Category Archive Augmenija

Pelargonijų dauginimas dažniausiai atliekamas auginiais, tačiau galima dauginti ir sėklomis. Auginiai yra paprasčiausias, sparčiausias ir labiausiai paplitęs būdas, užtikrinantis, kad nauji augalai išliks tokie patys kaip motininis augalas.

Pelargonijų dauginimas auginiais

1. Tinkamiausias laikas

• Vasaris–balandis (ankstyvas pavasaris) arba rugpjūtis–rugsėjis (vasaros pabaiga).
• Žiemą įsišaknija lėčiau, užauga silpnesni daigai.

2. Žingsniai (detaliai)

1. Auginio nupjovimas
   • Nukirpkite 5–10 cm ilgio sveiką, stiprią šoninę šakelę su 2–3 lapais.
   • Pašalinkite visus žiedus ir pumpurus, kad augalas skirtų visas jėgas šaknų auginimui.
2. Džiovinimas
   • Auginio galą palikite 2–6 val. (arba per naktį) apdžiūti kambario temperatūroje, kad nepradėtų pūti.
3. Sodinimas
   • Pamerkite auginius į lengvą, purią, drėgną žemės mišinį (pvz., durpės su smėliu ar perlitu).
   • Galima pamirkyti šaknų hormonų milteliuose – spartesniam šaknų augimui, bet nebūtina.
4. Drėgmė ir apšvietimas
   • Nestatykite į tiesioginę saulę.
   • Lengvai laistykite, žemę palaikydami drėgną, bet ne šlapią.
   • Plastikinis maišelis ar gaubtas nebūtinas – pelargonijos bijo perteklinės drėgmės.
5. Įsišaknijimo laikas
   • Šiltoje vietoje šaknys pasirodo per 2–4 savaites (vasarą greičiau, žiemą – ilgiau).
6. Persodinimas
   • Kai auginys išaugina 2–3 naujus lapelius arba švelniai patraukus jau „laiko“ žemėje, persodinkite į atskirus vazonėlius.

Sėklų dauginimas

• Atliekama žiemą/pavasarį.
• Sėklas sėti į lengvą substratą, užberti plonu žemės sluoksniu, laistyti iš apačios, pridengti plėvele.
• Dygsta po 7–21 d.
• Jauni sodinukai paprastai būna stipresni, bet gali neišlaikyti motininio augalo savybių (ypač spalvos).

Dažniausios klaidos

Paprasta schema (santrauka):

1. Nukirpti 5–10 cm stiprų auginį su keliais lapeliais, be žiedų, nukirpti apatinę dalį.
2. Apdžiovinti pjūvį (2–6 val.).
3. Smeigti į purią, drėgną žemę, laikyti šviesioje vietoje.
4. Drėkinti vidutiniškai, nestatant plytelių ar maišų.
5. Po kelių savaičių – į atskirą vazonėlį.

• Auginiai įsišaknija net paprastame vandenyje, bet žemėje šaknys būna stipresnės.
• Įsodinę į naują vietą, pirmą savaitę laikykite šiek tiek pavėsyje.
• Pirmą tręšimą atlikite praėjus ~6 savaitėms po įsišaknijimo.

Pelargonijas lengviausia dauginti auginiais, juos pjauti pavasarį ar vasaros pabaigoje, sodinti į lengvą žemę, reguliariai, bet ne gausiai laistyti, palaikyti šilumą ir šviesą. Šaknis išaugins per 2–4 savaites.

Pentas („Egipto žvaigžde“) – ryškiaspalvis, žiedais padengtas daugiametis arba vienmetis (Lietuvoje dažnoje atveju – kaip kambarinis arba sezoninis lauko) augalas. Labiausiai vertinamas už žvaigždės formos, tankias žiedynų kekes ir gebėjimą vilioti drugelius bei bites.

• Kilmė: Afrikos ir Arabijos regionai.
• Aukštis: 30–100 cm (natūroje aukštesnis, vazoninis – ~30–50 cm).
• Žiedai: Smulkūs (apie 1 cm), penkiažiedžiai, susitelkę į apvalius, tankius 5–10 cm skersmens žiedynus. Spalvos – balta, raudona, rožinė, violetinė, alyvinė, raudonai violetinė.
• Lapai: Tamsiai žali, lancetiški, šiurkštūs.
• Žydėjimas: Nuo gegužės iki vėlyvo rudens (nepertraukiamas, jei šilta ir daug šviesos).

Augimo ir priežiūros ypatumai

1. *Vieta / apšvietimas

• Mėgsta saulėtą vietą; tinka pietų/vakarų langas, lauke – į saulę.
• Pusiau pavėsyje žydėjimas skurdesnis.

2. *Dirva

• Laidi, puri, vidutinio derlingumo žemė.
• Geras drenažas svarbus – netoleruoja užmirkimo šaknų zonoje.

3. *Laistymas

• Reguliarus, vidutinio gausumo; žievės paviršiui pradžiūvus vėl laistyti.
• Vasarą – dažniau, žiemą (patalpoje) – minimaliai, vengiant perlaistymo.

4. *Tręšimas

• Augimo ir žydėjimo laikotarpiu – kas 2 savaites žydinčių augalų trąšomis; rūgščiai mėgsta tiek organiką, tiek mineralines trąšas.

5. *Apkarpymas

• Norint tankaus ir kompaktiško krūmelio, rekomenduojama nugnybti viršūnes ar patrumpinti po žydėjimo.
• Reguliariai šalinti nuvytusius žiedus – skatina naujų formavimąsi.

6. Žiemojimas

• Lietuvoje lauke žiemai neišlieka, todėl laikomas kaip kambarinis augalas arba įnešamas žiemoti į vėsią, šviesią patalpą (12–16°C).
• Gali trumpam numesti dalį lapų – pavasarį atauga.

Dauginimas

Dažniausios problemos ir sprendimai

Panaudojimas ir dekoratyvumas

• Vazoninės gėlių kompozicijos, balkonų ir terasų dėžės, papuošimai viduje ir lauke vasarą.
• Puikiai dera su verbenomis, petunijomis, lobelijomis ar begonijomis.
• Ypač vertinamas drugelių ir bičių mėgėjas!
• Pentas – ryškiaspalvė, ilgai žydinti gėlė, tinkanti ir lauko, ir vidaus kompozicijoms, lengvai dauginama auginiais ar sėklomis.
• Norint gražaus žydėjimo, svarbu: daug šviesos, reguliarus laistymas, periodiškas tręšimas, apkarpymas.
• Lietuvoje žiemoja tik kaip kambarinis arba šaltuose, prie +12–16°C, šviesiose patalpose.

Platanas (Platanus) – tai medis, dažnai vadinamas platanu arba platanmedžiu, gerai žinomas dėl savo didelių lapų ir dekoratyvinės žievės. Platanų vaisius vadinamas riešutvaisiu, tačiau jis yra labai skirtingas nuo daugeliui įprastų valgomų vaisių.

Kaip atrodo platanų vaisius?

• Platanų vaisiai – tai nedideli, apvalūs, rutuliški dariniai, dažnai augantys grupelėmis ant ilgų kotelių (įprastai po 1–4 kamuoliukus kartu).
• Dydis: 2–4 cm skersmens, žalsvi ar rusvi ilgainiui.
• Struktūra: Vaisius sudarytas iš daugybės mažų, plaukuotų riešutėlių (vad. achenos), sujungtų į rutulio formos „galvutę“. Subrendę šie rutuliai suyra, o mažos plaukuotos sėklos pasklinda vėjyje.
• Išvaizda: Panašu į kankių kamuoliukus arba „spygliuotus“ rutuliukus, kabantis ant kotelio.

Valgomas ar ne?

• Žmonėms nevalgomas. Platanų vaisiai kieti, plaukuoti, nevalgomi – turi kartų skonį.
• Gyvūnija: Paukščiai ar kai kurie smulkūs žinduoliai gali paseikinti šerdį ar sėklas, bet žmogui jie neskanūs ir nenaudojami maistui.

Botaninis apibrėžimas

• Platanų vaisių tipas: Daugiavaisė riešutvainių galvutė.
• Platinimas: Sėklas išnešioja vėjas – tam padeda jų lengvi, pūkuoti priedai.
• Platanų vaisius – nedidelis, rutuliškas, sudarytas iš daug smulkių riešutėlių (achenos), padengtų plaukeliais, dažnai auga grupelėmis ant ilgo kotelio.
• Valgyti netinka. Vaisiai išyra, sėklos išskleidžiamos vėjo pagalba.

Primulės (Primula gentis) – labai įvairi žemaūgių daugiametinių augalų grupė, populiari tiek pavasario gėlynuose, tiek vazonuose, tiek kaip kambarinės žydinčios gėlės. Lietuvoje dažniausiai augina paprastąją pavasarinę primulę (Primula vulgaris),* taip pat dantytąją, aukštąją, kilniąją ir kitų rūšių bei veislių primules.

Pagrindinė informacija

• Gentis: Primula
• Šeima: Raktažoliniai (Primulaceae)
• Kilmė: Europa, Azija, dalis rūšių – Himalajuose, Pietų Amerikoje
• Aukštis: Dauguma primulių 10–30 cm
• Žiedai: Nuo gelsvų, rožinių, raudonų, baltų, mėlynų, violetinių, dažnai vienspalviai, bet būna ir dvispalvių ar su „akute“.
• Žydėjimo laikas: Dažniausiai balandis–gegužė (kai kurios veislės žydi net žiemą ar rudenį patalpose!)

Rūšys ir populiariausios veislės

Auginimas (lauke ir viduje)

Vieta ir dirva

• Lauke: Pusiau pavėsis arba rytų pusė; uolietame ar miškingame, vėsesniame plote – neerzina tiesioginė pavasario saulė, bet vasaros kaitros vengti.
• Dirva: Drėgna, bet neužmirkstanti, derlinga, humusinga, silpnai rūgšti ar neutrali (pH 6–7).
• Vazonuose: Naudojama puri durpinė žemė su kompostu, reguliariai laistyti.

Laistymas

• Primulės nemėgsta sausros!
• Laistyti taip, kad žemė neišdžiūtų, bet neperlaistyti – šaknys jautrios užmirkimui.

Tręšimas

• Žydėjimo metu (kas 2–3 savaites) skystomis trąšomis žydintiems arba organinėmis trąšomis (jei lauke, tinka kompostas).
• Vazonuose – laistyti atidžiai, saugoti nuo vandens pertekliaus lėkštelėje.

Žiemojimas lauke

• Dauguma lauko primulių gerai žiemoja lauke, bet jauni sodinukai ar retesni kultivarai gali nukentėti nuo be sniego šalčių – mulčiuokite lapais ar spygliais.

Persodinimas ir dalijimas

• Kas 2–4 metus rekomenduojama persodinti ir padalinti kerus (rudenį arba anksti pavasarį).

Dauginimas

Dažniausios problemos

• Gėlynai, alpinariumai, paunksnės, konteineriai, kabantys vazonai, net laikinoms vidaus floristinėms kompozicijoms žiemą.
• Dalis rūšių puikiai atrodo mišriuose gėlynuose ir derinyje su svogūninėmis gėlėmis (narcizais, tulpėmis).
• Primulės – ryškiažiedės, ankstyvos ir lengvai prižiūrimos gėlės, tinkamos sodui ir namams.
• Geriausiai sekasi pusiau pavėsyje, nuolat šiek tiek drėgnoje žemėje.
• Kas 2–4 metus verta dalyti ir persodinti kerus, laistyti atsargiai, saugoti nuo sausros.

Pūkeniai (Cotinus) gali būti dauginami keletu būdų: sėklomis, auginiais, atlankomis ir šaknų atžalomis. Kiekvienas būdas turi savo privalumus ir trūkumus. Štai išsamios instrukcijos, kaip dauginti pūkenius įvairiais metodais:

Dauginimas sėklomis

1. Sėklų rinkimas ir paruošimas:

   • Subrendusias sėklas rinkite rudenį, kai vaisiai (mažos kapsulės) pradeda džiūti ir atsidaryti.
   • Dažniausiai sėkloms reikia stratifikuoti šaltu būdu, kad paskatintumėte daigumą. Tai daroma laikant sėklas šaltoje, drėgnoje aplinkoje 2-3 mėnesius (šią procedūrą galima atlikti šaldytuve, laikant sėklas drėgnoje smėlio ar durpių terpėje).

2. Sėjimas:

   • Pavasarį paruoškite sėjimo dėžutes su gerai drenuojamu dirvožemio mišiniu, kuriame yra komposto ir smėlio.
   • Sėkite sėklas negiliai (apie 0,5 cm gylio) ir lengvai užberkite substratu.
   • Laikykite dirvožemį drėgną ir dėžutes šviesioje, bet netiesioginėje saulės šviesoje.

3. Daigų priežiūra:

   • Kai pasirodo daigai, rūpestingai laistykite ir apsaugokite nuo tiesioginio karščio.
   • Kai daigai pakankamai sustiprės, persodinkite juos į atskirus vazonus arba į nuolatinę vietą lauke.

Dauginimas auginiais

1. Auginiai:

   • Geriausias laikas imti auginius yra vėlyvą pavasarį arba ankstyvą vasarą, kai augalai aktyviai auga.
   • Išpjaustykite jaunus, sveikus, nepakitusius auginius, 10-15 cm ilgio, su keliais lapų komplektais.

2. Paruošimas:

   • Nuimkite apatinius lapus nuo auginio 2/3 ilgio.
   • Pamerkite apatinę dalį į šaknų augimo hormoną, kad paspartintumėte šaknų augimą (tai nebūtina, bet labai naudinga).

3. Sodinimas:

   • Sodinimo terpei naudokite smėlį arba perlitu sumaišytą kompostą, kuris užtikrins gerą drenažą.
   • Sodinimo terpėje padarykite duobutę ir įkiškite auginius. Švelniai suspauskite terpę aplink auginius.
   • Laikykite sodinukus šviesioje vietoje, bet ne tiesioginėje saulėje.

4. Priežiūra:

   • Užtikrinkite nuolatinę drėgmę be permirkimo. Uždengimas permatomu plastikiniu gaubtu gali padėti išlaikyti drėgmės lygį.
   • Po 4-6 savaičių turėtų pradėti formuotis šaknys. Patikrinkite, atsargiai patraukdami auginius – jei jaučiamas pasipriešinimas, tai reiškia, kad šaknys susiformavo.

Dauginimas atlankomis

1. Metodas:

   • Atlankų dauginimas yra natūralus būdas. Pavasarį pasirinkite žemai esančias sveikas šakas.
   • Lenkiant šaką, dalį jos užkaskite dirvoje, paliekant viršutinę dalį išlindusią.
   • Užtikrinkite gerą šakos kontaktą su dirva pridėdami akmenį arba smeigę.

2. Priežiūra:

   • Laikykite dirvą aplink atlanką drėgną.
   • Po kelių mėnesių, patikrinkite, ar atlankos šaka išleido šaknis. Jei taip, galite atsargiai atskirti ją nuo motininio augalo ir persodinti į naują vietą.

Dauginimas šaknų atžalomis

1. Atžalų paieška:

   • Pūkiniai dažnai formuoja šaknų atžalas – mažus augaliukus šalia pagrindinio augalo.
   • Geriausias laikas šaknų atžalų atskyrimui yra pavasaris arba ruduo.

2. Atskyrimas ir sodinimas:

   • Atsargiai iškaskite jaunas atžalas, stengdamiesi paimti kuo daugiau šaknų.
   • Persodinkite atžalas į naują vietą ar vazoną su gerai drenuojamu dirvožemiu.

3. Priežiūra:

   • Laistykite naują augalą reguliariai ir laikykite šviesioje (bet netiesioginėje) vietoje, kol jis gerai įsitvirtins.

Apibendrinimas

Pūkenių dauginimas gali įvykti keliais būdais: sėklomis, auginiais, atlankomis ar šaknų atžalomis. Priklausomai nuo pasirinkto metodo, svarbu stebėti, kad augalai turėtų reikiamą drėgmę, šviesą ir maistingus dirvožemius, kad galėtų sėkmingai įsitvirtinti ir augti. Pasirinkus tinkamą metodą ir laikantis pateiktų instrukcijų, jūs galėsite sėkmingai padauginti savo pūkinius ir mėgautis jų grožiu savo sode.