarias žirkles ar peilį – nupjaukite tvirtą sansevjeros lapą (galima daryti ir su dalimi lapo).
• Labiausiai tinka pjaustyti į 5–10 cm ilgio gabalėlius.

b) Svarbu!

• Atminkite, kur viršus, kur apačia: sodinkite taip, kaip augo – „apačia“ turi būti žemyn. Pjūvio vietą galite įpjauti įstrižai (žemutinę pusę), o viršutinę lygiai.

c) Džiovinimas

• Prieš sodinant, pjūvio vietas leiskite apdžiūti 1–2 dienas kambaryje (tai sumažina puvinio riziką).

d) Sodinimas

• Kiškite auginį į drėgną, purią žemę (idealu – kaktusų ar sukulentų substratas).
• Galima pamerkti ir į vandenį: jis lengvai išleis baltas „bulveles“ (šaknis), tada persodinkite į žemę.

e) Priežiūra

• Vazonėlį laikykite šviesioje, šiltoje vietoje, nelaikykite tiesioginiuose saulės spinduliuose.
• Laistykite labai minimaliai! Daugiau drėgmės – daugiau puvinio rizikos.

f) Kada persodinti?

• Prigijimas gali užtrukti 1–3 mėnesius. Kai pasirodo stiprios šaknys ir nauji „vaikučiai“ – galima persodinti į nuolatinį vazoną.

2. Kerelio dalijimas

• Išimkite šaknų gumulą iš vazono.
• Atsargiai atskirkite kerą į kelias dalis taip, kad kiekvienoje būtų bent viena augimo rozetėlė su šaknimis.
• Persodinkite į atskirus vazonus su nauju substratu.

3. Dauginimas „ofsetais“ („vaikučiais“)

• Senesnės sansevjeros dažnai išaugina šoninius „vaikučius“ su šaknimis (daigelius).
• Atsargiai atskirkite daigelį su šaknimis ir pasodinkite į atskirą vazoną.

Patarimai:

• Dauginant lapų gabalėliais, margų sansevjerų veislės dažnai praranda originalų lapo raštą – nauji lapai gali būti žali.
• Nenaudokite labai kompaktiškos žemės – svarbu gera oro ir vandens tėkmė.

Sansevjerą dauginti galima lapų auginiais, dalijant kerą, atskiriant vaikučius. Daiginkite šviesoje, minimaliai laistykite, o margoms veislėms – rinkitės dalijimą, jei norite išlaikyti raštą.

Tinkamas tulpių svogūnėlių (o taip pat ir kitų svogūninių gėlių) laikymas iki rudens sodinimo labai svarbus, kad svogūnėliai išliktų sveiki, nesupūtų ir tinkamai sužydėtų kitą pavasarį.

1. Kada ir kaip iškasti svogūnėlius?

• Tradiciškai tulpių svogūnėliai kasami birželio pabaigoje–liepos pradžioje, kai antžeminė dalis visiškai nudžiūva.
• Svogūnėlius atsargiai atkaskite, nuvalykite nuo žemių, atskirkite vaikučius.

2. Pirminis paruošimas laikymui

• Po iškasimo svogūnėlius gerai apdžiovinkite sausoje, vėdinamoje vietoje (be saulės), ant tinklelio ar laikraščių 1–2 savaites.
• Apžiūrėkite, atmeskite pažeistus, susirgusius ar supuvusius svogūnėlius.

3. Laikymo sąlygos iki rudens sodinimo

• Tinkama vieta: sausa, vėsiai šilta (idealiai +18–22 °C pradžioje, vėliau galima laikyti vėsesnėje, bet svarbu – jokių didelių temperatūros svyravimų).
• Atsargiai sudėkite svogūnėlius į vieną sluoksnį (arba retą, kelių sluoksnių, bet taip, kad nevaržytų oro cirkuliacijos) ant grotelių, dengiančio popieriaus arba tinklelio; NIEKADA nelaikykite plastikiniuose, sandariuose maišeliuose ar uždarame inde!
• Neprikimškite jų per arti vienas kito – puvinys ar grybelinės ligos lengvai plinta.
• Laikyti tamsioje vietoje, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai.

4. Kontrolė

• Periodiškai peržiūrėkite svogūnėlius: jei kuriame pasirodo pelėsis, puvinys, pašalinkite jį iš karto.
• Per vasarą reguliuokite drėgmę (neturi būti drėgna); per karštą vasarą patikrinkite dažniau.

5. Kada sodinti?

• Lietuvoje svogūninės gėlės sodinamos rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje.
• Iki tol laikomas svogūnėlis turi būti tvirtas, kietas, be dėmių.

Tulpių svogūnėlius laikykite sausai, vėsiai, gerai vėdinamoje vietoje iki sodinimo rudenį. Periodiškai peržiūrėkite – jei kuris pažeistas, pašalinkite.

Monstera – itin populiarus kambarinis augalas, garsėjantis dideliais, skylėtais lapais ir egzotiška išvaizda. Nors atrodo įspūdingai, monstera yra gana nereikli ir lengvai auginama net pradedantiesiems augintojams.

1. Vieta ir šviesa

• Geriausiai auga ryškioje, išsklaidytoje šviesoje.
• Puikiai pakenčia pusiau pavėsį, bet per mažai šviesos lėtina augimą ir mažina lapų skylėtumą.
• Tiesioginė saulė gali nudeginti lapus, todėl rekomenduojama laikyti prie rytinės ar vakarinės palangės arba toliau nuo lango pietinėje pusėje.

2. Temperatūra

• Optimali: 18–25 °C.
• Saugoti nuo šaltų skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų.
• Žiemą – ne žemiau 14–16 °C.

3. Laistymas

• Vidutinis ir reguliarus: laistyti tuomet, kai paviršinis substrato sluoksnis pradžiūsta (~1–2 kartus per savaitę vasarą, žiemą – rečiau).
• Negalima perlaistyti – užsistovėjęs vanduo skatina šaknų puvimą.
• Vasarą galima retkarčiais nupurkšti lapus.

4. Oro drėgmė

• Patinka drėgnesnis oras, bet puikiai ištveria ir kambario sąlygas.
• Esant labai sausam orui (ypač žiemą, kai veikia radiatoriai) – purkšti lapus arba naudoti oro drėkintuvą.

5. Dirva ir persodinimas

• Dirva turi būti puri, laidi ir derlinga: tinka universalus substratas su trupučiu durpių, kokoso plaušų ir perlito arba speciali žemė monstera ar palmėms.
• Persodinti kas 2–3 metus, kai šaknys labai išlenda pro drenažo skylutes.

6. Tręšimas

• Aktyvaus augimo metu (balandis–rugsėjis) kas 2–4 savaites skystos trąšos žaliems augalams.
• Žiemą tręšti nereikia.

7. Atrama ir formavimas

• Augant monstera formuoja ilgus orinius šaknis – jas galima vesti į substratą arba apvynioti drėgnu samanų stulpu.
• Didelius augalus vertėtų paremti arba rišti prie atramos, kad nesulinktų.

8. Genėjimas ir dauginimas

• Genėti galima bet kuriuo metu, norint kontroliuoti dydį – nukirpkite per ilgus ūglius.
• Dauginama stiebo auginiais su orine šaknimi: įkiškite į vandenį arba tiesiai į substratą, prigys lengvai.

Dažniausios problemos

• Lapų galiukai ruduoja, džiūsta – per sausas oras, kietas vanduo arba per daug trąšų.
• Lapų dėmės, puvimas – perlaistymas, blogas drenažas.
• Mažai skylėtų/nekrašto lapai – trūksta šviesos.
• Lėtai auga – mažai šviesos, trūksta trąšų arba per mažas vazonas.

Monstera mėgsta šviesą, bet nebūtinai tiesioginę saulę, vidutinį laistymą, purią žemę ir šilumą. Tai labai „atlaidus“ augalas – užtenka laiku laistyti, patręšti ir kas keletą metų persodinti, kad ilgai džiugintų egzotiškais lapais!

Kalateja (Calathea) – tai viena dekoratyviausių kambarinių gėlių, išsiskirianti įspūdingais, margintais, raštuotais ir dažnai apvertus lapus demonstruojančiais lapais („šokančių lapų“ efektas). Kalatejų gentis labai plati: populiarios Calathea ornata, C. makoyana, C. lancifolia, C. zebrina, C. medallion ir kt.

Pagrindiniai priežiūros principai

1. Šviesa

• Kalateja mėgsta išsklaidytą, minkštą šviesą – idealu šiaurinė ar rytinė palangė, vengti tiesioginių saulės spindulių (lapai gali blukti ar degti).
• Pavėsyje lėčiau auga, bet išlaiko lapų spalvas.

2. Temperatūra

• Optimali: 18–25 °C.
• Jautri šalčiui (nuo 16 °C lėtėja augimas), taip pat bijo skersvėjų.

3. Oro drėgmė

• Labai mėgsta didelę oro drėgmę – laikyti ant drėgnų akmenukų, purkšti lapus, naudoti drėkintuvą (ypač žiemą).
• Jei per sausa, lapai banguojasi, džiūsta pakraščiai.

4. Laistymas

• Vidutinis, bet reguliarus – žemė visada turi būti truputį drėgna, bet ne šlapia.
• Laistyti minkštu, šiltu vandeniu (lietaus, filtruotu).
• Venkite užsistovėjusio vandens – šaknys greit pūva!

5. Dirva ir persodinimas

• Dirva – puri, rūgšti (pH 5,5–6,5), laidžioji (tinka rododendrų substratas, sumaišytas su durpėmis ir perlitu).
• Persodinama kas 2–3 metus pavasarį.

6. Tręšimas

• Augimo metu (balandis–rugsėjis) kas 4 savaites mažesnės koncentracijos trąšomis (geriausia dekoratyviniams lapiniams augalams).
• Vengti perteklinio tręšimo!

7. Genėjimas ir formavimas

• Šalinkite nudžiūvusius/ar pažeistus lapus, per stipriai neformuokite.

8. Dauginimas

• Lengviausiai – kerelio dalijimu pavasarį persodinant.

Dažnos problemos

• Lapų galiukai ruduoja/džiūsta – per sausas oras, laistoma kietu ar šaltu vandeniu.
• Blunka raštai, lapai praranda kontrastą – per daug ar per mažai šviesos.
• Lapų kraštai garbanojasi, virsta – trūksta drėgmės ar per stipri oro srovė.

Kalateja reikalauja didelės oro drėgmės, minkšto vandens, šilumos ir išsklaidytos šviesos.
Tai augalas, kuriam atsidėjus galima džiaugtis įspūdingu lapų grožiu ilgus metus!