Author Archive Genutė

Gerberos – ryškios ir nuotaikingos gėlės, kilusios iš Pietų Afrikos, dažnai vadinamos „saulės šypsenomis“. Jas galima auginti tiek kambaryje kaip vazoninį augalą, tiek lauke vazonuose šiltesniu metų laiku, o vasarą – kai kur net gėlynuose. Ypač populiarios dėl įspūdingų didelių žiedų ir spalvų įvairovės: nuo balto iki raudono, oranžinio, rožinio, geltono ir kt.

1. Vieta ir šviesa

• Labai mėgsta šviesą – geriausiai jaučiasi ant rytinės, vakarinės arba net pietinės palangės.
• Jei vasarą laikote lauke, rinkitės vietą be vidurdienio saulės (kur neperkaista).
• Tiesioginėje kaitrioje saulėje dalis veislių gali nudeginti lapus.

2. Temperatūra

• Idealiai 18–22 °C.
• Žiemą laikyti vėsiau nei +16 °C, bet ne žemiau +12 °C – padeda užtikrinti natūralų poilsio periodą.
• Saugoti nuo skersvėjų ir didelių temperatūros svyravimų.

3. Laistymas

• Vidutinis, bet reguliarus.
• Substratas neturi išdžiūti visas, bet taip pat neturi būti šlapias ar permirkęs – gerberos jautrios šaknų puviniui!
• Vasarą ir žydėjimo metu laistyti dažniau, žiemą – minimaliai.
• Laistyti aplink augalą, ne ant lapų ar į centrinę skrotelę.
• Naudoti minkštą, nešaltą vandenį.

4. Dirva ir persodinimas

• Lengva, humusinga, itin puri, gerai drenuojama žemė (universalus substratas su trupučiu perlito ar smėlio).
• Persodinti kas 1–2 metus, tik pavasarį.

5. Tręšimas

• Augimo ir žydėjimo laikotarpiu (kovo–rugsėjo mėn.) tręšti kas 2–3 savaites trąšomis žydintiems augalams (kaip trūksta mikroelementų – padidėja lapų „baltumai“).
• Po žydėjimo trąšų mažinti, ramybės metu netręšti.

6. Poilsio periodas

• Gerberos rudens–žiemos mėnesiais“ turi turėti šviesią, bet vėsesnę vietą, minimalų laistymą.
• Poilsio periodas (gruodis–vasaris) būtinas gausiam žydėjimui.

7. Dažniausios bėdos

• Lapai džiūsta, gelsvėja – perlaistymas ar šaknų puvinys, kietas arba šaltas vanduo.
• Nežydi – per mažai šviesos arba per daug azoto trąšų.
• Lapų baltos dėmės – trūksta mikroelementų arba per šaltas substratas.
• Pradeda pūti kaklelis – per žemai pasodintas ar užlietas augalas.

8. Dauginimas

• Gerberas profesionaliai dažniausiai daugina kero dalijimu arba iš sėklų (sėklų dygimas – 10–20 dienų, sėti sausį–vasarį).
• Sodinant kero dalį, būtinai kiekvienas gabalėlis privalo turėti šakneles ir bent 1–2 gyvus lapus.

Daug šviesos, vidutinis laistymas, pavasarį–vasarą tręšti, žiemos metu vėsinti ir laistyti minimaliai. Svarbu – laistyti tik žemę aplink kerelį, stebėti, kad neperšlaptų ir neperdžiūtų!

Alstromerijos (Alstroemeria) tai ryškiai spalvotos daugiametės gėlės, kurios dažnai auginamos tiek gėlynuose, tiek puokštėms pjauti. Jos garsėja ilgu žydėjimu (vasara–ruduo) ir gausiais žiedais. Daigų auginimas iš sėklų ar kerų dalijimo reikalauja kantrybės, bet užauga tvirtas, ilgaamžis augalas.

Alstromerijų daigų užauginimas ir sodinimas

1. Kaip gauti daigų?

a) Iš sėklų:

• Sėklas sėti ankstyvą pavasarį (vasaris–kovas) į daigyklas arba vazonėlius.
• Alstromerijų sėkloms dažniausiai reikalinga stratifikacija – 2–4 savaites palaikyti drėgnoje žemėje +4 °C (šaldytuve).
• Po to sėti į lengvą, purų substrate, užbarstyti plonu žemės sluoksniu, laikyti šiltai (16–20 °C), geriausia uždengus plėvele, kol sudygs.
• Sudygsta per 3–8 savaites, tačiau daigai būna jautrūs – reikės reguliariai vėdinti, neperlaistyti.

b) Dalyti kerelius:

• Veiksmingiausias būdas – dalyti suaugusį augalą pavasarį (iki aktyvaus augimo pradžios).
• Atsargiai iškaskite visą kerą, atskirkite dalis, kad kiekviena turėtų šakniastiebio ir 1–2 ūglius.
• Persodinkite į tą pačią arba naują vietą.

2. Daigų sodinimas

• Laikas: Sodinami į pastovią vietą gegužės viduryje–pabaigoje (kai nebegrėsmingos šalnos).
• Vieta: Saulėta arba pusiau pavėsis – kuo daugiau saulės, tuo gausiau žydės.
• Atstumas: 30–40 cm tarp augalų.
• Dirva: Labai puri, derlinga, humusinga, gerai drenuojama. Alstromerijos netoleruoja ilgai stovinčio vandens!
• Sodinimo gylis: Šakniastiebiai – 7–10 cm gylyje.

3. Daigų priežiūra

• Po pasodinimo gerai laistyti, bet neleisti permirkimo.
• Mulčiuoti kompostu ar lengva žieve.
• Jauni daigai jautresni šalnoms – reikia pridengti, jei grįžta šalti orai.
• Pirmais metais gausaus žydėjimo gali ir nebūti – augalas stiprina šaknis.

4. Augimo ypatumai

• Alstromerijos ilgaamžės – vienoje vietoje gali augti 5–7 metus.
• Gausiai dauginasi ir savaime – suformuoja tankius, vešlius kupstus.

5. Dažniausios problemos

• Jauni daigai jautrūs perlaistymui, šaknų puviniui, vėsiam ir šlapiam orui.
• Kartais gali pulti amarai, tripsai, tačiau saulei ir vėjui atviroje vietoje paprastai bėdų nebūna.

Alstromerijų daigai geriausiai auginami iš sėklų po stratifikacijos arba dalijant kerą pavasarį. Sodinami į purią, neužmirkstančią žemę, gerai laistomi, bet neperliejami. Jauni daigai pirmus metus stiprina šaknis, žydėjimo piką dažniausiai pasiekia po 1–2 metų.

Alūnės (Heuchera) – itin populiarios daugiametės gėlės, vertinamos už įspūdingą, spalvingą lapiją: jų lapai gali būti ryškiai žali, violetiniai, bronziniai, oranžiniai, avietiniai, sidabriniai ir net margi. Alūnės puikiai tinka pavėsingiems ar pusiau pavėsiems gėlynams, puošia gėlyno kraštus, alpinariumus, vazonus, dažnai derinamos su astilbėmis, bruneromis, paparčiais, tulpėmis, narcizais.

Alūnių auginimo pagrindai

1. Vieta

• Geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje arba lengvame pavėsyje.
• Margalapės, itin ryškių spalvų veislės mėgsta daugiau šviesos (vakarinės ar rytinės saulės), tamsialapės gali augti ir pavėsyje.
• Per daug saulėje lapai gali nudegti, išblukti; per šešėlyje – blanksta spalvos, lapų skrotelė retėja.

2. Dirva

• Lengva, puri, derlinga, neužmirkstanti žemė.
• Nesodinkite į permirkstančias ar sunkias, molingas vietas – šaknys greitai ima pūti.
• Prieš sodinimą pagerinkite kompostu, trupučiu smėlio, mulčiuoti lapais ar žieve.

3. Sodinimas

• Sodinkite pavasarį arba rudenį.
• Tarp augalų palikite 25–40 cm atstumą (priklausomai nuo veislės).
• Pasodinkite taip, kad šaknies kaklelis liktų tokiame pačiame gylyje, kaip augo daigyne.

4. Laistymas

• Nauji sodinukai – reguliariai, kad žemė neišdžiūtų.
• Įsišaknijusioms alūnėms papildomas laistymas dažniausiai reikalingas tik per didesnes sausras.
• Nepalikite užsistovėjusio vandens, ypač rudenį ir žiemą!

5. Tręšimas ir mulčiavimas

• Kartą per metus tręškite subalansuotomis daugiamečių gėlių trąšomis arba įterpkite komposto.
• Mulčiuokite žieve, kompostu – saugo drėgmę, pagerina žemės struktūrą.

6. Žydėjimas ir žiedų pašalinimas

• Žydi gegužės–liepos mėn. smulkiais, žaviais, dažniausiai baltais, kreminiais ar rausvais žiedais ant ilgų stiebų.
• Žiedynus verta šalinti po peržydėjimo – paskatinsite tankesnę lapiją.

7. Kaupimas ir dalijimas

• Kas 3–4 metus kerelius patartina padalyti ir persodinti (pavasarį arba vasaros pabaigoje) – reikalinga, kad atjaunintųsi ir nepakiltų šaknų kaklelis į paviršių.
• Jei šaknys išlenda į paviršių, užberkite žemės ar mulčio – nepalikite šaknų plikų žiemai!

8. Žiemojimas

• Puikiai žiemoja be pridengimo (išskyrus labai šaltus, atvirus plotus ar jaunus sodinukus – apdengti lapais ar eglišakiais).
• Vėlyvą rudenį verta pamulčiuoti, ypač jei ruduo sausas.

9. Dažniausios problemos

• Šaknų puvinys – per drėgna žemė, dažniausiai žiemą ar lietingą vasarą.
• Vabzdžių ir ligų – pažeidimų beveik nebūna, retkarčiais užpuola šliužai ar sraigės.

Alūnės – ilgai žydintys, labai spalvingi, ypač pavėsiui tinkantys daugiametės gėlės, turinčios dekoratyvius lapus visą sezoną. Mėgsta purią, derlingą, neužmirkstančią žemę, saikingą laistymą, periodinį dalijimą ir atjauninimą. Puikiai dera su kitais pavėsio augalais!