Category Archive Gėlės

Zamiokulkas yra populiarus kambarinių augalų pasirinkimas dėl savo atsparumo ir lengvos priežiūros. Štai keletas patarimų, kaip tinkamai auginti ir prižiūrėti zamiokulką:

Šviesa:

1. Apšvietimas: Zamiokulkas gali augti įvairiomis apšvietimo sąlygomis – nuo ryškios netiesioginės šviesos iki šešėlių. Vis dėlto, optimaliam augimui stenkitės laikyti augalą šviesioje vietoje, kur nemažai netiesioginės saulės šviesos. Tiesioginės saulės vengti, nes gali nudeginti lapus.

Dirvožemis ir Laistymas:

2. Dirvožemis: Zamiokulkui tinka gerai drenuojantis, lengvo priemolio mišinys. Kaktusų arba sukulentų dirvožemio mišinys yra puikus pasirinkimas, kadangi jie neleidžia vandeniui užsistovėti.

3. Laistymas: Zamiokulkas yra augalas, kuris gali pakęsti sausras. Laistykite jį saikingai, leisdami dirvožemiui gerai išdžiūti tarp laistymų. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvimą. Žiemą laistykite dar mažiau, nes augalas eina į ramybės būseną.

Temperatūra ir Drėgmė:

4. Temperatūra: Zamiokulkas geriausiai auga esant kambario temperatūrai nuo 18°C iki 24°C. Venkite staigių temperatūros svyravimų ir šalto skersvėjo.

5. Drėgmė: Šis augalas nėra reiklus oro drėgmei, todėl jis gerai jaučiasi normaliomis kambario sąlygomis. Nereikia papildomai drėkinti oro.

Tręšimas ir Priežiūra:

6. Tręšimas: Tręškite zamiokulką retkarčiais, pavyzdžiui, kartą per mėnesį pavasarį ir vasarą, naudodami subalansuotas kambarinėms gėlėms skirtas trąšas. Žiemą trąšos neturi būti naudojamos.

7. Genėjimas: Pašalinkite gelstančius ar pažeistus lapus, kad padėtumėte augalui išlaikyti sveiką išvaizdą.

Persodinimas ir Dauginimas:

8. Persodinimas: Zamiokulka pati nurodo, kada jai reikia didesnio vazono – šaknys pradeda stumti augalą aukštyn iš vazono. Persodinkite kas 2-3 metus į šiek tiek didesnį vazoną, naudodami šviežią dirvožemio mišinį.

9. Dauginimas: Zamiokulką galima dauginti lapų bei šaknų gumbų atskyrimo būdu. Lapų auginiai įsitvirtina lėtai, tad kantrybė yra labai svarbi.

Papildomi Patarimai:

• Nuodingumas: Zamiokulkas yra nuodingas augalas, todėl laikykite jį toliau nuo vaikų ir augintinių. Saugokitės sultyse esančių medžiagų, kurios gali dirginti odą ir akis.
• Lapų valymas: Užtikrinkite, kad lapai būtų švarūs – kartais nuvalykite dulkes drėgna šluoste.

Rožės yra vienos iš populiariausių sodo augalų, tačiau jos reikalauja tinkamos priežiūros, įskaitant gerai paruoštą dirvožemį. Štai keletas patarimų, kaip paruošti tinkamą žemę rožėms:

Dirvožemio Savybės:

1. Dirvožemio struktūra: Rožės mėgsta lengvą, gerai drenuojantį dirvožemį. Labiausiai tinka priemolio dirva. Jei dirva yra per sunki (molinė) arba per lengva (smėlinga), galite ją pagerinti įmaišydami organinę medžiagą.

2. pH lygis: Rožės geriausiai auga dirvoje, kurios pH yra šiek tiek rūgštus – nuo 6,0 iki 6,5. Jei dirvos pH lygis yra per aukštas arba per žemas, galite ją koreguoti atitinkamomis priemonėmis (pvz., kalkėmis, jei dirva pernelyg rūgšti, ar sieros preparatais, jei per daug šarminė).

Dirvožemio Paruošimas:

3. Kompostavimas ir mulčiavimas: Įmaišykite gerai suskaidytą kompostą arba puvinį mėšlą į dirvą dar prieš sodinant rožes. Tai padės pagerinti dirvožemio struktūrą ir padidins maistinių medžiagų kiekį. Mulčiavimas padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę ir mažina piktžolių augimą.

4. Drenažas: Užtikrinkite gerą drenažą. Jei jūsų dirvožemis linkęs kaupti vandenį, apsvarstykite galimybę sodinti rožes pakeltose lysvėse arba pridėti smėlio ar perlito, kad pagerintumėte drenažą.

Sodmenų Paruošimas:

5. Duobės kasimas: Kaskite duobes, kurios yra pakankamai didelės šaknų plote, paprastai apie 60 cm pločio ir 45 cm gylio. Tai užtikrins, kad šaknys turės pakankamai vietos vystytis.

6. Tręšiamosios medžiagos: Pildami iškastą žemę atgal į duobę, galite maišyti ją su kompostu arba specialiomis rožėms skirtomis trąšomis, kad suteiktumėte augalui geriausias augimo sąlygas.

Papildoma Priežiūra:

7. Laistymas: Reguliarus ir teisingas laistymas yra labai svarbus. Rožės mėgsta, kai dirva yra nuolat drėgna, bet ne permirkusi. Laistykite krūmus šaknų zonoje, kad išvengtumėte lapų ligų.

8. Genėjimas: Tinkamas genėjimas padeda rožėms geriau augti ir žydėti. Pašalinkite sausas, ligotas ar pažeistas šakas, kad augalai gautų pakankamai šviesos ir oro.

Žieminiai ciklamenai yra gražūs kambariniai augalai, kurie žydi žiemos metu. Jie dažnai būna naudojami kaip šventiniai dekoratyviniai augalai dėl savo ryškių žiedų ir gražių lapų formų. Štai keletas patarimų, kaip tinkamai prižiūrėti žieminius ciklamenus:

1. Apšvietimas: Žieminiai ciklamenai mėgsta šviesą, bet ne tiesioginius saulės spindulius. Geriausia juos laikyti šviesioje, tačiau šiek tiek pavėsingoje vietoje.

2. Temperatūra: Šiems augalams patinka vėsesnė aplinka. Geriausia, jei temperatūra yra apie 15-20 °C. Jie nemėgsta karščio, todėl venkite laikyti juos šalia šilumos šaltinių.

3. Laistymas: Laistyti reikia reguliariai, bet saikingai. Geriausia laistyti iš apačios, kad drėgmė pasiektų šaknis, tačiau venkite perlaistyti, kadangi tai gali sukelti šaknų puvimą.

4. Drėgmė: Žieminiai ciklamenai mėgsta drėgną orą, todėl galite retkarčiais purkšti lapus vandeniu arba laikyti augalą ant padėklo su šlapiu žvyru.

5. Tręšimas: Žydėjimo metu rekomenduojama tręšti kas 2-3 savaites sukulentams skirtomis trąšomis.

6. Poilsio metas: Žieminiai ciklamenai turi ramybės periodą po žydėjimo. Kai lapai pradeda geltonuoti ir nykti, sumažinkite laistymą ir leiskite augalui pailsėti keletą mėnesių.

Pelargonijų būna įvairių spalvų ir formų, kai kurios paplitusios veislės yra zoninės, gebenės, kvapiosios ir karališkosios pelargonijos. Kai kurios populiarios veislės yra ‘Maverick’, ‘Ringo’ ir ‘Tango’ serijos, išvestos dėl kompaktiško augimo ir ryškių žiedų.

Pelargonijos (Pelargoniums), dar žinomos kaip erškėtrožės, yra Geraniaceae šeimos žydinčių augalų gentis.

Jie kilę iš Pietų Afrikos ir yra populiarūs dekoratyviniai augalai visame pasaulyje. Pelargonijos dažnai vadinamos pelargonijomis, nors tai techniškai neteisinga, nes tikrosios pelargonijos yra kitos genties augalai.

Pelargonijas palyginti lengva prižiūrėti, jas galima auginti tiek patalpoje, tiek lauke. Pateikiame keletą bendrų priežiūros patarimų:

Šviesa: Pelargonijos mėgsta ryškią, tiesioginę saulės šviesą, tačiau gali pakęsti ir lengvą šešėlį. Patalpose jas statykite prie saulėto lango.

Vanduo: Laistykite pelargonijas, kai dirva sausa. Venkite perlaistyti, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Tarp laistymų leiskite dirvožemiui šiek tiek išdžiūti.

Dirva: Naudokite gerai drenuojamą dirvožemio mišinį, nes pelargonijoms nepatinka permirkęs dirvožemis. Galite naudoti standartinį vazonų mišinį arba specialų pelargonijų mišinį.

Trąšos: Pelargonijas naudinga reguliariai tręšti. Auginimo sezono metu (pavasarį ir vasarą) kas 2-3 savaites tręškite subalansuotomis, vandenyje tirpstančiomis trąšomis.

Genėjimas: Nukirpkite silpnus ar peraugusius stiebus, kad jie augtų vešliau ir augtų daugiau žiedų.

Žiemos priežiūra: Pelargonijos yra jautrios šalčiui, todėl žiemos mėnesiais jas reikėtų perkelti į patalpą arba uždengti. Tuo metu laistykite rečiau, nes augalas pradeda ramybės periodą.

Laikydamiesi šių bendrųjų priežiūros patarimų, galėsite džiaugtis gražiais pelargonijų žiedais ir lapais daugelį metų.

Pelargonijų veislių yra daugybė, jos skiriasi žiedų spalvomis, lapų formomis ir augimo įpročiais.

Štai kelios dažniausiai pasitaikančios rūšys:

Zoninės pelargonijos: Tai labiausiai paplitęs pelargonijų tipas, pasižymintis ryškiais, spalvingais žiedais ir išskirtinėmis lapų „zonomis”.

Pelargonijos su gebenės lapais: Šių pelargonijų stiebai ir maži, gebenės formos lapai puikiai tinka pakabinamiems krepšeliams arba žemės dangai. Žiedai paprastai būna mažesni nei kitų rūšių pelargonijų.

Kvapnialapės pelargonijos: Kaip rodo pavadinimas, šių augalų lapai kvepia, o juos patrynus skleidžia malonų kvapą. Žiedai paprastai būna maži ir ne tokie ryškūs kaip kitų rūšių pelargonijų.

Karališkosios pelargonijos: Tai taip pat vadinamos Martha Washington pelargonijomis, kurių žiedai dideli, raukšlėti ir įvairių spalvų. Jos yra išrankesnės nei kitų rūšių pelargonijos, todėl, kad gerai augtų, jas reikia kruopščiai laistyti ir genėti.

Unikalios veislės: Yra daug unikalių ir neįprastų pelargonijų veislių, pavyzdžiui, „Skeleton Rose” su sudėtingais, skeletą primenančiais žiedais arba „Black Velvet” su tamsiais, aksominiais lapais.

Nesvarbu, kokią pelargonijų rūšį pasirinksite, paprastai jas lengva prižiūrėti ir jos puikiai tinka auginti tiek kambaryje, tiek lauke.

Gentyje yra apie 100 rūšių. Priklauso lelijinių (Liliaceae) šeimai. Paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Lietuvoje miškuose auga miškinė lelija.

Baltoji lelija (L. candidum), dažnai vadinama juozapine”, kilusi iš Pietų Europos ir Pietvakarių Azijos. Užauga 60-150 cm, svogūnai balti. Žiedai kvapus, balti, suburti stiebų viršūnėse. Žydi birželio-liepos mėnesį. Po mėnesio stiebai nunyksta, o rudenį išauga keli lapai, kurie per žiemą išlieka žali.

Karališkoji lelija (L. regale) yra kilusi iš Kinijos. Užauga iki 150 cm aukščio. Svogūnai rausvai violetiniai. Žiedai stambūs, iki 15 cm skersmens. Išorinėje pusėje vainiklapiai rožiniai, vidinėje – balti. Žiedai stipriai maloniai kvepia. Žydi liepos mėnesį.

Raudonoji lelija (L. bulbiferum) užauga 60-80 cm aukščio. Stiebas stačias. Lancetiškų lapų pažastyse užaugina stiebinius svogūnėlius. Žydi birželio pabaigoje. Žiedai statūs, oranžiškai raudoni su didelėmis tamsiomis dėmėmis. Vainiklapiai truputį atlenkti į išorę. Tuo skiriasi nuo kitų lelijų rūšių, nes vainiklapiai būna labiau atsilenkę atgal.

Lelijos dirvožemiui nereiklios, bet mėgsta lengvą, laidžią, trąšią žemę, saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą, pakenčia dalinį pavėsį. Sodinamos lysvėse, sudaromos grupės vejose. Auginamos ir puokštėms.

Dauginama sėklomis, svogūnais ir svogūnų skiltelėmis bei jaunais svogūnėliais. Svogūnai sodinami rugsėjo mėnesį 12-20 cm gyliu. Iškastų svogūnų nereikia džiovinti, jie turi būti tuoj sodinami į žemę. Vienoje vietoje auga 5-6 metus. Persodinti galai iš pradžių silpnai žydi.