Civilinės statybos objektai Vilniuje projektuojami keliomis stadijomis. Pirmiausia sudaromas miesto arba gyvenvietės generalinis planas, po to detalus svarbiausių statybos objektų projektas ir atskirų pastatų projektai.
Sudarant miesto arba gyvenvietės generalinj planą, inžinerinius geologinius tyrinėjimus sudaro paruošiamieji, lauko ir kameraliniai darbai. Paruošiamųjų darbų metu surenkama ankstesnių tyrinėjimų medžiaga. Jeigu jos nepakanka, atliekama rekognoskuotė.
Inžinerinė geologinė nuotrauka
Lauko darbų metu daroma inžinerinė geologinė nuotrauka, atliekami žvalgymo bei bandymo darbai, stacionariniai stebėjimai ir laboratoriniai tyrimai. Inžinerinės geologinės nuotraukos mastelis esti 1 : 5000-1 : 10 000. Atliekant žvalgymo darbus, dažniausiai gręžiami gręžiniai. Apytikslis atstumas tarp gręžinių — 300-500 m. Dalis gręžinių esti 20-25 m gylio. Jie vadinami atraminiais gręžiniais. Kiti gręžiniai esti 6-10 m gylio. Gruntų bandymai dažniausiai atliekami, naudojantis štampais. Gruntai bandomi tuomet, kai yra sudėtingos inžinerinės geologinės sąlygos arba po pastatų pamatais slūgso silpni gruntai. Stacionariniai stebėjimai atliekami tuomet, kai nėra duomeny apie tos teritorijos gruntinio vandens režimą arba joje vyksta inžineriniai geologiniai procesai (nuošliaužos, krantų ir dirvos erozija, karstas, sufozija). Stacionariniai stebėjimai tęsiami ne mažiau kaip vienerius metus. Laboratoriniai tyrimai atliekami tada, kai reikia nustatyti gruntų klasifikaciją ir mechanines savybes, taip pat požeminių vandeny agresyvumą bei tinkamumą vandentiekiui. Baigus lauko darbus ir atlikus laboratorinius tyrimus, rašoma ataskaita.
Vilnius ir geologiniai tyrimai
Svarbiausių statybos objektų projektas yra detalus projektas to miesto dalies (Vilnius), kurią reikia pirmiausia užstatyti. Jame numatoma užstatymo tvarka ir pobūdis. Kompleksinius inžinerinius geologinius tyrinėjimus taip pat sudaro paruošiamieji, lauko ir kameraliniai darbai. Šiame tyrinėjimų etape atliekami detalesni geologiniai, gruntų savybių tyrimai. Gręžiami papildomi 8-10 m gylio gręžiniai būsimųjų gatvių kryptimi, ten, kur bus statomi pastatai.
Gręžinių gylis priklauso nuo statybos sklypo geologinės sąrangos, pastato konstrukcijos, pamatų tipo ir t. t. Stipriuose gruntuose gręžiniai gręžiami iki 2 kartų gilesni, negu pamatų plotis, bet ne mažiau kaip 6-8 m. Esant sudėtingesnėms gruntinėms ir hidrogeologinėms sąlygoms, jie gali būti gręžiami iki 20-25 m ir gilesni. Silpnuose gruntuose gręžiniai turi praeiti visą jų sluoksni ir jeiti 2-3 m j sluoksni, kuris bus pagrindas pastato pamatams. Lauko bandymo darbai atliekami tiktai statant ypač svarbius sta¬tinius, taip pat kai gruntą veikia didelės apkrovos (300 t ir daugiau).
Remiantis jų duomenimis, patikslinama po statiniu slūgsančių gruntų stiprumas ir suspaudžiamumas. Hidrogeologiniai bandymo darbai atliekami tam, kad būty galima skaičiuoti drenažą ir kiek priteka vandens į pamatų duobes. Iš gręžinių ir kasinių imami grunto bei vandens pavyzdžiai ir tiriami laboratorijoje. Detalūs inžineriniai geologiniai tyrinėjimai baigiami, parašant ataskaitą. Joje pateikiamos statinių pamatų grunty fizinės ir mechaninės savybės bei nurodomas požeminių vandenų agresyvumas. Ataskaitoje taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip užtikrinti pastatų pastovumą, statant juos ir eksploatuojant.
šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Geologija