Category Archive Augmenija

Alyvmedis vazone (Olea europaea)

Alyvmedis vazone (Olea europaea) – puikus pasirinkimas norintiems Viduržemio jūros atmosferos namuose ar terasoje! Alyvmedžiai vis labiau populiarėja kaip dekoratyviniai, ilgai gyvenantys vazoniniai medeliai, nes net ir mūsų klimate gali sėkmingai augti lauke šiltu metų laiku, o žiemą peržiemoti vėsesnėse patalpose.


Alyvmedžio auginimo ir priežiūros gidas vazone

1. Vieta

  • Labai šviesi, saulėta vieta – alyvmedis mėgsta kuo daugiau tiesioginės saulės (idealu – pietinė terasa ar langas).
  • Vasarą galima laikyti lauke nuo vėlyvo pavasario iki rudens pradžios – augalas grūdėja ir geriau auga.
  • Saugokite nuo stiprių vėjų ir nuolatinių lietų.

2. Vazonas ir žemė

  • Vazonas turi būti erdvus, su didelėmis drenažo skylėmis (pvz., keramikinis ar plastikinis). Dugne storas keramzito, žvyro sluoksnis.
  • Žemė: labai laidi, puri, šiek tiek šarminė, rekomenduojama universali žemė sumaišyta su smėliu, žvyru (santykis 2:1:1), galima pridėti perlito.
  • Nepalikite stovinčio vandens lėkštelėje – alyvmedžiai netoleruoja šaknų permirkimo.

3. Laistymas

  • Laistyti saikingai – kai viršutinis žemės sluoksnis visiškai pradžiūsta. Geriau kartais per sausra nei perlaistyti!
  • Vasarą laistyti dažniau, nei žiemą.
  • Žiemą patartina laikyti beveik sausą (ypač jei vėsioje vietoje), laistyti tik tiek, kad šaknys nesudžiūtų.

4. Tręšimas

  • Per augimo sezoną (balandis–rugsėjis) kartą per mėnesį tręškite universaliosiomis ar citrusiniams medžiams skirtomis trąšomis (be chloro).
  • Rudenį ir žiemą trąšas nutraukite.

5. Genėjimas

  • Alyvmedžiai puikiai pakenčia genėjimą, todėl drąsiai galite išlaikyti kompaktišką formą.
  • Pavasarį patrumpinkite per ilgus ūglius, šalinius, ligotus ar džiūstančius šakelius.

6. Žiemojimas

  • Ramiam poilsiui būtina vėsi, šviesi (5–10 °C) patalpa: žiemos sodas, šviesus rūsys ar prieškambaris be radiatorių.
  • Trumpalaikis minusas (-1, -2°C) kenkia nedaug, bet ilgam terminui būtina išvengti šalčio!
  • Tamsiai žiemojant gali mesti lapus – nesibaiminkite, pavasarį atauga.
  • Jei neįmanoma perkelti į vėsią vietą, laistykite itin taupiai.

7. Persodinimas

  • Jaunus alyvmedžius persodinkite kas 2–3 metus, vyresnius – kas 5 metus ar kai vazonas labai perpildytas.

8. Žydėjimas ir vaisiai

  • Daugiau tikėtina, kad žydės ir pramegs tik kelis metus paaugęs, dažnai reikia dviejų medelių, kad būtų vaisių (dauguma veislių nėra visiškai savidulkės).
  • Pasitaiko, kad vazone užaugintas augalas žydi, bet vaisių nesubrandina – tai normalu dėl trūkstamų apdulkintojų ar nepakankamos žiemos ramybės.

9. Dažniausios problemos

  • Lapų džiūvimas/mėtymas: perlaistymas, per šilta žiema, per stiprūs skersvėjai.
  • Negausus augimas: per mažai šviesos ar maisto medžiagų.
  • Ligų ir kenkėjų – praktiškai nėra, bet kartais puola skydamariai arba voratinklinės erkės.

Alyvmedis puikiai tinka auginimui vazone: mėgsta daug saulės, laistomas saikingai, žiemą pernešamas į vėsią, šviesią vietą, pavasarį formuojamas, vasarą tręšiamas kartą per mėnesį. Svarbiausia – nelaistyti per gausiai, nestatyti į tamsią šiltą patalpą žiemai ir neužmiršti poilsio periodo.

Aloe vera dauginimas yra labai paprastas

Aloe vera dauginimas yra labai paprastas ir dažnai sėkmingas net pradedantiesiems. Populiariausi ir efektyviausi būdai – atžalų atskyrimas („vaikučių“), rečiau naudojami lapų auginiai ir sėklų sėja.


1. Dauginimas atžalomis („vaikučiais“) – paprasčiausias būdas

  1. Pavasarį arba vasaros pradžioje atidžiai išimkite augalą iš vazono.
  2. Palei motininio augalo pagrindą pamatysite mažų atžalų (tai jauni alijošiai su savo šaknų sistema).
  3. Atsargiai atskirkite atžalą rankomis arba peiliu (stebėkite, kad kiekviena turėtų bent kelias šakneles).
  4. Atžalą keletą valandų (arba ir visą parą!) padžiovinkite pavėsyje – kad žaizdos apdžiūtų ir nesupūtų pasodinus.
  5. Pasodinkite į mažą, sausą, smėlingą–kaktusams skirtą žemę.
  6. Pirmą savaitę laistykite minimaliai – tegul įsišaknija.

Patarimas:
Persodinus laikyti šiltoje, šviesioje, bet ne per saulėtoje vietoje. Nepersodinti į per didelį vazoną!


2. Dauginimas lapų auginiais

  • Nupjaukite sveiką, sultingą lapą kuo arčiau pagrindo.
  • Padžiovinkite 1–2 paras pavėsyje, kol pjūvio vieta užsitrauks sausa plėvele.
  • Sodinama į drėgną smėlio ar kaktusų substratą.
  • Laistyti labai atsargiai – lapai įsišaknija sunkiau nei atžalų metodas, dažnai supūva.

3. Dauginimas sėklomis

  • Retas būdas – sėklas sėti į sterilų, smėlėtą substratą, vos padengti ir laikyti nuolat drėgnai (ne šlapiai!) šiltoje, šviesioje vietoje (>20°C).
  • Sudygsta per 2–4 savaites, bet daigai labai gležni, auga lėtai.

Geriausias būdas dauginti Aloe vera – atskirti ir persodinti atžalas su šaknimis.
Lapų auginiais ar sėklomis dauginti sunkiau, rečiau pavyksta, bet įmanoma.
Visada sausai padžiovinkite pjūvio žaizdą, naudokite laidžią, kaktusams skirtą žemę, nepersodinkite į per drėgną substratą.

Gloriosa vijoklinis gumbasvogūninis augalas

Gloriosa, dar vadinama liepsnojančia lelijėle ar garbanotąja lelijėle, yra egzotiškas, vijoklinis gumbasvogūninis augalas, garsėjantis įspūdingais, banguotais, liepsną primenančiais žiedais (raudonai geltoni, rausvi ar net oranžiniai). Nors natūraliai auga tropikuose, gražiai auga ir namuose – kaip vazoninis sezoninis augalas, o vasarą – lauke ar terasoje.


1. Sodinimas

  • Gumbai sodinami pavasarį (balandį–gegužės pradžioje), kai dirva ar patalpa +18–22 °C.
  • Svarbu: sodinant gumbus labai atsargiai, nes jie trapūs! Sodinkite gumbus horizontaliai, 2–5 cm gylyje.
  • Pasirinkite didelį, platų vazoną su drenažo sluoksniu; augalas vėliau augs kaip vijoklis naikindamas atramą.

2. Dirva

  • Lengva, puri, derlinga žemė, laidžioji drėgmei (pvz., nupūtėlių žemė su smėliu, perlietu, kompostu).
  • Svarbus drenažas, kad neužmirktų (šaknies puvinys – dažniausia žūtis!).

3. Vieta ir šviesa

  • Labai daug šviesos, išsklaidyta saulė (tiesioginė vidurdienio saulė gali nudeginti).
  • Šilta vieta, be skersvėjų.

4. Laistymas ir oro drėgmė

  • Reguliarus, bet saikingas laistymas – substratas turi būti visada vos drėgnas.
  • Augalui svarbi oro drėgmė – jei labai sausa, purkškite orą šalia lapų.
  • Vengti užmirkimo!
  • Ramybės metu gumbas turi būti sausai.

5. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo metu (gegužė–rugpjūtis) kas 2–3 savaites žydintiems augalams skirtomis trąšomis (per daug azoto vengti – labiau tinka fosforo ir kalio turtingos trąšos).

6. Augimas ir atrama

  • Gloriosa – vijoklis, sparčiai auga ir siekia 1–2 m aukštį.
  • Būtina atrama (gali būti viela, tinklas, medis).

7. Ramybės periodas

  • Rudenį po žydėjimo, kai lapai ir stiebai nuvysta, gumbus išimkite iš vazonėlio, nusausinkite ir laikykite sausai vėsioje vietoje (+10–15 °C) per žiemą.
  • Vėl sodinkite kitą pavasarį.

8. Dauginimas

  • Skaldant gumbus: kiekvienoje dalyje palikti „akutę“.
  • Sėklomis – įmanoma, bet auga labai lėtai, žydi tik po 3–4 metų.

9. Saugumas

  • Augalas nuodingas (visos dalys, ypač gumbai – saugoti nuo vaikų, naminių gyvūnų).

  • Pavasarį sodinkite į purią žemę, laikykite šviesiai.
  • Laikykite atramą, laistykite saikingai, tręškite žydinčių augalų trąšomis.
  • Rudenį gumbus laikykite sausai, vėsioje vietoje.
  • Nepamirškite, kad augalas nuodingas!

Grakščioji erika – rudens ir žiemos žydėjimo žvaigždė

Grakščioji erika – rudens ir žiemos žydėjimo žvaigždė, užburianti gausybe smulkių, varpelio formos žiedelių rausvais, baltais ar purpuriniais atspalviais. Lietuvoje dažniausiai auginama kaip laikina rudens puošmena vazonuose, kapinėse, terasose, bet tinkamai prižiūrima gali tapti ir ilgaamže dekoracija (nors lauko žiemą ne visada ištveria).


1. Šviesa ir vieta

  • Ryški, išsklaidyta šviesa – geriausiai žydi.
  • Puikiai tinka lauke, balkone ar terasoje iki didesnių šalčių.
  • Trumpai galima laikyti ir namuose ant šviesios, vėsios palangės, bet per ilgai šiltoje patalpoje žiedai greitai nuvysta.

2. Temperatūra

  • Geriausia – 8–15 °C.
  • Nors trumpam tveria ir lengvą šaltuką, nuolatinis stiprus šaltis (žemiau –3–5°C) augalo nenušalina tik jei daug sniego/mulčio.
  • Ilgai laikyti patalpoje virš 18 °C – nerekomenduojama.

3. Laistymas

  • Dirva nuolat drėgna, bet be užmirkimo!
  • Erika labai jautri perdžiūvimui – vasarą ar šildomose patalpose laistykite dažniau.
  • Geriau laistyti lietaus arba minkštu vandeniu (kalkės netinka).

4. Dirva

  • Rūgšti (pH ~4,5–5,5), puri – idealiai tinka rododendrų substratas.
  • Sodinant į vazoną būtinai įberkite drenažo (pvz., keramzito).

5. Tręšimas

  • Rudenį–žiemos pradžioje tręšti nereikia, pavasarį–vasarą – kartą per mėnesį rūgštinėms gėlėms skirtomis trąšomis.

6. Genėjimas

  • Po žydėjimo (pavasarį) galite patrumpinti nužydėjusius ūglius (apkarpykite 1/3 ilgumo) – paskatina šakojimąsi ir tankumą.

7. Žiemojimas

  • Lauke žiemoti gali tik labai gerai apdengta (storu mulčiu, po sniegu, be didelių šalčių) arba patalpoje (šviesioje, vėsioje, +5–10°C).
  • Kambariuose per sausą žiemą augalas dažnai nudžiūsta.

8. Dažniausi sunkumai

  • Perdžiuvus šaknų gumului – lapeliai ir žiedai nudžiūsta negrįžtamai.
  • Gausiai laistant ir patalpoje be vėsos – gleivėja, gali pradėti pūti.

  • Erika mėgsta rūgščią, drėgną substratą ir ryškią šviesą.
  • Nelaikykite perdžiūvusios, stenkitės vėsiai.
  • Lauke žiemoja tik apdengta/mulčiuota arba šiltesnėmis žiemomis.

Amarilio (Hippeastrum) sodinimas

Amarilio sodinimas – labai svarbi stadija, nes nuo tinkamo sodinimo priklauso ir žydėjimo gausa, ir svogūno sveikata.

Štai išsamus amarilio sodinimo vadovas:


Kada sodinti?

  • Amarilius dažnoje Lietuvos namų aplinkoje sodinami sausio–vasario mėn., norint žiedų pavasarį.
  • Galima sodinti ir rudenį, tuomet žydėjimas būna žiemos pabaigoje.

Kaip sodinti amarilį (Hippeastrum) į vazoną?

1. Vazonas:

  • Vidutinio dydžio, sunkesnis (nes žydinčiam amariliui reikia stabilumo).
  • Vazonas turi būti tik šiek tiek didesnis už svogūną (tarp svogūno ir vazono krašto telpa 2–3 cm).
  • Dugne – didelė drenažo skylė, pabarstykite klinkerio, keramzito ar žvyro.

2. Dirva:

  • Tinka universali žydintiems augalams skirta žemė, sumaišyta su smėliu/perlitu (2:1 santykiu) – substratas turi būti purus, laidus orui, nepermirkti.
  • Dirvos pH – silpnai rūgšti (apie 6–6,5).

3. Svogūno paruošimas:

  • Pasirinkite stambų, tvirtą svogūną be puvinio, pelėsio, mechaninių pažeidimų.
  • Jei labai sausas, prieš sodinimą gali būti pamirkomas kambario temperatūros vandenyje 2–3 val. (nebūtina, tik jei labai sudžiūvęs).

4. Sodinimo būdas:

  • Pripildykite vazono drenažo sluoksnį, užberkite dalį žemės.
  • Svogūną sodinkite taip, kad apatiniai šaknys gerai išsitęstų, tačiau viršutinė trečdalis svogūno liktų virš žemės – niekada neužberkite pilnai!
  • Švelniai prispauskite žemę aplink, bet nespauskite labai stipriai.

5. Po sodinimo:

  • Palaistykite minimaliai – tik tiek, kad substratas šiek tiek sudrėktų.
  • Langas – šviesi vieta, bet ne tiesioginė pietinė saulė.

6. Pirmoji priežiūra:

  • Toliau laistoma labai saikingai, kol pasirodo žiedkočiai – tada galima laistyti dažniau.
  • Perlaistymas pradžioje gali sukelti svogūnų puvinį!
  • Optimalu +18–22 °C temperatūra.

  • Vazonas su drenažu, šiek tiek už svogūną didesnis.
  • Trečdalis svogūno – virš žemės.
  • Laistykite saikingai, daug šviesos, šiluma be skersvėjų.
  • Pasirodžius žiedkočiui laistykite dažniau ir pradėkite tręšti.