Brunera (Brunnera) – tai daugiametė dekoratyvinė gėlė, išsiskirianti širdelės formos, dažnai standriai margais lapais ir smulkiais, žydrais, „neužežmirštuolės“ žiedus primenančiais žiedeliais. Lietuvoje dažniausiai auginama didžialapė brunera (Brunnera macrophylla) ir jos spalvingos veislės („Jack Frost“, „Alexander’s Great“, „Looking Glass“ ir kt.).
Brunera ypatingai mėgstama pavėsingiems gėlynams, tačiau gali augti ir šviesesnėse vietose.
Bruneros auginimo ir priežiūros gidas
1. Vieta
- Geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje: idealu po lapuočiais, kur būna rytinė ar vakarinė saulė.
- Gali augti ir saulėtoje vietoje, jei dirva nuolat drėgna, bet saulėje lapai gali šiek tiek išblukti.
2. Dirva
- Brunera mėgsta derlingą, purią, humusingą, nuolat šiek tiek drėgną žemę.
- Nemėgsta permirkimo ir sausros – idealiausia vieta, kur žemė visą laiką vos drėgna, bet ne šlapia.
3. Sodinimas
- Sodinama pavasarį arba rudenį.
- Tarp augalų palikite 30–40 cm atstumą, nes suauga gana platesniais kerais.
4. Laistymas
- Laistyti reguliariai karštą ir sausą vasarą, kad neišdžiūtų.
- Pusiau pavėsyje laistyti rečiau, svarbu stebėti, kad žemė neperdžiūtų.
5. Tręšimas
- Kasmet pavasarį galima pabarstyti komposto arba švelnių kompleksinių trąšų.
- Daugiau trąšų nereikia – pertręšus auga daugiau lapų, bet mažiau žiedų.
6. Priežiūra
- Po žydėjimo nužydėjusius žiedynus galima iškirpti (tuomet kerelis gražesnis).
- Rudenį antžeminė dalis nuvysta, ją galima nupjauti.
7. Žiemojimas
- Brunera visiškai atspari šalčiui. Pridengimo/dangų paprastai nereikia – išgyvena net labai atšiaurias žiemas.
- Kartais rūšinius bruneros kerus verta mulčiuoti storu komposto ar sausų lapų sluoksniu, jei vieta labai atvira.
8. Dauginimas
- Lengvai dauginama kerų dalijimu pavasarį arba rugsėjį.
- Galima ir sėklomis, tačiau veislių lapų raštai dažnai sėklomis nesikartoja.
9. Ligos ir kenkėjai
- Retai serga, bet gali būti pažeidžiamos šliužų ar sraigių – vasarą kartais reikės papildomos apsaugos.
Brunera – nepakeičiamas pavėsio gėlyno akcentas, vertinamas už spalvingus lapus, ilgaamžiškumą ir nesudėtingą priežiūrą. Mėgsta humusingą, šiek tiek drėgną dirvą, pusiau pavėsį ar lengvą saulę, nemėgsta sausros ir permirkimo. Kerą kas kelerius metus patartina padalyti.
About the author