Auto skiltis - automobiliai, technika, viskas kas susiję su automobiliais

Rygos naujausi keliai skirti superkamiems automobiliams

Pravažiavus ženklą su miesto pavadinimu „Ryga” patraukia dėmesį naujos, prieš kelerius metus pradėtos tiesti ir jau baigtos magistralės, nauji viadukai, tiltai per Dauguvą. Taigi eismo sąlygos tikrai gerinamos, stengiamasi, kad kiekvienas automobilis nuvažiuotų iki tikslo ne tik saugiai, bet ir greitai, ekonomiškai.

Kiekvienas atvažiuojantis iš Lietuvos į Latviją netrukus pastebi, kad čia daug įvairesni greitį ribojantys ženklai. Iš Rygos plačiomis užmiesčio magistralėmis Jūrmalos, Daugpilio, Pskovo link leidžiama važiuoti net 100 km/h greičiu, užtat mieste greitis daug kur apribotas iki 40 km/h, ypač ten, kur remontuojama gatvė ar pastatas, kur gatvės siauros ir labiau tiktų viduramžių karietoms, o ne ilgais „Ikarais” važinėti.

Mūsų laikais kelyje ar gatvėje nebeužtenka valstybinio autoinspektoriaus su dryžuota lazdele. Fiksuoti automobilių greičiui, stebėti jų srautams reikalinga technika. Kiekviename respublikos rajone rasime jau mums įprastus „Žibintus” greičiui matuoti, nemaža gerų tarybinių bei užsieninių prietaisų, tokių kaip „Barjeras”, „Speedgun”, todėl Latvijos autoinspektoriams lengviau dirbti. Kita vertus, ši technika įpratina vairuotojus paklusti eismo taisyklėms ir ten, kur nėra eismo tvarkdarių. Drausmina ir du malūnsparniai, kuriais naudojasi Latvijos autoinspekcija.

Pasak supirkėjų kurie superka automobilius vilnius savaime suprantama, daugiausia dėmesio Latvijos eismo organizatoriai skiria Rygai. Šiame beveik milijoniniame mieste yra apie 130 šviesoforais reguliuojamų sankryžų, 11 požeminių perėjų. Pastarojo penkmečio avarijų statistika byloja, kad mažėja Rygos gatvėse žuvusių pėsčiųjų skaičius (kiekvienais metais 3–4% mažiau). Bene didžiausias šių poslinkių „kaltininkas” gerai organizuotas eismas. Pastaruoju metu ypač aktualu darosi tvarkyti eismą racionaliai, kad spūsties valandomis gatvių prieš sankryžas neužkimštų lūkuriuojančių automobilių virtinės.

Rygoje pagrindinėse Lenino ir Suvorovo gatvėse jau daug metų eismas valdomas „žaliosios bangos” principu, apie rekomenduojamą važiavimo greitį informuoja specialūs tablo. Mieste numatoma įrengti automatizuotą eismo valdymo sistemą ASU-DD (Alma-Atoje išbandytos sistemos ,Miestas” modifikacija). Šią sistemą sudarys centrinis valdymo punktas su elektronine skaičiavimo mašina ir periferinės aparatūros kompleksas, renkantis bei perduodantis žinias apie eismo intensyvumą ir jo pobūdį miesto gatvėse, sankryžose.

Skaičiavimo mašina apdoros gaunamą informaciją ir sudarinės šviesoforų darbo programas. Iš pradžių sistema veiks tik centrinėje Rygos dalyje, vėliau ji reguliuos maždaug 150 sankryžų eismą. Rygos ASU-DD įrengimas kainuos 4–5 mln. rublių, tačiau tikimasi, kad aparatūra greitai atsipirks, nes padidės transporto srautų greitis, mažiau automobiliai prastovės spūsties valandomis.

Gausu Rygoje šviečiančių kelio ženklų — apie 1,5 tūkstančio. Daugumą jų papildo informacinės lentelės, nurodančios ženklo galiojimo zoną, laiką ir t. t. Pagrindinėse gatvėse prie kiekvienos sankryžos yra kelio ženklas „rombas”, rodantis, kad važiuojame pagrindiniu keliu. Jis labai praverčia iš svetur atvykusiam vairuotojui — nereikia prie kiekvienos sankryžos stabčioti ir žvalgytis. Patogu ir šeimininkams — trumpiau dvejojama dėl pirmumo teisės. Važiuojamosios dalies ženklinimo linijos šiek tiek iškilios, todėl geriau pastebimos ir tamsoje.

Jau senokai Rygos gatvės pradėtos ženklinti plastiku. Pirma talkino, suomių- gamybos agregatas; naujo tarybinio ženklinimo agregato našumas — 8 km per pamainą. Plastikas šiek tiek brangesnis už įprastus užtat juo pažymėtų linijų net intensyvaus eismo gatvėse 3–5 metus nereikia tvarkyti.

Pirmieji tarybiniai automobiliai į užsienį buvo nusiųsti 1934 metais

Šiandien mūsų šalies lengvuosius automobilius „Volgas”, „Moskvičius”, „Žigulius”, „Zaporožiečius” perka 75 šalys. Tai garbingas ir teisėtas tarybinės automobilių pramonės pripažinimas.

TSRS užima pirmąją vietą pasaulyje pagal autobusų gamybą, antrąją — pagal motociklų ir šeštąją — pagal lengvųjų automobilių gamybą.

Pirmieji tarybiniai automobiliai į užsienį buvo nusiųsti 1934 metais. Tai šimtas sunkvežimių ZIS-5, parduotų Turkijai. Šis pirmasis, nors ir nedidelis, tarybinių automobilių eksporto kontraktas turėjo didelę politinę reikšmę. Jauna Tarybų valstybė pati iki tol tik įsiveždavo užsieninius automobilius, o socialistinio industrializavimo laimėjimai leido pradėti eksportuoti automobilius. Iš pradžių tarybiniai automobiliai buvo daugiausia parduodami kaimyninėms šalims.

Tarybinių automobilių eksportas ypač padidėjo po Didžiojo Tėvynės karo. Jau 1947 metais buvo pradėti eksportuoti lengvieji automobiliai GAZ-M-20 (Pobeda), o po to ir „Moskvič-400″.

1956 metais tarybiniai automobiliai jau važinėjo 36 užsienio valstybių keliais, jų -paklausa užsienyje sparčiai augo. Tais pačiais metais (1956 m. spalio mėn.) buvo įkurtas Visasąjunginis užsienio prekybos susivienijimas „Autoeksportas”. Jo veiklos mastą rodo tai, kad per metus iš TSRS eksportuojama produkcijos už 1,2 milijardo rublių.

Tarybiniai automobiliai parduodami ne tik socialistinėse šalyse. Jie noriai perkami Australijoje, Anglijoje, Belgijoje, Olandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, VFR, Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, turinčiose didelę automobilių gamybos patirtį. Daugiausia į užsienio šalis eksportuojama tarybinių lengvųjų automobilių, tarp kurių pirmauja „Žiguliai”, užsienyje vadinami „Lada”. Užsienio šalyse turi paklausą ir tarybiniai sunkvežimiai BelAZ, GAZ, ZIL, KamAZ, KrAZ, MAZ ir kt. Šiuo metu visose užsienio šalyse eksploatuojama per 700 tūkst. tarybinių sunkvežimių. Be to, į užsienio šalis yra eksportuojami tarybiniai komunaliniai ir gaisriniai automobiliai, automobiliai cisternos, sniego valytuvai ir kitos specializuotos bei specialios mašinos.

Tarybinių automobilių eksportą nusako šie skaičiai: 1980 m. buvo parduoti 397 828 sunkvežimiai, lengvieji automobiliai, autobusai ir specializuoti automobiliai; tai sudaro 18,2 proc. visų pagamintų tarybinių automobilių. Per ketvirtį amžiaus (tiek laiko dirba „Autoeksportas”) iš viso užsienio šalims parduota penki milijonai tarybinių automobilių.

Automobilių supirkimas Šiauliuose ir aplinkiniuose rajonuose.

„Autoeksportas” ne tik parduoda įvairių šalių firmoms tarybinės automobilių pramonės gaminius, jis taip pat eksponuoja automobilius tarptautinėse parodose, mugėse, autosalonuose. Tarybiniai lenktynininkai su tėvyniniais automobiliais rungtyniauja įvairiose lenktynėse ir varžybose demonstruodami tarybinės automobilių pramonės pasiekimus.

Kaip supakuoti baldus pervežimui? Jūsų laukia vertingi patarimai

Jei jūsų laukia savarankiškas baldų pervežimas Vilniuje, tokiu atveju verta žinoti, kad visus planuojamus pervežti baldus yra būtina ypač kruopščiai, tinkamai ir atsakingai supakuoti, priešingu atveju iškyla tikimybė juos pažeisti. Tačiau, kaip tai padaryti? Juo labiau, kad skirtingi baldai turi būti pakuojami skirtingai. Taigi, siūlome susipažinti su vertingais patarimais ir, žinoma, jais pasinaudoti.

Kuo anksčiau – tuo geriau

Jei planuojate pervežti vos vieną baldą, tokiu atveju jį pakuoti galite pradėti dar ir pervežimo dieną, tikrai pakaks laiko šiai užduočiai. Tačiau, jei planuojate pervežti keliolika baldų, juos pakuoti pradėkite likus bent kelioms dienoms iki išvežimo. Tai padės išvengti streso; skubos, kuri neretai tampa darbo kokybę prastinančiu veiksnu, o taip pat ir užtikrins, kad visi baldai bus supakuoti tinkamai.

Investuokite į kokybiškas pakavimo priemones

Nemaža dalis žmonių galvoja, kad visai nesvarbu, kokios pakavimo priemonės bus naudojamos šiam tikslui, tad neretai stengiasi sutaupyti kokybės sąskaita. Tačiau tai – tikrai ne pats išmintingiausias sprendimas, kadangi prastos kokybės pakavimo priemonės dažnu atveju negali tinkamai apsaugoti baldų nuo neigiamo aplinkos poveikio. Taigi, kol baldai pasieks kelionės tikslą, bus pažeisti.

Įvardinkite

Jei baldai dedami į dėžes ar suvyniojus į pakavimo priemones, neįmanoma matyti, kur ir koks baldas yra, įvardinkite supakuotus objektus – užrašykite, kur ir koks baldas slepiasi. Tokiu atveju išpakavimas truks trumpiau ir bus sklandesnis.

Burbulinė plėvelė – tarp geriausiųjų

Nors baldams pakuoti skirtų priemonių yra daug, dėmesį verta atkreipti į tai, kad burbulinė plėvelė tikrai yra vienas geriausių pasirinkimų, kadangi ji ypač kokybiškai apsaugoti gaminius nuo neigiamo aplinkos poveikio, sumažina smūgių daromą žalą.

Iš stalčių ir spintelių išimkite daiktus

Atminkite, kad baldų gabenimas bus kur kas sklandesnis bei paprastesnis, jei iš stalčių ir spintelių išimsite daiktus.

Na, ir, žinoma, nereikia pamiršti, jog ten, kur laukia baldų pervežimas, dažniausiai laukia ir daiktų pervežimas. Pastaruosius yra ypač patogu pervežti dėžėse. Vis dėlto dėmesį verta atkreipti į tai, kad sunkesnius daiktus reikėtų dėti į mažesnes dėžes, o lengvus – į didesnes. Tai leis išvengti dėžių sugadinimo, plyšių ar net daiktų iškritimo.

Kaip matyti, kokybiškas baldų supakavimas nėra toks lengvas procesas – būtina įvertinti daug įvairių veiksnių. Vis dėlto, taip pat svarbu pastebėti, kad yra ir puiki išeitis, tai – profesionalus baldų pervežimas Vilniuje. Tiesa, šiuo atveju reikėtų pasirinkti pilną baldų pervežimą Vilniuje – tokiu atveju, baldai bus išmontuoti, supakuoti, pervežti, išpakuoti ir vėl sumontuoti.

Taip pat imta info: https://lt.wikipedia.org/w/index.php?search=patarimai&title=Specialus%3APaie%C5%A1ka&go=Rodyti&ns0=1&ns100=1

Teisiniai reikalavimai tarptautiniams krovinių vežimams

Transportas, ypač tarptautiniai vežimai, yra viena iš labiausiai reguliuojamų gamybos šakų Europoje. Kiekviena šalis turi daugybę įstatymų, nutarimų ir taisyklių, reguliuojančių viską – pradedant techniniais standartais, baigiant kainomis ir mokesčiais (Palšaitis, R. 1994). Pagrindinės probleminės sritys, suderinant Lietuvos kelių transporto veiklos teisinį reguliavimo mechanizmą su Europos Sąjungos reikalavimais, yra vežimo veiklos licencijavimas, leidimai vežti krovinius užsienio šalyse, technologijos ir saugumas (Šakalys, A., Palšaitis, R. 2006).

Įmonė, norinti verstis vežėjo automobiliais verslu, privalo:

būti geros reputacijos;
būti tinkamos finansinės padėties;
atitikti profesinei kompetencijai keliamas sąlygas (Butkevičius, J. 2008).

Leidimai vežti krovinius užsienio šalyse yra viena iš pagrindinių krovinių vežėjų verslą ribojančių priemonių. Remiantis tarptautiniais susitarimais, kroviniams gabenti Europos šalyse vežėjai privalo turėtidvišalius (daugiašalius) leidimus arba Europos transporto ministrų konferencijos išduotus (ETMK) leidimus. Leidimai paprastai suteikia teisę vežti krovinius tarp susitariančių šalių, vežti krovinius tranzitu per susitariančių šalių teritorijas ir vežti krovinius į trečiąsias šalis (Butkevičius, J. 2005).

Taip pat tarptautinius vežimus gali atlikti vežėjai, turintys Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, išskyrus atvejus, kai tokios licencijos nereikalingos. Turinčių licenciją vežėjų transporto priemonės gali būti naudojamos krovinių vežimui tarptautiniais maršrutais, jei šios turi Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduotą tai transporto priemonei licencijos kortelę, išskyrus atvejus, kai tokios kortelės nereikalingos (Baublys, A. 1996). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, licencijos buvo pervadintos į Europos Bendrijos licencijas, o licencijų kortelės – į Bendrijos licencijų kopijas (Butkevičius, J. 2008).

Svarbiausios tarptautinės konvencijos ir ir susitarimai, reglamentuojantys kelių transporto veiklą yra Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) bei Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). AETR susitarimas taikomas kiekvienos Susitariančiosios šalies teritorijoje visiems tarptautiniams vežimams keliais, kai važiuojama bet kokia transporto priemone, registruota minėtosios Susitariančiosios šalies teritorijoje arba bet kokios kitos Susitariančiosios šalies teritorijoje.

Šis susitarimas reglamentuoja vairuotojų amžių bei jų kvalifikaciją, vairavimo bei poilsio režimus, pertraukas, naudojamus kontrolės prietaisus bei aptaria tam tikras išimtis. CMR konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. Konvencija netaikoma vežimams, vykdomiems pagal tarptautines pašto konvencijas; palaikų vežimui; būsto apstatymo vežimui persikraustant.

CMR konvencija reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo ir vykdymo tvarką, vežėjo atsakomybę, taip pat jo atsakomybę prieš kitus asmenis, pretenzijų ir ieškinių teikimo tvarką (Butkevičius, J. 2005).

Pėstieji važiuojamojoje kelio dalyje yra pats didžiausias pavojus vairuotojams

Pėstieji važiuojamojoje kelio dalyje yra pats didžiausias pavojus vairuotojams. Iš pėsčiųjų skaičiaus reikia atmesti eismo reguliuotojus, tramvajaus bėgių iešmininkus, grindėjus, kelio darbininkus ir kiemsargius. Jie yra pripratę prie paties intensyviausio eismo ir nekelia pavojaus, jeigu automobiliai tinkamai juos lenkia. Vairuotojai privalo palengvinti jų darbą, negąsdinti ir nevaryti iš darbo vietos. Nedera taip pat reikalauti, kad jie pasitrauktu į šalį. Atvirkščiai, pačiu vairavimo būdu sėdintysis prie vairo turi parodyti, kad jie gali nebijoti automobilių, kad vairuotojai gerbia jų darbą ir nenori jo sunkinti.

Ypatingas dėmesys atkreiptinas į reguliuotojus, stovinčius važiuojamojoje dalyje, blogai apšviestose sankryžose, ir reguliuojančius eismą. Paprastai jie esti blogai matomi. Vairuotojai privalo tuos reguliuotojus matyti ir neklysdami suprasti jų eismo reguliavimo signalus.

Ypač atsargiai reikia važiuoti pro tramvajaus sustojimo vietas. Čia pėstieji naudojasi pirmumo teise prieš transporto priemones, tad vairuotojai privalo šią teisę gerbti. Juk galioja taisyklė, kuri draudžia važiuoti pro tramvajaus sustojimo vietą, kol joje stovi tramvajus ir išlipančių arba įlipančių keleivių yra važiuojamojoje dalyje.

Patyręs vairuotojas turi būti taip pat psichologu ir žinoti, kaip elgiasi įvairūs pėstieji važiuojamojoje dalyje. Pavyzdžiui, jauni žmonės paprastai pereina kelią ramiai, seka transporto priemones ir netrukdo eismui, pagyvenę žmonės dažnai turi įprotį pereiti gatvę, nekreipdami dėmesio į eismą. Tokius pėsčiuosius reikia lenkti iš tolo ir visada iš užpakalio, Pėsčiųjų lenkti iš priekio iš viso negalima.

Pavojingiausi pėstieji važiuojamojoje dalyje yra senos moterys. Retai jos elgiasi ramiai, dauguma atvejų esti išsiblaškiusios ir neatidžios. Pereidamos kelią, kai pamato arba išgirsta artėjanti automobilį, dažniausiai pasuka atgal ir bėga prie šaligatvio. Tai reikia gerai žinoti ir tam pasiruošti.

Automobilių supirkimas Šiauliuose ir ne tik.

Vairuotojas taip pat privalo žinoti, kad, deja, kartais pėsčiųjų neatsargumas ir netgi kvailumas neturi ribų. Nepadeda net aptvara, neleidžianti išeiti į važiuojamąją dalį, nes daugelis pėsčiųjų pralenda pro jos apačioje, o jaunimas tiesiog per ją peršoka. Negelbsti taip pat ir grotelės, kuriomis aptvertos prie tramvajų sustojimo vietų; pėstieji apeina jas bėgiais ir išbėga į važiuojamąją dali tiesiog po automobilių ratais. Nors važiuojamojoje dalyje „zebro” tipo pėsčiųjų perėjos esti ryškiai pažymėtos, kai kurie pėstieji eina nuo jų už keleto metrų. Jeigu tokia perėja tėra vienoje sankryžos pusėje,”ji negali garantuoti, kad pėstieji eis tiktai ja. Kai kurie žmonės būtinai eina kita sankryžos puse, kur ne tik nėra pažymėtos „zebro” tipo perėjos, bet ir pats perėjimas užtvertas specialia aptvara su grandinėmis.

Suprantama, pėstieji neturi taip elgtis, bet vairuotojai privalo būti pasiruošę tokios rūšies netikėtumams. Juk pėsčiojo kaltė ne visada išgelbsti vairuotoją nuo atsakomybės už avariją, nepaisant to, kad jis sukelia įtikinti prokurorą ir teismo, jog niekaip negalėjo avarijos išvengti.

Dideli pavojų vairuotojams kelia vaikai važiuojamojoje dalyje. Jie nesuvokia pavojaus ir žaisdami nerūpestinga: išbėga į kelią — vydami kamuolį arba dėl suvokiamos rizikos perbėgti kelią prieš artėjantį automobilį. Tai žinodami, vairuotojai privalo vaiko pasirodymą važiuojamojoje dalyje arba net prie šaligatvio krašto laikyti pavojaus signalu. Nedera tikėtis, kad vaikas pabėgs nuo automobilio, tai būtų vairuotojo lengvabūdiškumas.

Vairuotojas – automobilių supirkimo priežastis

Automobilinės padangos atsiradimo istorija

Paulius – apie viską….

Category Archive AUTO