Svogūnuose surasta endogeninių auksinų, abscisinės rūgšties (ABA), citokinino, etileno, gibereling (GA1, GA5, GA8, GA9, GA13) ir 19 laisvųjų amino rūgščių: daugiausia gliutamininės, serino ir y-metyl-gliutamato, kiek mažiau arginino, treonino, asparagino ir alanino.
Tulpės generatyvinis ūglis
Jis formuojasi svogūnuose, turinčiuose ne mažiau kaip 3 maitinamuosius lukštus. Paprąstai tokių svogūng skersmuo būna ne mažesnis kaip 2-2,5 cm, o masė ne mažesnė kaip 6-8 g. Generatyvinis ūglis išauga iš augimo kūgelio užuomazgos, esančios centrinio maitinamojo lukšto pažastyje (1 pav.), kuri susidaro gerokai anksčiau prieš generatyvinio ūglio diferenciaciją ir egzistuoja 24— 36 mėnesius (iki visiško antžeminės dalies nudžiūvimo).
Pirmiausia pradeda formuotis lapai, po to spirališkai, pradedant nuo išorinio apyžiedžio, visi generatyviniai organai. Apatinis stiebo tarpubamblis pradeda diferencijuotis kartu su paskutiniaisiais lapais, o viršutinis jau susiformavus piestelei ir vaislapynui.
1 lentelė. Tulpės žiedo formavimosi stadijos (pagal C. M. Cramer, J. J. Beijer, W. J. de Munk, 1974)
Apibūdinimas: Susiformavęs vienas arba keli lapai. Augimo kūgelis dar plokščias
Visi lapai susiformavę. Augimo kūgelis padidėjęs ir išgaubtas. Apatinėje augimo kūgelio dalyje ryškėja išorinio apyžiedžio rato kontūrai. Iš viršaus jų forma primena trikampį
Išorinio apyžiedžio rato kontūrai ryškūs, padidėję. Jr} tarpuose ryškėja vidinis apyžįedžio ratas. Dar labiau j centrą priešais pirmąjį apyžiedžio ratą formuojasi 3 apvalūs iškilimai — pirmojo kuokelių rato kontūras. Sias dvi stadijas išskirti sunku, todėl jos paprastai jungiamos vieną ziedo dalys auga toliau. Pirmasis kuokelių ratas jau labai ryškus. Matyti antrojo rato kontūrai. Augimo kūgelio centre formuojasi trys vaislapėliai, sudarantys piestelę Paaiškinimas: 131 apyžiedis (perianthium), A1 kuokelynas (androeceum), G — vaislapynas (gynoeceum).
Viso generatyvinio ūglio formavimosi greitis ir kokybė labai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Geriausiai šie procesai vyksta esant 20-23° C šilumos, labai lėtai kai temperatūra būna 9° C ir visiškai sustoja, jai nukritus iki 1-3° C. Normaliomis sąlygomis susiformavęs generatyvinis ūglis jau paauga ir ramybės periodo pabaigoje sudaro 4–8,5% maksimalaus stiebo aukščio. Aktyviai gali pradėti augti tiktai po to, kai svogūnai ne mažiau kaip 2 mėnesius (pasodinti ar nepasodinti) išbūna žemoje temperatūroje.
inka ir nuo didelės mineralinių trąštį ar kitokių cheminių medžiagų koncentracijos dirvoje. Saknys labai greitai užtrokšta nuo deguonies stokos, ypač ilgiau dirvai pažliugus. Jas pirmiau negu kitus augalo organus pažeidžia Thyphula, Phytium, iš dalies Fusarium genčių grybinių ligų sukėlėjai.
Tulpių antžeminių dalių morfologinė struktūra ir dydis labai priklauso nuo motininio svogūno dydžio. Iš mažų svogūnų (iki 5-8 g masės ir 2–2,5 cm skersmens) išauga vienas lapas su lapamakščiu, iš didesnių lapuotas stiebas su žiedu.
Tulpių Stiebai
Tulpių stiebų yra 3 formos: svogūno dugnelis, stolonas ir generatyvinio ūglio stiebas. Generatyvinio ūglio stiebas tiesus, tvirtas, 10— 90 cm aukšėio, baigiasi žiedu, plikas ar plaukuotas, su vaškiniu apnašu ar be jo, sudarytas iš 2-14 (dažniausiai 4–6) tarpubamblių. Pats ilgiausias viršutinis (apimantis apie pusę stiebo gio) ir apatinis tarpubambliai. Viršutinis tarpubamblis paprastai vadinamas žiedkočiu. Daugiažiedžių rūšių ir veis1ių viršutinis tarpubamblis gali būti šakotas.
Stiebo pradmenys generatyvinio ūglio ašyje susiformuoja pirmiausia, o tarpubambliai susidaro kartu su žiedo dalimis. Ramybės periodo pabaigoje stiebas sudaro 3-5% maksimalaus jo aukščio. Stiebai auga tįstant ląstelėms: ramybės periodo pabaigoje apatinio ir viršutinio tarpubamblių ląstelės būna atitinkamai 30— 40 mm ilgio, o užaugusių stiebų 300 ir 500 mm (daugumos veislių apie 200 mm).