Bolotovo metodas yra mažesnio tikslumo

Bolotovo metodas yra mažesnio tikslumo, tačiau jis dar naudojamas kartometrijoje ir fotogrametrijoje ieškant taškų padėties grafiškai (pvz., nustatant stovėjimo taško padėtį žemėlapyje).

Menzuliniai ėjimai yra panašūs į teodolitinius ėjimus, tačiau posūkio kampai ir kraštinių ilgiai fiksuojami planšetėje grafiškai. Menzuliniai ėjimai matuojami tarp esančių planšetėje nuotraukos pagrindo taškų norint nustatyti papildomų menzulos stočių, 2 padėtis plane. Dažniausiai tokie ėjimai sudaromi vietovėje, kur dėl riboto matomumo negalima panaudoti sankirtų.

Menzulinis ėjimas matuojamas taip. Menzula statoma taške ir kruopščiai orientuojama pagal kryptis AB ir VAC. Kipregelio liniuotė pridedama prie taško a ir vizuojama į paženklintą vietovėje menzulinio ėjimo tašką. Pagal liniuotės briauną planšetėje brėžiama kryptis a—I, pratęsiant ją už plano rėmelio, Kipregeliu matuojamas atstumas A—I ir aukščių skirtumas (du kartus taikant į skirtingas matuoklės vietas). Atstumas A—I atidedamas plano masteliu ir ženklinamas planšetėje taškas. Kai nuotraukos mastelis 1:500, tai menzulinio ėjimo kraštinės matuojamos rulete.

Paskui menzula perkeliama į tašką 1 ir orientuojama pagal kryptį I—a. Pakartotinai matuojamas atstumas I—A ir taško altitudė. Dviejų atstumo matavimų skirtumas turi būti ne didesnis kaip 1:200 linijos ilgio, o altitudžių ne daugiau kaip 4 cm kiekvienam 100 metrų. Pagal atstumo A—I dviejų matavimų vidutinę reikšmę patikslinama taško padėtis.

Toliau per tašką ] vizuojama į tašką 2, brėžiama kryptis ir matuojamas atstumas 1—2 bei taško 2 altitudė. Paženklinus šį laišką planšetėje, menzula perkeliama vis į kitą tašką, kol pasiekiamas galinis atraminis taškas d. Gautoji taško padėtis d’ ir jo altitudė šiek tiek nesutaps su šio taško padėtimi plane d ir jo altitudė. Linijinis menzulinio ėjimo nesąryšis gali būti 0,8 mm, o santykinis — 1:300 ėjimo ilgio. Linijinis nesąryšis išdėstomas grafiškai lygiagrečių linijų metodu proporcingai taško nuotoliui nuo pradinio ėjimo taško. Gaunamos galutinės nienzulinio ėjimo taškų.

Menzulinio ėjimo aukščių nesąryšis gali būti lygus; čia P — ėjimo perimetras šimtais metrų; n —— kraštinių skaičius ėjime. Aukščių nesąryšio pataisos pridedamos su priešingu ženklu prie ėjimo taškų altitudžių proporcingai taško nuotoliui nuo pradinio taško. Menzulinių ėjimų parametrai turi atitikti pateiktus reikalavimus.

Galimi kabantys menzuliniai ėjimai iš 2 kraštinių, kai nuotraukos mastelis 1:5000 arba 1:2000 ir iš vienos kraštinės (polinis metodas) darant nuotraukas 1:500 ir 1:1000 mastelio. Menzulinių ėjimų nerekomenduojama naudoti atliekant užstatytų teritorijų nuotraukas.

Pirmiausia paruošiama 60X60 cm planšetė. Braižomasis popierius priklijuojamas ant aliuminio lakšto, braižomas koordinačių tinklas ir pagal koordinates atidedami nuotraukos pagrindo taškai. Planšetė uždengiama apsauginiu popieriaus arba kalkės lapu. Darant nuotrauką, apsauginiame popieriuje reikiamoje vietoje išpjaunami langeliai. Kartais plano originalas sudaromas ne planšetėje, o skaidraus plastiko plėvelėje. Iš tokių originalų patogu gaminti plano kopijas.

Vietovės situacijos ir reljefo nuotrauka daroma poliniu būdu iš darbo pagrindo taškų arba papildomų stočių, nustatytų menzulinėmis sankirtomis bei menzuliniais ėjimais. Darbui stotyje menzula centruojama, gulsčiuojama ir orientuojama. Nuotrauka atlieka topografas ir vienas arba du matuoklės nešiotojai.

Situacijos nuotrauka daroma apėjimo būdu statant matuoklę visuose kontūro ar objekto posūkio taškuose. Sujungus nuotraukos taškus, planšetėje gaunamas kontūro planas.

Reljefo nuotrauka daroma kartu su situacijos nuotrauka. Matuoklė statoma būdinguose reljefo arba situacijos taškuose taip, kad tarp gretimų taškų būtų galima interpeliuoti horizontales. Altitudės skaičiuojamos ir horizontalės braižomos čia pat stotyje. Jei reikia, nustatomi papildomi piketai. Baigus stotyje nuotrauką, reikia patikrinti, ar nepasikeitė planšetės orientavimo kryptis. Tada pereinama į kitą stotį.

Atstumai nuo menzulos iki piketų ir tarp reljefo nuotraukos piketų turi būti ne didesni už didžiausius dydžius, pateiktus. Jei atstumai didesni, tai daromos papildomos stotys. Kai kontūrai vietovėje neturi aiškių ribų, tai atstumus nuo prietaiso iki matuoklės situacijos nuotraukoje galima padidinti 1,5 karto.

Siekiant neprarasti pieštuku nubraižytos planšetėje topografinės informacijos, menzulinėse 1:5000 ir 122000 mastelio nuotraukose sudaromos kontūrų ir aukščių kalkės, kuriose, baigus dienos darbą, nubraižoma situacija ir aukščių piketai. Baigus nuotrauką gretimose planšetėse, pagal jų bendrus rėmelius suderinami planų turiniai (situacija ir horizontalės). Paskui planų originalai braižomi tušu pagal tipinių sutartinių ženklų reikalavimus ir gaminamos kopijos.