Author Archive Genutė

Alstromerijų daigų užauginimas ir sodinimas

Alstromerijos (Alstroemeria) tai ryškiai spalvotos daugiametės gėlės, kurios dažnai auginamos tiek gėlynuose, tiek puokštėms pjauti. Jos garsėja ilgu žydėjimu (vasara–ruduo) ir gausiais žiedais. Daigų auginimas iš sėklų ar kerų dalijimo reikalauja kantrybės, bet užauga tvirtas, ilgaamžis augalas.


Alstromerijų daigų užauginimas ir sodinimas

1. Kaip gauti daigų?

a) Iš sėklų:

  • Sėklas sėti ankstyvą pavasarį (vasaris–kovas) į daigyklas arba vazonėlius.
  • Alstromerijų sėkloms dažniausiai reikalinga stratifikacija – 2–4 savaites palaikyti drėgnoje žemėje +4 °C (šaldytuve).
  • Po to sėti į lengvą, purų substrate, užbarstyti plonu žemės sluoksniu, laikyti šiltai (16–20 °C), geriausia uždengus plėvele, kol sudygs.
  • Sudygsta per 3–8 savaites, tačiau daigai būna jautrūs – reikės reguliariai vėdinti, neperlaistyti.

b) Dalyti kerelius:

  • Veiksmingiausias būdas – dalyti suaugusį augalą pavasarį (iki aktyvaus augimo pradžios).
  • Atsargiai iškaskite visą kerą, atskirkite dalis, kad kiekviena turėtų šakniastiebio ir 1–2 ūglius.
  • Persodinkite į tą pačią arba naują vietą.

2. Daigų sodinimas

  • Laikas: Sodinami į pastovią vietą gegužės viduryje–pabaigoje (kai nebegrėsmingos šalnos).
  • Vieta: Saulėta arba pusiau pavėsis – kuo daugiau saulės, tuo gausiau žydės.
  • Atstumas: 30–40 cm tarp augalų.
  • Dirva: Labai puri, derlinga, humusinga, gerai drenuojama. Alstromerijos netoleruoja ilgai stovinčio vandens!
  • Sodinimo gylis: Šakniastiebiai – 7–10 cm gylyje.

3. Daigų priežiūra

  • Po pasodinimo gerai laistyti, bet neleisti permirkimo.
  • Mulčiuoti kompostu ar lengva žieve.
  • Jauni daigai jautresni šalnoms – reikia pridengti, jei grįžta šalti orai.
  • Pirmais metais gausaus žydėjimo gali ir nebūti – augalas stiprina šaknis.

4. Augimo ypatumai

  • Alstromerijos ilgaamžės – vienoje vietoje gali augti 5–7 metus.
  • Gausiai dauginasi ir savaime – suformuoja tankius, vešlius kupstus.

5. Dažniausios problemos

  • Jauni daigai jautrūs perlaistymui, šaknų puviniui, vėsiam ir šlapiam orui.
  • Kartais gali pulti amarai, tripsai, tačiau saulei ir vėjui atviroje vietoje paprastai bėdų nebūna.

Alstromerijų daigai geriausiai auginami iš sėklų po stratifikacijos arba dalijant kerą pavasarį. Sodinami į purią, neužmirkstančią žemę, gerai laistomi, bet neperliejami. Jauni daigai pirmus metus stiprina šaknis, žydėjimo piką dažniausiai pasiekia po 1–2 metų.

Gloriosa vijoklinis gumbasvogūninis augalas

Gloriosa, dar vadinama liepsnojančia lelijėle ar garbanotąja lelijėle, yra egzotiškas, vijoklinis gumbasvogūninis augalas, garsėjantis įspūdingais, banguotais, liepsną primenančiais žiedais (raudonai geltoni, rausvi ar net oranžiniai). Nors natūraliai auga tropikuose, gražiai auga ir namuose – kaip vazoninis sezoninis augalas, o vasarą – lauke ar terasoje.


1. Sodinimas

  • Gumbai sodinami pavasarį (balandį–gegužės pradžioje), kai dirva ar patalpa +18–22 °C.
  • Svarbu: sodinant gumbus labai atsargiai, nes jie trapūs! Sodinkite gumbus horizontaliai, 2–5 cm gylyje.
  • Pasirinkite didelį, platų vazoną su drenažo sluoksniu; augalas vėliau augs kaip vijoklis naikindamas atramą.

2. Dirva

  • Lengva, puri, derlinga žemė, laidžioji drėgmei (pvz., nupūtėlių žemė su smėliu, perlietu, kompostu).
  • Svarbus drenažas, kad neužmirktų (šaknies puvinys – dažniausia žūtis!).

3. Vieta ir šviesa

  • Labai daug šviesos, išsklaidyta saulė (tiesioginė vidurdienio saulė gali nudeginti).
  • Šilta vieta, be skersvėjų.

4. Laistymas ir oro drėgmė

  • Reguliarus, bet saikingas laistymas – substratas turi būti visada vos drėgnas.
  • Augalui svarbi oro drėgmė – jei labai sausa, purkškite orą šalia lapų.
  • Vengti užmirkimo!
  • Ramybės metu gumbas turi būti sausai.

5. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo metu (gegužė–rugpjūtis) kas 2–3 savaites žydintiems augalams skirtomis trąšomis (per daug azoto vengti – labiau tinka fosforo ir kalio turtingos trąšos).

6. Augimas ir atrama

  • Gloriosa – vijoklis, sparčiai auga ir siekia 1–2 m aukštį.
  • Būtina atrama (gali būti viela, tinklas, medis).

7. Ramybės periodas

  • Rudenį po žydėjimo, kai lapai ir stiebai nuvysta, gumbus išimkite iš vazonėlio, nusausinkite ir laikykite sausai vėsioje vietoje (+10–15 °C) per žiemą.
  • Vėl sodinkite kitą pavasarį.

8. Dauginimas

  • Skaldant gumbus: kiekvienoje dalyje palikti „akutę“.
  • Sėklomis – įmanoma, bet auga labai lėtai, žydi tik po 3–4 metų.

9. Saugumas

  • Augalas nuodingas (visos dalys, ypač gumbai – saugoti nuo vaikų, naminių gyvūnų).

  • Pavasarį sodinkite į purią žemę, laikykite šviesiai.
  • Laikykite atramą, laistykite saikingai, tręškite žydinčių augalų trąšomis.
  • Rudenį gumbus laikykite sausai, vėsioje vietoje.
  • Nepamirškite, kad augalas nuodingas!

Alūnės (Heuchera) – itin populiarios daugiametės gėlės

Alūnės (Heuchera) – itin populiarios daugiametės gėlės, vertinamos už įspūdingą, spalvingą lapiją: jų lapai gali būti ryškiai žali, violetiniai, bronziniai, oranžiniai, avietiniai, sidabriniai ir net margi. Alūnės puikiai tinka pavėsingiems ar pusiau pavėsiems gėlynams, puošia gėlyno kraštus, alpinariumus, vazonus, dažnai derinamos su astilbėmis, bruneromis, paparčiais, tulpėmis, narcizais.


Alūnių auginimo pagrindai

1. Vieta

  • Geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje arba lengvame pavėsyje.
  • Margalapės, itin ryškių spalvų veislės mėgsta daugiau šviesos (vakarinės ar rytinės saulės), tamsialapės gali augti ir pavėsyje.
  • Per daug saulėje lapai gali nudegti, išblukti; per šešėlyje – blanksta spalvos, lapų skrotelė retėja.

2. Dirva

  • Lengva, puri, derlinga, neužmirkstanti žemė.
  • Nesodinkite į permirkstančias ar sunkias, molingas vietas – šaknys greitai ima pūti.
  • Prieš sodinimą pagerinkite kompostu, trupučiu smėlio, mulčiuoti lapais ar žieve.

3. Sodinimas

  • Sodinkite pavasarį arba rudenį.
  • Tarp augalų palikite 25–40 cm atstumą (priklausomai nuo veislės).
  • Pasodinkite taip, kad šaknies kaklelis liktų tokiame pačiame gylyje, kaip augo daigyne.

4. Laistymas

  • Nauji sodinukai – reguliariai, kad žemė neišdžiūtų.
  • Įsišaknijusioms alūnėms papildomas laistymas dažniausiai reikalingas tik per didesnes sausras.
  • Nepalikite užsistovėjusio vandens, ypač rudenį ir žiemą!

5. Tręšimas ir mulčiavimas

  • Kartą per metus tręškite subalansuotomis daugiamečių gėlių trąšomis arba įterpkite komposto.
  • Mulčiuokite žieve, kompostu – saugo drėgmę, pagerina žemės struktūrą.

6. Žydėjimas ir žiedų pašalinimas

  • Žydi gegužės–liepos mėn. smulkiais, žaviais, dažniausiai baltais, kreminiais ar rausvais žiedais ant ilgų stiebų.
  • Žiedynus verta šalinti po peržydėjimo – paskatinsite tankesnę lapiją.

7. Kaupimas ir dalijimas

  • Kas 3–4 metus kerelius patartina padalyti ir persodinti (pavasarį arba vasaros pabaigoje) – reikalinga, kad atjaunintųsi ir nepakiltų šaknų kaklelis į paviršių.
  • Jei šaknys išlenda į paviršių, užberkite žemės ar mulčio – nepalikite šaknų plikų žiemai!

8. Žiemojimas

  • Puikiai žiemoja be pridengimo (išskyrus labai šaltus, atvirus plotus ar jaunus sodinukus – apdengti lapais ar eglišakiais).
  • Vėlyvą rudenį verta pamulčiuoti, ypač jei ruduo sausas.

9. Dažniausios problemos

  • Šaknų puvinys – per drėgna žemė, dažniausiai žiemą ar lietingą vasarą.
  • Vabzdžių ir ligų – pažeidimų beveik nebūna, retkarčiais užpuola šliužai ar sraigės.

Alūnės – ilgai žydintys, labai spalvingi, ypač pavėsiui tinkantys daugiametės gėlės, turinčios dekoratyvius lapus visą sezoną. Mėgsta purią, derlingą, neužmirkstančią žemę, saikingą laistymą, periodinį dalijimą ir atjauninimą. Puikiai dera su kitais pavėsio augalais!

Grakščioji erika – rudens ir žiemos žydėjimo žvaigždė

Grakščioji erika – rudens ir žiemos žydėjimo žvaigždė, užburianti gausybe smulkių, varpelio formos žiedelių rausvais, baltais ar purpuriniais atspalviais. Lietuvoje dažniausiai auginama kaip laikina rudens puošmena vazonuose, kapinėse, terasose, bet tinkamai prižiūrima gali tapti ir ilgaamže dekoracija (nors lauko žiemą ne visada ištveria).


1. Šviesa ir vieta

  • Ryški, išsklaidyta šviesa – geriausiai žydi.
  • Puikiai tinka lauke, balkone ar terasoje iki didesnių šalčių.
  • Trumpai galima laikyti ir namuose ant šviesios, vėsios palangės, bet per ilgai šiltoje patalpoje žiedai greitai nuvysta.

2. Temperatūra

  • Geriausia – 8–15 °C.
  • Nors trumpam tveria ir lengvą šaltuką, nuolatinis stiprus šaltis (žemiau –3–5°C) augalo nenušalina tik jei daug sniego/mulčio.
  • Ilgai laikyti patalpoje virš 18 °C – nerekomenduojama.

3. Laistymas

  • Dirva nuolat drėgna, bet be užmirkimo!
  • Erika labai jautri perdžiūvimui – vasarą ar šildomose patalpose laistykite dažniau.
  • Geriau laistyti lietaus arba minkštu vandeniu (kalkės netinka).

4. Dirva

  • Rūgšti (pH ~4,5–5,5), puri – idealiai tinka rododendrų substratas.
  • Sodinant į vazoną būtinai įberkite drenažo (pvz., keramzito).

5. Tręšimas

  • Rudenį–žiemos pradžioje tręšti nereikia, pavasarį–vasarą – kartą per mėnesį rūgštinėms gėlėms skirtomis trąšomis.

6. Genėjimas

  • Po žydėjimo (pavasarį) galite patrumpinti nužydėjusius ūglius (apkarpykite 1/3 ilgumo) – paskatina šakojimąsi ir tankumą.

7. Žiemojimas

  • Lauke žiemoti gali tik labai gerai apdengta (storu mulčiu, po sniegu, be didelių šalčių) arba patalpoje (šviesioje, vėsioje, +5–10°C).
  • Kambariuose per sausą žiemą augalas dažnai nudžiūsta.

8. Dažniausi sunkumai

  • Perdžiuvus šaknų gumului – lapeliai ir žiedai nudžiūsta negrįžtamai.
  • Gausiai laistant ir patalpoje be vėsos – gleivėja, gali pradėti pūti.

  • Erika mėgsta rūgščią, drėgną substratą ir ryškią šviesą.
  • Nelaikykite perdžiūvusios, stenkitės vėsiai.
  • Lauke žiemoja tik apdengta/mulčiuota arba šiltesnėmis žiemomis.

Amarilio (Hippeastrum) sodinimas

Amarilio sodinimas – labai svarbi stadija, nes nuo tinkamo sodinimo priklauso ir žydėjimo gausa, ir svogūno sveikata.

Štai išsamus amarilio sodinimo vadovas:


Kada sodinti?

  • Amarilius dažnoje Lietuvos namų aplinkoje sodinami sausio–vasario mėn., norint žiedų pavasarį.
  • Galima sodinti ir rudenį, tuomet žydėjimas būna žiemos pabaigoje.

Kaip sodinti amarilį (Hippeastrum) į vazoną?

1. Vazonas:

  • Vidutinio dydžio, sunkesnis (nes žydinčiam amariliui reikia stabilumo).
  • Vazonas turi būti tik šiek tiek didesnis už svogūną (tarp svogūno ir vazono krašto telpa 2–3 cm).
  • Dugne – didelė drenažo skylė, pabarstykite klinkerio, keramzito ar žvyro.

2. Dirva:

  • Tinka universali žydintiems augalams skirta žemė, sumaišyta su smėliu/perlitu (2:1 santykiu) – substratas turi būti purus, laidus orui, nepermirkti.
  • Dirvos pH – silpnai rūgšti (apie 6–6,5).

3. Svogūno paruošimas:

  • Pasirinkite stambų, tvirtą svogūną be puvinio, pelėsio, mechaninių pažeidimų.
  • Jei labai sausas, prieš sodinimą gali būti pamirkomas kambario temperatūros vandenyje 2–3 val. (nebūtina, tik jei labai sudžiūvęs).

4. Sodinimo būdas:

  • Pripildykite vazono drenažo sluoksnį, užberkite dalį žemės.
  • Svogūną sodinkite taip, kad apatiniai šaknys gerai išsitęstų, tačiau viršutinė trečdalis svogūno liktų virš žemės – niekada neužberkite pilnai!
  • Švelniai prispauskite žemę aplink, bet nespauskite labai stipriai.

5. Po sodinimo:

  • Palaistykite minimaliai – tik tiek, kad substratas šiek tiek sudrėktų.
  • Langas – šviesi vieta, bet ne tiesioginė pietinė saulė.

6. Pirmoji priežiūra:

  • Toliau laistoma labai saikingai, kol pasirodo žiedkočiai – tada galima laistyti dažniau.
  • Perlaistymas pradžioje gali sukelti svogūnų puvinį!
  • Optimalu +18–22 °C temperatūra.

  • Vazonas su drenažu, šiek tiek už svogūną didesnis.
  • Trečdalis svogūno – virš žemės.
  • Laistykite saikingai, daug šviesos, šiluma be skersvėjų.
  • Pasirodžius žiedkočiui laistykite dažniau ir pradėkite tręšti.