Tag Archive lytinius organus

Kūdikio organizmą teigiamai veikia ir vandens procedūros

Vasarą, norėdamos pasikaitinti saulėje, pasitarkite su gydytoju. Jeigu sergate širdies, inkstų ligomis, buvo nėštumo toksikozės reiškinių, savaiminis persileidimas arba priešlaikinis gimdymas, saulės vonių atsisakykite.

Gydytojui leidus, saulės vonias vasarą priiminėkite, kai oro temperatūra būna ne žemesnė kaip 20-22°C, o kitu metų laiku kambaryje (18-20°C). Jeigu esate užsigrūdinusios, saulės vonias galite priiminėti ir tuomet, kai oro temperatūra esti 16-18°C. Vonių trukmė iš pradžių turi būti 10, vėliau ilginama iki 30 min. Saulės vonioms geriausias laikas nuo 9 iki 12 val. Žinokite, jums pavojinga ir perkaisti, ir sušalti. Rudenį, žiemą, pavasarį vietoj oro ir saulės vonių, esant reikalui, gydytojas gali skirti švitinimus kvarco lempa. Oro ir saulės vonių metu judėkite, atlikite nesudėtingus, gydytojo nurodytus, gimnastikos pratimus.

Organizmą teigiamai veikia ir vandens procedūros. Jas derinkite su oro bei saulės voniomis. Vanduo ir šiluma paveikia odos nervus, apykaita ir šlapimo išsiskyrimas dėl to kraujagyslės išsiplečia, prisipildo kraujo, pagerėja medžiagų

Iš vandens procedūrų labiausiai tinka apsitrynimai iki juosmens, dušas ir iki 8 nėštumo mėnesio – vonios. Patalpoje, kur apsitrinama, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 17-18, vandens į pradžių 36-34, o vėliau mažinama iki 28°C. Rankšluostį arba kempine suvilgykite nurodytos temperatūros vandeniu ir trinkite pirmiausia rankas nuo plaštakų iki pečių, paskui – kaklą, krūtis, nugarą ir 5-6 min. Kojas kasdien sausai nusišluostykite. Apsitrynimų trukmė plaukite iš pradžių 34°C temperatūros vandeniu, o vėliau mažinkite iki 18-16°C. Po to rankšluosčiu (geriausiai frotiniu) šluostykite iš apačios į viršų taip, kad kojų oda truputį paraustų.

Pirtyje (nekarštoje), duše, vonioje prauskitės ne rečiau kaip kartą per savaitę, o nėštumo pabaigoje duše maudykitės kelis kartus per savaitę. Jeigu neturite galimybės dažnai maudytis duše, tai kasdien bent iki pusės apsiplaukite. Kasdien plaukite lytinius organus iš priekio į užpakalį (prieš plovimą ir po jo švariai nusimazgokite rankas). Jeigu einate praustis į pirtį, nesėskite ant suolo tol, kol jo gerai nenuplikysite karštu vandeniu. Galvą plaukite taip kaip buvote įpratusios.

Upėje, ežere ir jūroje, jeigu nėra didelių bangų, maudykitės tik pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Apatinius baltinius, liemenėlę keiskite dažnai, kad nuolat būtų švarūs (ne rečiau kaip du kartus per savaitę). Venkite drabužių, nesugeriančių prakaito. Kartą per savaitę keiskite lovos baltinius, būtinai po to, kai išsimaudėte.

Pirmuosius 2-3 mėn. venkite lytinių santykių, nes gali įvykti persileidimas. Nėštumo metu santykiaukite nedažnai, o paskutinius 2 mėn. iš viso atsisakykite lytinių santykių. Mat santykiaujant paskutinius 2 nėštumo mėnesius, į makštį gali pakliūti įvairių mikrobų. Todėl prieš ir po gimdymo gali atsirasti lytinių organų uždegimas, be to, gali užsikrėsti vaisius.

Atidžiai stebėkite didėjančius spenelius. Jeigu jie nedideli, plokšti, įdubę, juos kasdien atsargiai keletą kartų timptelėkite, pamasažuokite, žinoma, prieš tai švariai nusiplovusios rankas. Kad po gimdymo maitinant kūdikį nesutrūkinėtų speneliai, juos antroje nėštumo pusėje pradėkite grūdinti. Kas rytas švariai nusiplovusios su muilu rankas, krūtis ir spenelius apiplaukite šiltu, po to – drungnu vandeniu su muilu, 1-3 min. patrinkite šiurkščiu rankšluosčiu. Be to, krūtis kasdien palaikykite 15-20 min. prieš saulę arba tiek pat laiko darykite oro vonias. Esant galimybei, pakvarcuokite jas fizioterapiniame kabinete (jeigu nurodys gydytojas).

Dėvėkite lengvus, laisvus, nevaržančius judesių ir pilvo drabužius, avėkite žemomis ir plačiomis pakulnėmis batus. Kadangi auganti gimda ištempia pilvo sieną, tai antrąją nėštumo pusę nešiokite specialų korsetą, kurį įsigykite vaistinėje. Jį užsidėkite gulėdamos.

Vaisių neigiamai veikia žalingi motinos įpročiai

Venkite kontakto su sergančiaisiais užkrečiamosiomis ligomis, taip pat su karščiuojančiais suaugusiais ir vaikais. Galite užsikrėsti ir nuo sergančių gyvulių: šunų, kačių, karvių, kiaulių. Neglostykite, nenešiokite sergančių šunų, kačių, griežtai laikykitės asmens higienos taisyklių. Būdamos nėščios, būtinai kelis kartus pasitikrinkite dantis ir juos išsigydykite. Klausykite gydytojo patarimų, kruopščiai vykdykite jo paskyrimus.

Vaisių neigiamai veikia žalingi motinos įpročiai: alkoholio vartojimas ir rūkymas. Ypač pavojingas alkoholis, kuris patenka į vaisiaus kraują ir sutrikdo jo medžiagų apykaitą, normalų vystymąsi. Todėl kūdikis gali gimti su neišsivysčiusiomis rankomis ar kojomis, vėliau gali išryškėti žvairumas, įgimtas kurtumas ir labai skaudus dalykas vaikas nesugebės mokytis bendrojo lavinimo mokykloje. Žinokite, alkoholis-būsimų kartų priešas. Ne mažiau pavojingas ir rūkymas. Kančiosios dažniau gimdo prieš laiką, joms neretai pakyla kraujospūdis ir tinsta kojos, naujagimiai būna blogai išsivystę, nes vaisiui nuolat trūko deguonies.

Jeigu blogiau pasijutote, suskaudo galvą ar naktį blogai miegojote, truputį pakilo temperatūra, neskubėkite gerti pirmų po ranka pasitaikiusių vaistų, nesivadovaukite draugių patarimais ir savo medicininių žinių nuotrupomis.

Įsidėmėkite, net tabletė nuo galvos skausmo gali pakenkti jūsų kūdikiui. Pastaruoju metu įrodytas per 400 įvairių vaistų neigiamas poveikis vaisiui. Daugelis medikamentų, kurie jums nežalingi, kūdikiui gali pakenkti. Todėl nevartokite jokių vaistų be gydytojo žinios, o pas jį nuėjusios, pasakykite, jog esate nėščia.

Buityje, pramonėje, žemės ūkyje vis dažniau susiduriate su įvairiausiomis cheminėmis medžiagomis. Dalis jų gali būti kenksmingos vaisiui. Ypač pavojingi herbicidai, benzolas, acetonas, cheminės medžiagos su gyvsidabrio junginiais. Jeigu dirbate su cheminėmis medžiagomis, kreipkitės į moterų konsultaciją ir vidaus ligų gydytoją, kurie patars, ar galite dirbti su konkrečiomis cheminėmis medžiagomis. Būdamos nėščios, galite dirbti įprastinį darbą, jeigu nesusiduriate su vaisiui kenkiančiais veiksniais: spinduliavimu, vibracija ir kt.

Jeigu darbo sąlygos yra kenksmingos jūsų sveikatai, tai, tarpininkaujant moterų konsultacijos gydytojams, darboviečių administracija ir visuomeninės organizacijos jau nuo pirmo nėštumo mėnesio jums turi pakeisti darbą.

Nėščiajai netinka ir sunkus fizinis ar susijęs su staigiais judesiais, dažnu lankstymusi darbas. Jai, kaip ir apskritai moterims, nepageidautinas, tiesiog žalingas ilgas sėdėjimas. Tuomet užkietėja viduriai, daug kraujo priplūsta į lytinius organus ir kojas. Dėl to gali išsiplėsti kojų venos. Be to, nuolat sėdint ir mažai judant, kvėpavimas būna negilus ir vaisius blogai aprūpinamas deguonimi, kuris būtinas jo harmoningam vystymuisi. Stenkitės dažnai keisti kūno padėtį, pavaikščioti, išeiti į gryną orą, neskubant atlikti kelis mankštos pratimus. Pradėjus plėstis venoms, sėdėdamos laikykite kojas horizontaliai.

Jeigu yra galimybė, darbo metu kelis kartus per dieną po dešimt minučių pagulėkite ant šono. Nemanykite, kad jums geriausia nieko neveikti. Juk tuomet nutuksite, suglebs raumenys ir sunkiau gimdysite.