Category Archive Augmenija

Šilkmedis – ilgaamžis medis ar krūmas, duodantis saldžius vaisius ir puikiai tinkantis tiek dekoratyviniam, tiek vaisiniam sodui. Tinkamas genėjimo laikas padeda išlaikyti gražią formą, padidina derlių ir augalo sveikatą.

Kada geriausia genėti šilkmedį?

1. Pagrindinis genėjimo laikas

• Ankstyvas pavasaris – kovo pabaiga–balandis (prieš vegetacijos pradžią, kol nepradėjo brinkti pumpurai).
• Šilkmedžiai vegetaciją pradeda vėlokai, todėl laiko genėti pakanka nuo ankstyvo pavasario iki kol pradeda sprogti pirmieji lapeliai.

2. Vasarą ir rudenį

• Vasarą, po derliaus nuėmimo, galima truputį apgenėti jaunas ataugas ar pašalinti pažeistas/sergančias šakas, bet stiprus genėjimas vasarą nerekomenduojamas (medis praras daug sulčių, šakos ilgai „verkia“).
• Rudenį intensyvus genėjimas nerekomenduojamas – žaizdos gali nespėti užgyti iki šalčių.

Genėjimo taisyklės

• Ankstyvą pavasarį šalinkite pažeistas, susikryžiavusias, per tankias, silpnas ar įsikūnijusias šakas.
• Formuokite vainiką taip, kad medis būtų gerai apšviečiamas ir vėdinamas.
• Stenkitės atlikti minimalų pjūvį per vieną sezoną – didelių šakų genėjimą išdėliokite per kelerius metus, kad medis nespėtų nusilpti.
• Po genėjimo didesnius pjūvius verta užtepti sodo tepalu ar specialiu vašku.

Papildomi patarimai

• Jauni šilkmedžiai pirmus 1–3 metus tik formuojami (tik šaknies ar stambių šakų korekcijos).
• Jei norite medį žeminti ar riboti jo dydį (pvz., patogumui skinti uogas), geriausia daryti po truputį, kasmet trumpinant po dalį pagrindinių šakų.
• Genėti sausą dieną, kad pjūviai geriau užgytų.

• Šilkmedį geriausia genėti ankstyvą pavasarį – nuo kovo iki balandžio, kai dar nevegeta.
• Vasarą galima „kosmetiniai“ pjūviai, bet dideles šakas – tik pavasarį.
• Po genėjimo prižiūrėkite pjūvius.

Pelargonijos – vienos populiariausių balkonų, palangių ir vasaros gėlynų augalų, žavinčios spalvingais žiedais bei nereiklumu. Jas paprasta dauginti tiek auginiais, tiek sėklomis.

Kada sėti pelargonijas?

Optimaliausias laikas pelargonijų sėjai – sausio pabaiga–vasaris–kovo pradžia.

• Sėtos per šį laiką pelargonijos žydės jau tą patį pavasarį ar vasarą.
• Ankstyva sėja (sausis–vasaris) leidžia pelargonijoms išauginti stiprią šaknų sistemą, formuoti vešlius daigus ir pasiekti žydėjimą birželio pradžioje.
• Kuo vėliau sėsite (balandį ar gegužę), tuo vėlesnis (ar net atidėtas iki rudens) žydėjimas.

Kaip sėti pelargonijas?

1. Substratas – purus, lengvas, sterilus (idealu specialus sėkloms arba durpės su smėliu).
2. Sėklos sėjamos į paviršių, vos užberiant žeme ar smėliu (0,2–0,5 cm).
   • Prieš sėją galima pamirkyti 12–24 val. drungname vandenyje.
3. Šiluma – dygimui reikia +20–24 °C.
4. Drėgmė – substratas turi būti pastoviai drėgnas, bet ne šlapias. Geriausia pridengti permatomu dangteliu ar plėvele.
5. Šviesa – užtikrinkite šviesią vietą, bet be tiesioginės saulės.

Dygimas:

• Daigai pasirodo po 7–20 dienų (kartais ilgiau, priklausomai nuo rūšies ir sąlygų).

Pikavimas ir priežiūra

• Kai išauga 2 tikrieji lapeliai – persodinkite į atskirus indelius.
• Laikykite šiltoje, šviesioje vietoje, augimą skatins reguliarus, bet saikingas laistymas.

• Geriausia sėti sausio pabaigoje, vasarį arba kovo pradžioje.
• Užauginti daigai žydi jau tą patį sezoną.
• Sėkite į sterilų, purų substratą, užtikrinkite šilumą ir šviesą.

Dekoratyvinės smilgos (pvz., miskantai, melveniai, plukėžolės, šluotsmilgės ir kt.) – itin populiarūs sodo akcentai, formuojantys elegantiškus grumstus ar įspūdingus žiedynus. Tinkamas sodinimo laikas ir vieta lemia augalo sėkmę!

1. Kada sodinti?

Geriausias laikas – pavasaris (balandis–gegužės pradžia)

• Tuomet dirva jau įšilus, nebėra grėsmės stiprioms šalnoms.
• Pavasarį smilgos spėja įsišaknyti iki kitos žiemos, todėl tampa atsparesnės šalčiui.

Alternatyva – ankstyvas ruduo (rugsėjo pradžia–vidurys)

• Smilgas galima sodinti ir anksti rudenį, bet svarbu, kad iki šalnų augalai spėtų gerai prigyti ir įsišaknyti.

Vazonines/sodinukus iš darželio galima persodinti ir vasarą, jei pasirūpinsite drėkinimu ir pasirinksite nederlingą, bet ne karščiausią dieną!

2. Sodinimo vieta ir sąlygos

• Saulėta vieta: beveik visos smilgos geriausiai auga saulėje (kai kurios pakenčia dalinį pavėsį).
• Dirva: puri, laidūs vandeniui priesmėlis ar lengva žemė, be užsistovėjusio vandens.
• Drenažas: ypač svarbus sunkesnėse žemėse – smilgos nemėgsta užmirkimo.

3. Sodinimo gylis ir atstumai

• Sodinuką sodinkite taip, kaip augo iki tol – ne giliau, nei buvo vazone.
• Tarpai tarp didesnių smilgų (pvz., miskantų, melvenių): 80–120 cm, tarp smulkesnių – 40–60 cm.

4. Priežiūra pasodinus

• Apgausiai palaistykite iškart pasodinus.
• Pirmaisiais mėnesiais saugokite nuo ilgų sausros ar konkurencijos su piktžolėmis.
• Iki rudens didesnio papildomo tręšimo dažniausiai nereikia.

• Pagrindinis smilgų sodinimo laikas: balandis–gegužė ir rugsėjis (ankstyvas).
• Svarbiausia: šilta dirva, gera saulėta vieta ir apsauga nuo užmirkimo.
• Vasarą stengtis nesodinti, nebent neišvengiama – tada pasirūpinti nuolatine drėgme.

Ąžuolas (Quercus robur – paprastasis, arba Quercus rubra – raudonasis) yra simbolinis medis, kurį nesudėtinga išauginti iš gilės tiek namuose, tiek lauke! Tai puikus gamtos pažinimo eksperimentas vaikams ar suaugusiems. Pateikiu aiškų vadovą:

1. Gilės rinkimas

• Rinkite šviežias, ką tik iškritusias ir nesugadintas giles (rugsėjį–spalį).
• Patikrinkite, ar nesukirmijusi – panardinkite į vandenį: nuskendusios tinkamos sodinti, plūduriuojančias atmeskite.

2. Gilės paruošimas (stratifikacija)

• Ąžuolo gilei būtina „žiema“ – vadinama stratifikacija:
  • Sudėkite giles į drėgną smėlį, durpes ar samaną.
  • Laikykite šaldytuve (+2–+6 °C) arba nešildomoje patalpoje 2–3 mėnesius.
  • Arba sėkite tiesiai į lauką ar vazoną rudenį – jos natūraliai peržiemos.

3. Sodinimas pavasarį

• Iš šaldytuvo išimtas giles sodinkite kovo–balandžio mėn. į vazonėlius ar tiesiai į žemę.
• Gilės smailusis galas žemyn (daigelis prasikals iš platesnio galo).
• Sodinkite 2–4 cm gyliu, žemė puri, drėgna (bet ne šlapia).

4. Dygimo ir auginimo sąlygos

• Vieta: šviesi, bet ne tiesioginė saulė (daigui dygstant).
• Laistymas: substratas visada šiek tiek drėgnas, bet neperlietas.
• Dygimas gali užtrukti 2–8 savaites.
• Kai išauga 8–10 cm, daigelį galite persodinti į didesnį vazoną arba lauke į reikiamą vietą.

5. Sodinukas lauke

• Jauną ąžuoliuką sodinkite į nuolatinę vietą, kai šaknys stiprios ir turi bent 4–6 lapelius.
• Vietą rinkitės atokiai nuo pastatų – ąžuolas užauga galingu medžiu!
• Pirmaisiais metais patręškite, saugokite nuo sausros, išravėkite piktžoles, apsaugokite nuo graužikų ar stirnų.

6. Pirmoji žiema – apsauga

• Sodinukus apmulčiuokite (šiaudais, durpėmis), jei žiema šalta/daug sniego – pridengti eglišakiais.
• Vazoną pradiniais metais galite laikyti vėsioje, bet neprisšąlančioje patalpoje, pavasarį vėl išnešti į lauką.

1. Šviežią gilę laikykite šaldytuve 2–3 mėn.
2. Sodinkite pavasarį į drėgną, purią žemę.
3. Laikykite šiltai ir drėgnai iki daigelio pasirodymo.
4. Persodinkite į didesnį vazoną ar lauką.
5. Pirmus metus apsaugokite nuo šalčio, sausros ir graužikų.

Pampų žolė – egzotiškas, įspūdingas daugiametis dekoratyvinis augalas, išsiskiriantis didelėmis, puriomis, elegantiškomis šluotelėmis ir ilgu, siauru, sidabrišku stiebu. Ji tapo ypač madinga tiek soduose, tiek interjere (sausai skintos puokštės). Lietuvoje pampų žolę auginti lauke sudėtingiau nei pietų Europoje dėl klimato, bet turint šiek tiek kantrybės – įmanoma!

1. Augimo vietos parinkimas

• Saulėta, apsaugota nuo vėjų vieta. Kuo daugiau šviesos, tuo geriau – šešėlyje augalai nežydės ir išsigims.
• Dirva – labai laidi, lengva, smėlinga ar žvyringa, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos.
• Netinka vietos, kur užsistovi vanduo ar būna šlapia žemė (ypač žiemą).

2. Sodinimas

• Geriausia sodinti pavasarį (kai žemė jau įšilo, baigėsi šalnų pavojus – balandžio pabaiga–gegužė).
• Kasimo duobė turi būti platesnė už šaknų gumulą, beriamas papildomas drenažo (smulkus žvyras, keramzitas) sluoksnis.
• Sodinant augalą statykite į tą patį gylį, kaip augo iki tol.
• Gerai palaistykite pasodintą augalą.

3. Laistymas ir priežiūra

• Po pasodinimo palaistykite gausiai, vėliau laistykite tik ilgų sausros periodų metu – pampų žolė labai atspari sausrai.
• Jei auginate vazone, laistykite šiek tiek dažniau, bet neprileiskite stovinčio vandens.

4. Tręšimas

• Pavasarį – tręškite lėtai tirpstančiomis, kompleksinėmis trąšomis ar šiek tiek komposto, bet nepertręškite – užtenka vieną kartą per metus.
• Labai trąšioje žemėje stiebai gali išsivystyti pernelyg aukšti ir pradėti krypti.

5. Auginimas vazone (balkone/terasoje)

• Rinkitės didelį, gilų indą su drenažo skylėmis.
• Substratas – laikantis pagrindinių principų: purus, smėlingas, derlingas, bet bet kuriuo atveju NEUŽMIRKSTANTIS.
• Rudenį prieš stipresnes šalnas vazoną perkelkite į vėsią, bet neperšąlančią patalpą (pvz., garažas, apšiltintas rūsys).

6. Žiemos apsauga

• Pampos žolė nėra visiškai atspari lietuviškoms žiemoms – šaknis būtina mulčiuoti: storai užklokite durpių, lapų, eglišakių, šiaudų ar net specialia agroplėvele.
• Jei pasodinote ekspozicijos vietoje ir ilgesni laikotarpiai – ypač šaltomis ir be sniego žiemomis – augalas gali neišgyventi.
• Vazone žiemojančius augalus stumkite į vėsią patalpą (5–10 °C), mažai laistykite.

7. Genėjimas

• Pavasarį pašalinkite senas, lūžusias ar pernykštes lapų skroteles bei žiedynus – nauji greitai ataugs.

8. Daiginimas iš sėklų

• Sėklomis dauginama pavasarį (kovo–balandžio mėn.), sėklas sėjant ant drėgnos, lengvos žemės substrato (nedengiant storu sluoksniu).
• Palaikykite šiltai ir drėgnai, sudygsta per 2–5 savaites.
• Daigai pirmais metais auga lėtai.

• Saulė, labai gera drenažas, sausra – svarbiausi dalykai pampų žolei.
• Žiemą – storesnis mulčio ar plėvelės dangtis arba laikyti vazoną vėsiai, nes šaltis pavojingiausias!
• Vasarą – minimali priežiūra, galima net išsiversti be laistymo, jei nėra ilgų sausros periodų.