Category Archive Augmenija

Ciklamenas – populiarus kambarinis augalas

Ciklamenas – populiarus kambarinis augalas, žavintis ryškiais, drugelius primenančiais žiedais (balti, rausvi, raudoni, alyviniai) ir dekoratyviais, ornamentuotais lapais. Mėgstamas dėl ilgo žydėjimo rudenį–žiemą, tačiau yra gana reiklus aplinkos sąlygoms.


1. Šviesa ir vieta

  • Geriausia vieta – šviesi, bet be tiesioginės saulės. Tinkamiausia rytinė ar šiaurinė palangė.
  • Vasarą laikyti vėsioje, pusiau pavėsingoje vietoje.

2. Temperatūra

  • Optimalu 14–18 °C.
    Šiltoje ar sausoje vietoje blogiau žydi, greičiau vysta.
  • Venkite skersvėjų bei šilumos virš 20 °C.

3. Laistymas

  • Laistyti saikingai, tik kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta.
  • Geriausia laistyti iš apačios (į lėkštutę), kad neprisiliestų vanduo prie gumbuolio ir lapų pagrindo.
  • Perlaistymas – dažniausia puvinio ir lapų krinties priežastis!

4. Oro drėgmė

  • Mėgsta drėgnesnį orą, tačiau purkšti ant lapų ar žiedų nereikia (atsiranda dėmių).
  • Galite vazoną pastatyti ant drėgnų akmenukų.

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, drėgmę laikanti, bet lengvai džiūstanti žemė: tinka gėlių substratas su trupučiu perlito ar rupaus smėlio.
  • Persodinti geriausia po žydėjimo, prieš ramybės sezoną.

6. Tręšimas

  • Žydėjimo metu kas 2–3 savaites trąšos žydintiems augalams (praskiestos).
  • Po žydėjimo ir ramybės metu netręškite.

7. Ramybės periodas

  • Po žydėjimo lapai pagelsta ir sunyksta – gumbas „miega“ (vasara).
  • Laikykite vėsiai, beveik nelaistykite. Kai pasirodo nauji lapukai (rugsėjį–spalį) – vėl pradėkite laistyti.

8. Dauginimas

  • Dažniausiai sėklomis (namuose retai sunoksta, parduotuvinį ciklameną sėklomis ne visada verta dauginti).
  • Kero dalijimo būdas netinkamas (gumbas dažniausiai vienašakis!).

Dažniausios bėdos

  • Lapų puvinys, suminkštėja pagrindas: perlaistymas, šiltas oras, vanduo ant gumbų.
  • Nenori žydėti: per šilta, per tamsu, per didelis vazonas.
  • Gelsta lapai: natūralus senėjimas po žydėjimo arba perlaistymas.
  • Kenkėjai: tripsai, voratinklinės erkės (retai).

Ciklamenas mėgsta šviesą be saulės, vėsą, laistymą iš apačios, sausoką žemę ir ramybės sezoną vasarą. Už tai atsidėkoja ilgai trunkančiu, gražiu žydėjimu rudenį–žiemos pradžioje!

Durnaropė (Datura) – tai labai dekoratyvus, bet NUODINGAS augalas

Durnaropė (Datura) – tai labai dekoratyvus, bet NUODINGAS augalas, dažniausiai auginamas kaip vienmetė arba daugiametė (šiltesniame klimate) gėlė. Garsėja įspūdingais, dideliais, baltais, violetiniais ar gelsvais vamzdiškais žiedais, kurie skleidžia stiprų kvapą, ypač vakare ir naktį.

ĮSPĖJIMAS:
Durnaropė visos dalys (ypač sėklos, lapai, žiedai) yra labai NUODINGOS – neskirta auginti prie mažų vaikų, gyvūnų, naudoti vaistams savarankiškai NEGALIMA.


1. Vieta ir šviesa

  • Labai mėgsta saulę – sodinkite į saulėtą arba tik šiek tiek pritemdytą vietą.
  • Užauga iki 60–120 cm aukščio (kai kurios rūšys iki 2 m).

2. Dirva

  • Derlinga, puri, nusausinta žemė. Negali užmirkti, bet mėgsta maistingą substratą.
  • tinka tiek gėlynuose, tiek didesniuose vazonuose.

3. Sėjimas ir sodinimas

  • Sėklomis sėjama kovo–balandžio mėn. į daigyklas (viduje), į lauką sodinama po paskutinių šalnų (gegužės pabaigoje).
  • Sėklas prieš daiginimą galima lengvai pašiurkštinti ar trumpam pamirkyti šiltame vandenyje.
  • Daigai auga greitai, sodinami 40–60 cm atstumais.

4. Laistymas ir tręšimas

  • Laistyti reguliariai – neišdžiūvusi dirva užtikrins spartų augimą, bet venkite užmirkimo.
  • Tręškite kas 2–3 savaites žydintiems augalams tinkamomis trąšomis.

5. Priežiūra žydėjimo metu

  • Nužydėjusius žiedus šalinti – skatinsite naują žydėjimą.
  • Didelės veislės gali stigti vietos – patrumpinkite stiebus, jei reikia kompaktiškesnio augalo.

6. Žiemojimas

  • Lietuvoje dažniausiai auginama kaip vienmetė – neperžiemoja.
  • Daugiametės (pvz., Brugmansia, kartais taip pat vadinama „durnaropės giminaites“) laikomos vėsioje, šviesioje patalpoje, laistoma labai mažai iki pavasario.

7. Dauginimas

  • Sėklomis (greitas, lengvas būdas).
  • Kartais auginiais (šoniniais ūgliais).

8. Dažnos problemos

  • Nenori žydėti: per mažai šviesos arba per vėlyvas sėjimas.
  • Vabzdžiai: amarai, voratinklinės erkės – retai.
  • Perlaistymas: gali pradėti pūti arba kristi lapai.

Durnaropė – saulės, šilumos, derlingos žemės ir reguliaraus laistymo mėgėja.
Nuodinga visomis dalimis – tinka tik dekoratyviniam naudojimui! Tinka vazonui, gėlynui, dažnai žydi visą vasarą iki rudens šalnų.

Gloksinija – tai įspūdinga kambarinių gėlių rūšis

Gloksinija – tai įspūdinga kambarinių gėlių rūšis, žavinti dideliais, „varpelio“ formos žiedais, dažniausiai violetiniais, rožiniais, baltais ar raudonais atspalviais, kartais dvispalvė. Lapai – stambūs, švelniai plaukuoti, aksominiai.


1. Vieta ir šviesa

  • Mėgsta šviesią, bet ne tiesioginę saulę. Geriausia laikyti prie rytinės ar vakarinės palangės arba atokiau nuo pietinių langų.
  • Vasarą galima auginti lauke, bet reikia apsaugoti nuo lietaus ir tiesioginės saulės.

2. Temperatūra

  • Optimalu – 18–24 °C, stabili temperatūra be staigių pokyčių.
  • Žemiau 15 °C – augimas pristabdomas, žiedai ir lapai gali pūti.

3. Laistymas

  • Reguliariai, bet saikingai. Dirva visada šiek tiek drėgna, bet ne šlapia!
  • Laistykite tik į indą po vazonu (iš apačios!) – ant lapų ar augalo pagrindo patekęs vanduo sukelia puvinį.
  • Vasarą laistyti dažniau, žiemą – rečiau (ramybės periodu).

4. Oro drėgmė

  • Vidutiniškai drėgnas oras – lapų purkšti nebūtina (ir net nepageidautina!), nes gali atsirasti dėmių.

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, humusinga, laidžioji žemė – puikiai tinka universali substrato mišrainė su trupučiu perlito, galima su trupučiu smėlio.
  • Vazonas su drenažo skylutėmis.
  • Persodinti pavasarį, prasidedant augimui.

6. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu (balandis–rugpjūtis) – kas 2–3 savaites trąšomis žydintiems kambariniams augalams.
  • Tręšti praskiesta trąša – stipraus koncentrato vengti.

7. Ramybės periodas

  • Po žydėjimo lapai pagelsta, numiršta; gumbas turi „pailsėti“ – rudenį visas augalas nunyksta.
  • Gumbą laikyti sausai, vėsiai (~10–15 °C), nelaistyti iki pasirodo nauji ūgliai pavasarį.
  • Tik tuomet vėl pasodinti į naują žemę, palaistyti, perkelti į šiltesnę vietą.

8. Dauginimas

  • Gumbus dalijant (pavasarį persodinant).
  • Lapo auginiais pavasarį–vasarą (įsišaknija drėgname substrate).
  • Retai – sėklomis.

Dažniausios problemos

  • Lapai ar žiedai pūva – perlaistymas, per šalta/vanduo ant lapų.
  • Silpnas žydėjimas – per mažai šviesos, per didelis vazonas, trūksta trąšų.
  • Gumbas supelijęs – buvo per drėgna žiemą.

Gloksinija – šviesi vieta, saikingas laistymas tik iš apačios, trąšos žydėjimo metu, sausas gumbų žiemojimas. Puikiai įspūdinga žydinčių gėlių mėgėjams!

Kana – tropinė, šilumamėgė daugiametė gėlė

Kana – tropinė, šilumamėgė daugiametė gėlė su įspūdingais, egzotiškais žiedynais (raudoni, geltoni, oranžiniai, rožiniai) bei dekoratyviais lapais (žali, bordo ar net dryžuoti). Lietuvoje dažniausiai auginama kaip vasarinė svogūninė gėlė – rudenį šakniastiebiai iškasami ir žiemai saugomi ne lauke.


1. Sodinimas ir pradžia

  • Kada?
    • Sodinama į lauką tik po šalnų pavojaus (gegužės pabaiga–birželio pradžia), kai žemė įšilusi.
    • Daiginti svogūninius šakniastiebius galima viduje/kubiliuose jau kovo–balandžio mėn. (labai paspartina žydėjimą).
  • Kaip?
    • Šakniastiebiai sodinami 10–15 cm gylyje, atstumas tarp augalų – 40–60 cm (dideliems kerams).
    • Dirva – derlinga, puri, humusinga, gerai drenuota.

2. Vieta ir šviesa

  • Saulėta, šilta vieta (kuo daugiau saulės, tuo gausiau žydi ir gražesni lapai)
  • Tinka vazonuose, loveliuose, lauko gėlynuose, net vandenyno pakraščiuose, jei užtikrintas drenažas.

3. Laistymas

  • Gausiai ir reguliariai – ypač per karščius ir aktyvaus augimo metu.
  • Nepakenčia užmirkimo, bet žemė negali visiškai išdžiūti.

4. Tręšimas

  • Kartą per 2–3 savaites žiediniams augalams skirtomis trąšomis su daug fosforo ir kalio.
  • Tręšimas itin svarbus, jei auginate vazonuose.

5. Priežiūra žydėjimo metu

  • Nužydėjusius žiedynus šalinti – skatina naujų žiedų formavimą.
  • Stambius kerus galima pririšti prie atramos, jei vėjuota.

6. Rudeninis šakniastiebių iškasimas ir žiemojimas

  • Rudenį, kai nušąla pirmieji lapai (spalis), kana iškasti su dideliu žemės grumstu.
  • Nukirpti stiebus iki 10–15 cm, šakniastiebius nuvalyti, pradžiovinti.
  • Laikyti sausai, vėsiai (+5–10 °C), geriausia – rūsyje ar kituose nešildomuose plotuose.
    Svarbu, kad neužmirktų, bet ir iki galo neišdžiūtų.

7. Dauginimas

  • Dalijant šakniastiebius (pavasarį prieš sodinant kiekviename gabale turi būti bent 1–2 akys/ūglių pumpurai).

8. Dažniausios problemos

  • Lapų dėmės, gleivės: per didelė drėgmė ar bloga ventiliacija.
  • Nežydi: per mažai šilumos, trąšų arba vėlai pasodinta.

Kana – šilumamėgė, saulės ir trąšų mėgėja. Žydi vasaros pabaigoje–rudenį. Rudenį būtinai iškasti žiemai! Tinka vazonams, alpinariumams, kaip egzotiškas sodo/fono augalas.

Fikuso SOS – Kodėl jis meta lapus? Interviu su LAIMA

Fikuso SOS – Kodėl jis meta lapus? Interviu su LAIMA iš augalai1.lt apie ligas ir kenkėjus

Fikusai – vieni populiariausių ir mylimiausių kambarinių augalų, tikra interjero klasika. Tačiau net ir tvirčiausiai atrodantis augalas kartais pradeda rodyti „ožius“ – meta lapus, keičia spalvą ar aplimpa kenkėjais. Ką daryti, kai žaliasis draugas siunčia pagalbos signalus? Apie dažniausias fikusų ligas ir kenkėjus kalbamės su augalų žinove LAIMA iš augalai1.lt

Fikuso SOS - Kodėl jis meta lapus? Interviu su LAIMA iš augalai1.lt apie ligas ir kenkėjus

Interviu

Redakcija: Laima, pradedame nuo dažniausios problemo – fikusas meta lapus. Atrodo, viskas gerai, bet lapai krenta. Ar tai liga?

Laima: Dažniausiai tai ne liga, o stresas. Fikusai yra jautrūs pokyčiams. Staigus vietos pakeitimas, skersvėjis, temperatūrų svyravimai ar nereguliarus laistymas (tiek perlaistymas, tiek perdžiovinimas) – visa tai sukelia augalui šoką, ir jis reaguoja mesdamas lapus. Tačiau svarbu suprasti, kad nusilpęs, stresą patiriantis augalas yra puikus taikinys tiek ligoms, tiek kenkėjams.

Redakcija: Jei tai ne stresas, kokios ligos fikusams yra pačios pavojingiausios?

Laima: Pati baisiausia ir dažniausia problema – šaknų puvinys. Jis atsiranda dėl vienos priežasties – perlaistymo ir prasto drenažo. Jei matote, kad augalas vysta, nors žemė nuolat šlapia, o lapai gelsta ir krenta iš apačios – greičiausiai jau turite puvinį.

Be puvinio, fikusai gali susirgti miltlige – tai grybelinė liga, pasireiškianti baltomis, miltuotomis apnašomis ant lapų. Taip pat pasitaiko įvairios dėmėtligės, kai ant lapų atsiranda rudų, juodų ar gelsvų dėmių, kurios pamažu didėja.

Redakcija: O kaip dėl kenkėjų? Kurie iš jų labiausiai „mėgsta” fikusus?

Laima: Fikusai turi kelis pagrindinius „priešus“. Pirmiausia – voratinklinės erkės. Jos ypač suaktyvėja sauso oro sąlygomis, pavyzdžiui, žiemos metu prasidėjus šildymo sezonui. Jų buvimą išduoda smulkūs gelsvi taškeliai ant lapų ir plonytis voratinkliukas.

Kiti labai dažni svečiai – miltuotieji skydamariai. Juos atpažinsite iš baltų, į vatą panašių, lipnių gumulėlių, ypač lapų pažastyse ir apatinėje lapų pusėje. Labai panašūs, bet sunkiau pastebimi, yra skydamariai – jie atrodo kaip maži, rudi „šarvai“, prilipę prie stiebo ar lapų gyslų.

Redakcija: Puikiame straipsnyje, kurį radome svetainėje manoaugalas.lt, taip pat minima, kad fikusams labai pavojingi tripsai. Ar galite apie juos papasakoti plačiau?

Laima: Visiškai teisingai, tripsai yra itin nemalonūs ir sunkiai išnaikinami kenkėjai. Jų pažeidimus atpažinsite iš sidabriškų, lyg nutrintų dryžių ant lapų. Vėliau tos vietos paruduoja. Be to, ant lapų apačios matomi smulkūs juodi taškeliai – tai jų išmatos. Tripsai pavojingi tuo, kad suaugėliai deda kiaušinius tiesiai į lapo audinį, o dalis jų vystymosi ciklo vyksta dirvožemyje, todėl kovoti su jais reikia kompleksiškai ir kantriai.

Redakcija: Informacijos išties daug. Kur augintojams rasti patikimos informacijos apie skirtingas fikusų rūšis ir kaip jas atskirti?

Laima: Labai svarbu žinoti, kokį konkretų augalą auginate. Pavyzdžiui, smulkialapis fikusas bus jautresnis sausam orui nei stambialapis. Žinodami rūšį, galėsite geriau atliepti jo poreikius.

Kaip jau minėjote, labai gerai susistemintą informaciją apie visas šias problemas galite rasti jau aptartame straipsnyje. Tikrai rekomenduoju jį perskaityti atidžiau.

Redakcija: Baigiant pokalbį, gal turite kokį patarimą ar žinote apie įrankius, kurie palengvintų augalų augintojų kasdienybę?

Laima: Svarbiausias „įrankis“ yra jūsų akys ir pastabumas. Kasdien apžiūrėkite savo augalus. Bet kalbant apie pagalbines priemones internete, dabar yra puikių resursų. Pavyzdžiui, svetainė https://manoaugalas.lt gali būti naudojama kaip puikus įrankis ir pagalbinė priemonė augintojams. Ten rasite ne tik straipsnių katalogą, bet ir patarimų apie daugybę skirtingų augalų, kurie padės išvengti klaidų ateityje, taip pat galite susid4ti savo augalus ir turėti priežiūros kalendorių.

Redakcija: Ačiū Jums, Laima, už išsamius ir naudingus patarimus!