Plėvelių sąmata bendroje namo ar netgi stogo įrengimo sąmatoje sudaro labai nedidelį procentą. Bet neteisingas medžiagos pasirinkimas, plėvelių panaudojimo ir jų savybių svarbos neįvertinimas gali išlaidas šimteriopai išauginti. Vėjo izoliacija yra reikalinga tam, kad termoizoliacinės medžiagos neprarastų savo šiluminių savybių. Pagrindinė vėjo izoliacinės plėvelės savybė – nelaidumas orui, bet laidumas vandens garams. Ji visuomet įrengiama ant termoizoliacinio sluoksnio.
Nustatyta, kad termoizoliacinių medžiagų porose ir tuštumose, plyšiuose esantis oras yra geras šilumos izoliatorius tol, kol jis nejuda ir nesimaišo su šaltesniu oru. Todėl reikia įrengti vėjo izoliaciją, ypač svarbu teisingai įrengti vėjo izoliacinį sluoksnį ventiliuojamuose oro tarpuose, kad judantis oras “neišneštų” šilumos ir tokiu būdu nesumažintų atitvaros šiluminės varžos kelis kartusNiekas neabejoja, kad stogams reikalingos izoliacinės plėvelės. Vis dar kyla klausimų, kokią plėvelę ir kur kloti, kaip išsirinkti iš, atrodo, tokių panašių tinkamiausią, kuo jos viena nuo kitos skiriasi. Trumpai apžvelgsiu kur ir kodėl naudojamos izoliacinės plėvelės.
Antikondensacinė stogo plėvelė
Antikondensacinė stogo plėvelė – tai drėgmei atspari, neplyštanti pagalbinė priemonė šlaitiniams stogams, apsauganti pastatą dar prieš galutinį stogo dangų klojimą. Antikondensacinė plėvelė apsaugo pastato apšiltinimo sistemą ir konstrukcijas nuo po stogo danga patekusio vandens.
1 Lentelė Antikondensacinės plėvelės techninė charakteristika
| |
|
|
| PARAMETRAI |
STROTEX 110 |
STROTEX 140 |
Svoris
Vandens garų difuzija
Atsparumas plyšimui su vinimi
Temperatūrinės panaudojimo ribos
Atsparumas atmosferinių reiškinių poveikiui
Degumo klasė
Standartinis plotis
Standartinis ilgis |
110 g/m2
40 g/m2/24 h
250 N
-400C iki +800C
3 mėnesiai
B2
1500 mm
50 mb |
140 g/m2
40 g/m2/24 h
250 N
-400C iki +800C
3 mėnesiai
B2
1500 mm
50 mb |
|
Antikondensacinė plėvelė
Plėvelės STROTEX 110 ir STROTEX 140 turi būti naudojamos pagal objekto techninį projektą, sudarytą remiantis esamomis statybinėmis instrukcijomis, kuriose įvertinamos plėvelių techninės savybės.
Pranašumai
- pralaidi garams
- nepralaidi vandeniui
- dėl armavimo atspari plyšimui
- elastiška ir lengvai montuojama
- atspari UV spindulių poveikiui.
Difuzinė stogo plėvelė – tai „kvėpuojanti“, drėgmei atspari, neplyštanti plėvelė šlaitiniams stogams, apsauganti pastatą dar prieš galutinį stogo dangų klojimą. Difuzinė plėvelė klojama ant gegnių ir tiesiogiai ant apšiltinimo medžiagų, nepaliekant vėdinamo oro tarpo po plėvele. 3 sluoksnių difuzinė plėvelė pagaminta iš „kvėpuojančios“ BP-Amoco plėvelės su mikroporomis, iš abiejų pusių padengtos aukštos kokybės apsauginiu sluoksniu. Gamybos technologija ir plėvelės medžiagos užtikrina jos tvirtumą, gerą garų pralaidumą ir atsparumą UV spinduliams. Kai užleidimai tvarkingai suklijuoti, hidroizoliacinė plėvelė atlieka ir apsaugos nuo vėjo funkcijas. Naudojama stogo konstrukcijoms, kuriose, be išorinės drėgmės, garai gali kondensuotis į vandenį. Difuzinė plėvelė apsaugo stogo konstrukcijas ir apšiltinimo medžiagas nuo po stogu patekusio vandens, o iš patalpų vidaus per stogo konstrukciją prasiskverbusi drėgmė išgarinama pro plėvelę.
2 Lentelė Difuzinės plėvelės techninė charakteristika
| PARAMETRAI |
1300V |
1300VD |
| Struktūra
Svoris
Vandens garų pralaidumas
Koeficientas Sd
Atsparumas plyšimui
Temperatūrinės panaudojimo ribos
Atsparumas atmosferinių reiškinių poveikiui
Degumo klasė
Standartinis plotis
Standartinis ilgis
Gamintojo garantija |
3 sluoksniai
95 g/m2
> 1300 g/m2/24 h
0,02 m
190 N/5cm
150 N/5cm
-400C iki +800C
4 mėnesiai
B2
1500 mm
50 mb
5 metai |
3 sluoksniai
135 g/m2
> 1300 g/m2/24 h
0,02 m
230 N/5cm
160 N/5cm
-400C iki +800C
4 mėnesiai
B2
1500 mm
50 mb
10 metų |
Difuzinė plėvelė ypatinga tuo, kad dėl specialaus audinio iš vidinės pusės ji praleidžia garus, o iš viršaus yra nelaidi drėgmei. Jei šilumos izoliacijoje bus susikaupusių garų, jie pasišalins per šią plevelę Membranomis yra vadinamos „kvėpuojančios” plėvelės, kurios užtikrina apsaugą nuo atmosferinės drėgmės patekimo į konstrukciją, tuo pačiu metu praleidžiančios į išorę vandens garus.
Šios membranos pasižymi ypatinga mikrostruktūra, ir yra neaustinės medžiagos iš sintetinių žaliavų. Jų atsiradimą statybų rinkoje sąlygojo griežtesnės vakarų šalių statybinės normos.
Neginčytinas difuzinių plėvelių privalumas yra tas, kad tik jos leidžia racionaliausiai ir maksimaliai išnaudoti visą tarp gegnių esančią erdvę. Skirtingai negu kitos plėvelės, difuzinę membraną galima kloti tiesiai ant šilumos izoliacijos, todėl jos panaudojimas leidžia atsisakyti papildomo ventiliacinio tarpo, o vietoj jo įrengti papildomą šilumos izoliacijos sluoksnį. Dėl to yra pagerinami šilto stogo temperatūriniai parametrai, mažinamos išlaidos šildymui, padidinama kambario erdvė. Difuzinės membranos dabar plačiausiai naudojamos rekonstruojant arba įrengiant mansardinius stogus, nes jų panaudojimas leidžia nekeisti esamų gegnių storio, pločio, bei visos stogo konstrukcijos.
Būtina paminėti, kad tik keletas šiuo metu esančių rinkoje membranų turi labai aukštus garų pralaidumo, bei vandens ir vėjo nepralaidumo parametrus. Jos yra tinkamos kaip pagrindinė postoginė danga. Kitos difuzinės plėvelės, kurių techniniai parametrai nėra pakankamai aukšti, ir ypač mažas vandens nepralaidumas (kai vandens stulpo aukštis yra mažesnis už 1 metrą) gali būti naudojamos tik stogo vėjo izoliacijai bei vertikaliose sienų konstrukcijose.
Toliau pabandysiu kuo aiškiau apibūdinti difuzinių medžiagų pagrindines savybes ir ką jos reiškia praktiškai. Apžvelgsiu tas savybes, dėl kurių iškyla daugiausiai klausimų, ir į ką reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį.
Svarbiausios difuzinių plėvelių savybės:
Dauguma žmonių medžiagos ilgaamžiškumą supranta ne visai teisingai. Jų manymu, tai kažkokia nereali ir šiai dienai neaktuali jos savybė. Taip turbūt yra dėl to, kad tai nematoma medžiagos savybė.
Bet ilgaamžiškumas, tai ne vien metų skaičius. Tai reiškia, kad medžiaga nepraranda savo funkcinių savybių nei po savaitės, nei po pusės metų, nei po dešimties ar penkiasdešimties.
Todėl rinkdamiesi medžiagą, būtinai atkreipkite dėmesį į deklaruojamą medžiagos ilgaamžiškumą, teiraukitės, kiek medžiaga gyvuoja rinkoje, ar jos savybės sertifikuotos, ar pardavėjas gali prisiimti atsakomybę už siūlomą medžiagos kokybę.
Jūs turite žinoti, kas vyks Jūsų stoge. Pirmiausia, dėl Jūsų ir namo sveikatos. Antra, Jūsų investuoti pinigai į namo apšiltinimą nebeteks prasmės, kaip ir pati šilumos izoliacija, nes jei ant jos paklota izoliacinė medžiaga išretės, sudils ar galų gale išnyks, Jūsų šilumos izoliacinė medžiaga drėks, pūdys konstrukciją, ir negana to – didės sąskaitos už šildymą.
Visos Jūsų pasirinktos membranos savybės turi būti ne tik deklaruotos, bet patikrintos laiko ir patvirtintos laboratorinių tyrimų.
- Vandens stulpo aukštis ( mmH2O > 1000 )
Dažniausiai techniniuose gaminių aprašymuose nurodomas plėvelės atlaikomo vandens stulpo aukštis. Daugeliui kyla klausimas, kaip gali susidaryti, pavyzdžiui, 1 m aukščio vandens stulpo slėgis ant šlaitinio stogo. Vokiečių mokslininkų duomeninis, esant stipriam šoniniam vėjui su lietumi ar pūgai, susidaro taip vadinamas dinaminis slėgis, kuris ir slegia plėvelę netgi didesne jėga, kaip 1 m vandens stulpo aukštis. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnio stulpo slėgį atlaiko plėvelė, tuo ilgiau ant plėvelės susikaupęs vanduo nepratekės į vidų.Vanduo ant plėvelės gali susikaupti ir išbūti tais atvejais, kai nepakankamai įtempta plėvelė, atsiranda užtvaros iš po stogo danga patekusių šiukšlių, stogo dengimo metu, ypač rudenį, ilgą laiką intensyviai lyjant lietui ir neuždengus stogo dangos. Netgi uždengus stogą, tam tikrose vietose susidaro pavojingos zonos, kuriose gali ilgą laiką laikytis susikaupęs vanduo. Tinkamai neįtempus plėvelės tarp gegnių, šlaito apačioje, karnizo mazge prieš lataką gali susidaryti vadinamosios „kišenės“. Tokios pat pavojingos vietos gali susidaryti aplink stogo langus, kaminus.
Sd <0,02 koeficientas
Sd koeficientas, m (vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storis). Tai reiškia, kad plėvelė praleidžia vandens garus taip pat kaip ir nurodyto storio oro sluoksnis. Populiariai – kuo jis mažesnis, tuo daugiau plėvelė praleidžia vandens garų ir atvirkščiai.
- Vandens garų pralaidumas ( ~ 1300 g/m²/23h)
Garų pralaidumas (g/m²/24h esant 23°C 85% drėgmei). Ši savybė nusako, kiek vandens garų medžiaga sugeba praleisti. Šis skaičius turi būti kuo didesnis. Kuo didesnis medžiagos garų pralaidumas, tuo sausesnė konstrukcija.
- Funkcinis medžiagos sluoksnis
Rinkoje siūlomas difuzines plėveles galima suskirstyti į viensluoksnes ir daugiasluoksnes. Pastarųjų gramatūra arba svoris yra didesnis dėl daugiasluoksniškumo. Bet svoris nusako tik medžiagos tvirtumą mechaniniam poveikiui. Šių medžiagų funkcinis sluoksnis yra apsaugotas mechaniniam poveikiui atsparia medžiaga. Bet svarbiausias yra membranos ar plėvelės funkcinis sluoksnis, užtikrinantis membranos vandens ir vėjo izoliacines savybes. Siūlomų rinkoje membranų sluoksniai svyruoja nuo 40 iki 150 mikrometrų. Yra tiesioginė priklausomybė tarp membranų vandens ir vėjo pralaidumo. Jeigu plėvelė pasižymi blogomis hidroizoliacinėmis savybėmis, lygiai taip pat ji bus prastas vėjo barjeras.
- Atsparumas UV spinduliams
Tai yra svarbi savybė dėl to, kad ne visuomet pavyksta pakloti pagrindinę stogo dangą. Rinkdamiesi, atkreipkite dėmesį į šį parametrą. Nes jei medžiaga neatspari UV spinduliams, tai kad ir kokį trumpą laikotarį bus neapsaugota, praras savo funkcines savybes.
- Temperatūrinis diapazonas
Temperatūrinis diapazonas turėtų būti kuo platesnis. Gali atrodyti, kad tokių temperatūrų mūsų klimatinėje zonoje nebūna. Bet tai iš tikrųjų reiškia, kad jei klosite membraną tokios temperatūros ribose, jai visiškai nieko neatsitiks – ji nesideformuos ir nepraras savo savybių.
Reikia sužinoti iš ko ir kaip pagaminta medžiaga, ar jos eksploatavimo metu neišsiskiria toksinės medžiagos ar kitos produkto sudedamosios dalys, ar joje nėra cheminių priedų, ar ji tinka visiškam perdirbimui.
Tyrimų metu nustatyta, kad, jei vėjo greitis 4 m/s, namas gali netekti daugiau kaip 30 proc. įrengtos R (šilumos varža) vertės. Vėjo izoliacija apsaugo konstrukciją nuo oro patekimo (infiltracijos) į ją. Tokiu būdu termoizoliacija išsaugo savo šilumines savybes. Blogas plėvelės įtempimas, neteisingas jos paklojimas, plėvelės nepersidengia, neužsandarinamos persiklojimo siūlės- tai pagrindinės klaidos klojant plėvelę.
