Category Archive Augmenija

Papartis – senovinė, nereikli ir dekoratyvi kambario ar lauko (miško sode) gėlė. Lietuvoje populiariausi kambariuose – Nephrolepis, Asplenium, Davallia, o lauke – Dryopteris, Athyrium, Matteuccia ir kt. Svarbiausi papartinių auginimo niuansai priklauso nuo augimo vietos (kambaryje ar lauke), tačiau dauguma reikalavimų universalūs.

• Šviesa: Pusiau pavėsis arba išsklaidyta šviesa. Stipri saulė lapus nudegina.
• Drėgmė: Mėgsta didesnę aplinkos drėgmę ir vidutiniškai drėgną dirvą.
• Dirva: Purus, humusingas, silpnai rūgštus substratas.
• Laistymas: Laistyti tolygiai – neleisti išdžiūti, bet ir neperlieti.
• Apkarpymas: Pašalinti nudžiūvusias šakeles, išretinti – skatina naujų lapų augimą.

Detalesnė priežiūra

Paparčių dauginimas

Dažniausios problemos ir žinomos priežastys

Lauko paparčių ypatybės

• Atsparūs Lietuvos žiemoms – nereikia žiemai dengti.
• Geriausiai jaučiasi daliniame pavėsyje, pažemiuose, prie tvenkinių.
• Iki ~50–100 cm (priklausomai nuo rūšies); galima sodinti į mišrius gėlynus, “miško sodus”.
• Jei labai sausa – reguliariai palaistyti.
• Papartis – vieni nereikliausių ir dekoratyviausių žaliųjų augalų, ypač gražus mišriame gėlyne ar kambaryje.
• Mėgsta šilumą, drėgmę, pavėsį ir purią žemę.
• Dauginamas lengviausiai kerų dalijimu.
• Kartą radęs tinkamą vietą, gali augti daug metų be didelės priežiūros.

Paukštpienė (Ornithogalum) – daugiametis svogūninis augalas, dažnai Lietuvoje žinomas ir vardu “baltažiedis svogūnėlis” ar “baltažiedis paukštpienis”. Gentyje apie 100–150 rūšių. Dėl savo žvaigždės formos baltų, rečiau gelsvų, žiedų dažnas pasirinkimas alpinariumams, pievutėms, gėlių pievoms ar vazoninėms kompozicijoms.

• Augalas iš svogūnėlio: pavasarį išaugina ilgas siauras lapus, paskui žiedyną.
• Žiedai: balti, rečiau gelsvi, 6 žiedlapiai, žvaigždės formos, nedideli (1–2 cm), po 5–15 ant vieno stiebo.
• Žydėjimo metas: balandis–birželis (priklauso nuo rūšies).
• Auga tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje; labai nelepūs.

Išsamiau

Augimo sąlygos

• Dirva: Purios, lengvos, laidžios vandeniui, pakankamai derlingos, bet pakenčia ir prastesnes.
• Vieta: Pilna saulė arba dalinis pavėsis.
• Sodinimas: Svogūnėlius sodina rudenį 5–10 cm gylyje, 5–10 cm atstumu.
• **Mėgsta natūralias pievas – greitai plinta, gali tapti “laukinėmis”.

Pritaikymas

• Dekoratyviniai želdiniai: Alpinariumai, natūralistinės pievos, veja, vazonai.
• Žydi anksti – viena pirmųjų pavasarinių svogūninių gėlių.
• Tinka skynimui: Stiebai laikosi vandenyje iki savaitės.
• Dalis rūšių invazinės – greitai plinta ir savaime išplinta didesniuose plotuose.

Dauginti

• Svogūnėliais: paauga dukteriniai svogūnėliai, kuriuos galima atskirti ir persodinti rudenį.
• Sėklomis: rečiau, daugiau gamtoje.

Pagrindiniai priežiūros patarimai

• Nepersodinkite kasmet: mėgsta ilgiau augti vienoje vietoje.
• Laistyti reikia minimaliai – pakenčia sausras.
• Tręšimas: nėra būtinas, bet žydės gausiau įterpus komposto rudenį ar anksti pavasarį.
• Po žydėjimo: palikite lapus, kol visai nudžius – taip svogūnėlis pasipildys maisto medžiagų.
• Paukštpienė – žema, svogūninė, anksti žydinti gėlė, atspari šalčiui bei sausrai, puikiai tinka natūralioms pievoms, želdynams.
• Dauginama svogūnėliais, leidžia susikurti natūralius dekoratyvius plotus net minimalios priežiūros sąlygomis.
• Kai kurios rūšys – nuodingos, sodinant sodyboje ar pievoje reikia tai įvertinti.

Pelargonijų dauginimas dažniausiai atliekamas auginiais, tačiau galima dauginti ir sėklomis. Auginiai yra paprasčiausias, sparčiausias ir labiausiai paplitęs būdas, užtikrinantis, kad nauji augalai išliks tokie patys kaip motininis augalas.

Pelargonijų dauginimas auginiais

1. Tinkamiausias laikas

• Vasaris–balandis (ankstyvas pavasaris) arba rugpjūtis–rugsėjis (vasaros pabaiga).
• Žiemą įsišaknija lėčiau, užauga silpnesni daigai.

2. Žingsniai (detaliai)

1. Auginio nupjovimas
   • Nukirpkite 5–10 cm ilgio sveiką, stiprią šoninę šakelę su 2–3 lapais.
   • Pašalinkite visus žiedus ir pumpurus, kad augalas skirtų visas jėgas šaknų auginimui.
2. Džiovinimas
   • Auginio galą palikite 2–6 val. (arba per naktį) apdžiūti kambario temperatūroje, kad nepradėtų pūti.
3. Sodinimas
   • Pamerkite auginius į lengvą, purią, drėgną žemės mišinį (pvz., durpės su smėliu ar perlitu).
   • Galima pamirkyti šaknų hormonų milteliuose – spartesniam šaknų augimui, bet nebūtina.
4. Drėgmė ir apšvietimas
   • Nestatykite į tiesioginę saulę.
   • Lengvai laistykite, žemę palaikydami drėgną, bet ne šlapią.
   • Plastikinis maišelis ar gaubtas nebūtinas – pelargonijos bijo perteklinės drėgmės.
5. Įsišaknijimo laikas
   • Šiltoje vietoje šaknys pasirodo per 2–4 savaites (vasarą greičiau, žiemą – ilgiau).
6. Persodinimas
   • Kai auginys išaugina 2–3 naujus lapelius arba švelniai patraukus jau „laiko“ žemėje, persodinkite į atskirus vazonėlius.

Sėklų dauginimas

• Atliekama žiemą/pavasarį.
• Sėklas sėti į lengvą substratą, užberti plonu žemės sluoksniu, laistyti iš apačios, pridengti plėvele.
• Dygsta po 7–21 d.
• Jauni sodinukai paprastai būna stipresni, bet gali neišlaikyti motininio augalo savybių (ypač spalvos).

Dažniausios klaidos

Paprasta schema (santrauka):

1. Nukirpti 5–10 cm stiprų auginį su keliais lapeliais, be žiedų, nukirpti apatinę dalį.
2. Apdžiovinti pjūvį (2–6 val.).
3. Smeigti į purią, drėgną žemę, laikyti šviesioje vietoje.
4. Drėkinti vidutiniškai, nestatant plytelių ar maišų.
5. Po kelių savaičių – į atskirą vazonėlį.

• Auginiai įsišaknija net paprastame vandenyje, bet žemėje šaknys būna stipresnės.
• Įsodinę į naują vietą, pirmą savaitę laikykite šiek tiek pavėsyje.
• Pirmą tręšimą atlikite praėjus ~6 savaitėms po įsišaknijimo.

Pelargonijas lengviausia dauginti auginiais, juos pjauti pavasarį ar vasaros pabaigoje, sodinti į lengvą žemę, reguliariai, bet ne gausiai laistyti, palaikyti šilumą ir šviesą. Šaknis išaugins per 2–4 savaites.

Pentas („Egipto žvaigžde“) – ryškiaspalvis, žiedais padengtas daugiametis arba vienmetis (Lietuvoje dažnoje atveju – kaip kambarinis arba sezoninis lauko) augalas. Labiausiai vertinamas už žvaigždės formos, tankias žiedynų kekes ir gebėjimą vilioti drugelius bei bites.

• Kilmė: Afrikos ir Arabijos regionai.
• Aukštis: 30–100 cm (natūroje aukštesnis, vazoninis – ~30–50 cm).
• Žiedai: Smulkūs (apie 1 cm), penkiažiedžiai, susitelkę į apvalius, tankius 5–10 cm skersmens žiedynus. Spalvos – balta, raudona, rožinė, violetinė, alyvinė, raudonai violetinė.
• Lapai: Tamsiai žali, lancetiški, šiurkštūs.
• Žydėjimas: Nuo gegužės iki vėlyvo rudens (nepertraukiamas, jei šilta ir daug šviesos).

Augimo ir priežiūros ypatumai

1. *Vieta / apšvietimas

• Mėgsta saulėtą vietą; tinka pietų/vakarų langas, lauke – į saulę.
• Pusiau pavėsyje žydėjimas skurdesnis.

2. *Dirva

• Laidi, puri, vidutinio derlingumo žemė.
• Geras drenažas svarbus – netoleruoja užmirkimo šaknų zonoje.

3. *Laistymas

• Reguliarus, vidutinio gausumo; žievės paviršiui pradžiūvus vėl laistyti.
• Vasarą – dažniau, žiemą (patalpoje) – minimaliai, vengiant perlaistymo.

4. *Tręšimas

• Augimo ir žydėjimo laikotarpiu – kas 2 savaites žydinčių augalų trąšomis; rūgščiai mėgsta tiek organiką, tiek mineralines trąšas.

5. *Apkarpymas

• Norint tankaus ir kompaktiško krūmelio, rekomenduojama nugnybti viršūnes ar patrumpinti po žydėjimo.
• Reguliariai šalinti nuvytusius žiedus – skatina naujų formavimąsi.

6. Žiemojimas

• Lietuvoje lauke žiemai neišlieka, todėl laikomas kaip kambarinis augalas arba įnešamas žiemoti į vėsią, šviesią patalpą (12–16°C).
• Gali trumpam numesti dalį lapų – pavasarį atauga.

Dauginimas

Dažniausios problemos ir sprendimai

Panaudojimas ir dekoratyvumas

• Vazoninės gėlių kompozicijos, balkonų ir terasų dėžės, papuošimai viduje ir lauke vasarą.
• Puikiai dera su verbenomis, petunijomis, lobelijomis ar begonijomis.
• Ypač vertinamas drugelių ir bičių mėgėjas!
• Pentas – ryškiaspalvė, ilgai žydinti gėlė, tinkanti ir lauko, ir vidaus kompozicijoms, lengvai dauginama auginiais ar sėklomis.
• Norint gražaus žydėjimo, svarbu: daug šviesos, reguliarus laistymas, periodiškas tręšimas, apkarpymas.
• Lietuvoje žiemoja tik kaip kambarinis arba šaltuose, prie +12–16°C, šviesiose patalpose.

Platanas (Platanus) – tai medis, dažnai vadinamas platanu arba platanmedžiu, gerai žinomas dėl savo didelių lapų ir dekoratyvinės žievės. Platanų vaisius vadinamas riešutvaisiu, tačiau jis yra labai skirtingas nuo daugeliui įprastų valgomų vaisių.

Kaip atrodo platanų vaisius?

• Platanų vaisiai – tai nedideli, apvalūs, rutuliški dariniai, dažnai augantys grupelėmis ant ilgų kotelių (įprastai po 1–4 kamuoliukus kartu).
• Dydis: 2–4 cm skersmens, žalsvi ar rusvi ilgainiui.
• Struktūra: Vaisius sudarytas iš daugybės mažų, plaukuotų riešutėlių (vad. achenos), sujungtų į rutulio formos „galvutę“. Subrendę šie rutuliai suyra, o mažos plaukuotos sėklos pasklinda vėjyje.
• Išvaizda: Panašu į kankių kamuoliukus arba „spygliuotus“ rutuliukus, kabantis ant kotelio.

Valgomas ar ne?

• Žmonėms nevalgomas. Platanų vaisiai kieti, plaukuoti, nevalgomi – turi kartų skonį.
• Gyvūnija: Paukščiai ar kai kurie smulkūs žinduoliai gali paseikinti šerdį ar sėklas, bet žmogui jie neskanūs ir nenaudojami maistui.

Botaninis apibrėžimas

• Platanų vaisių tipas: Daugiavaisė riešutvainių galvutė.
• Platinimas: Sėklas išnešioja vėjas – tam padeda jų lengvi, pūkuoti priedai.
• Platanų vaisius – nedidelis, rutuliškas, sudarytas iš daug smulkių riešutėlių (achenos), padengtų plaukeliais, dažnai auga grupelėmis ant ilgo kotelio.
• Valgyti netinka. Vaisiai išyra, sėklos išskleidžiamos vėjo pagalba.