Greičio rekordus šturmuoja automobiliai su reaktyviniais varikliais

Lenktyninis automobilis — ne žaisliukas, o rytdienos technika, kurios poligonas ir laboratorija — lenktynių trasa baltuose druskos ežeruose.

Greičio rekordus dabar šturmuoja automobiliai su reaktyviniais varikliais, jais pasiekiama vis didesni greičiai. Dabar ten projektuojamas reaktyvinis automobilis, su kuriuo planuojama pasiekti 1200 km per val. greitį. Jis turėtų būti 11,0 m ilgio, 1,30 m aukščio, jo variklio trauka — 4000 kG, kėbulas iš stiklo plasto.

Tarptautinė automobilių federacija (FIA), vadovaujanti visam automobilių sportui ir registruojanti įvairius automobilių rekordus, ilgai nenorėjo pripažinti automobilių su reaktyviniais varikliais, nes pagal jos kodeksą automobiliu buvo laikomas tik toks ekipažas, kuris juda varančiųjų ratų dėka. Tačiau 1964 metais amerikiečių sportinės organiacijos pasiekė, kad FIA pagaliau pripažintų ir tokius automobilius.

Prasidėjo lenktyninių automobilių su dujų turbininiais ir reaktyviniais varikliais epocha.

Pirmasis lenktyninis automobilis dujų turbininiu, varikliu vadinosi „Mėlynoji paukštė“. Mėlynoji paukštė turėjo 4250 AG galios variklį, tačiau ji nesugebėjo skrieti greičiau už ,,Golden road“: žymusis anglų lenktynininkas Donaldas Kempbelas su ja pasiekė tik 648,72 kilometro per valandą greitį. Be to, „Mėlynajai paukštei“ reikėjo labai daug kuro: 190 litrų aviacinio žibalo šimtui kilometrų keIio.

Tikrasis automobilių greičio rekordų šturmas prasidėjo, kai į lenktynių trasas įsiveržė automobiliai su reaktyviniais varikliais. Pirmiausia — garsioji „Amerikos siela“ (,Spirit of America“). Šiuo triračiu supergreitu automobiliu amerikiečių lenktynininkas Kregas Bredlavas pasiekia 848,65 kilometrų per valandą greitį, o keturrate „Amerikos siela“, turinčia 17 tūkstančių arklio jėgų turboreaktyvinį varikli, 1965 metais jau skriejama 966,5 kilometrų per valandą greičiu. Tiesa, „Amerikos siela“ panašesnė į žeme judančią raketą ar lėktuvą, negu į automobilį: ji turi tipišką lėktuvo fiuzeliažą, aukštą stabilizatoriaus sparną. Tačiau ir su tokiu automobiliu pasiekti garso greičio ribą kliudo… padangos, o ne variklis, nes reaktyviniams varikliams galios tam nestigtų.

1970 metų rudenį ant druskingo Jutos valstijos ežero dugno pasirodė dar vienas superautomobilis su rėksmingu užrašu ant šono — „THE BLUE FLAME“ („Mėlynoji liepsna“). Tačiau automobilio pavadinimas — ne vien privaloma duoklė reklamai. Tai ir simbolis, atspindintis neįprastą automobilio ir ypač jo variklio konstrukciją. Mat „Mėlynosios liepsnos“ varikliui kaip kuras buvo naudojamos. suskystintos —161° C gamtinės dujos tos pačios, kurių gelsvos liepsnelės kasdien plazda virš virtuvių viryklų. Su „Mėlynąja liepsna“ automobiliu pabaisa — buvo tikimasi pasiekti 1450 kilometrų per valandą greitį. Maksimali variklio galia — 53 500 AG, jis pats — kosminio laivo ,Apolonas“ variklio kopija, o kuro atsargų, sukauptų automobilio bakuose, pakakdavo tik 20 sekundžių važiavimo,

1970 metų lapkričio 23 d. amerikietis Haris Heibličas su „Mėlynąja liepsna“ stoja į startą ir nuskrieja vienos mylios distanciją 1014,29 km per valandą greičiu. H. Heibličas pirmasis, kuriam nusišypsojo laimė vairuoti automobilį, viršijusį 1000 kilometrų per valandą greitį.

Vairuotojo dėmesys yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo faktorių valdant vis galingesnius automobilius.

Galingų automobilių supirkimas Klaipėdoje.

Patiko? Pasidalink

Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo greičiau vairuotojas turi atlikti jam įprastus veiksmus

Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo greičiau vairuotojas turi atlikti jam įprastus veiksmus. Pavyzdžiui, aplenkdamas jis turi suvokti eismo aplinkybes, jas įvertinti, nuspręsti lenkti ir įvykdyti reikalingus veiksmus. Eismo nelaimės lenkiant dažniausiai įvyksta ne dėl to, kad vairuotojas pažeidžia eismo taisykles, o dėl klaidos įvertinant aplinkybes, kurios, greitai važiuojant, komplikuojasi. Svarbiausia įvertinti lenkimo laiką ir kaip tik tą laiką, per kurį lenkiantysis automobilis bus išvažiavęs iš užimamos eismo eilės. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad kelio aplinkybės gali netikėtai komplikuotis. Pavyzdžiui, jeigu lenkiamas automobilis truputį padidina greitį (kai lenkiama dideliu greičiu), staiga pailgėja lenkimo kelias, o į tai nebuvo atsižvelgta iki lenkiant. Susidarius tokiai eismo situacijai, reikia iš naujo ir greitai apskaičiuoti, ar, padidinus greiti, lenkti toliau, jeigu tai įmanoma dėl iš priekio važiuojančių automobilių, ar nebelenkti. Lenkiančių automobilių vairuotojų klaidos tuo lenkimo metu sukelia daugiausia eismo nelaimių. Todėl lenkiant labai svarbu įvertinti priešpriešinių automobilių greitį, palyginti tą greitį su savo bei lenkiamojo automobilio greičiais ir šio sudėtingo vertinimo pagrindu nuspręsti lenkti ir aplenkti nepamirštant, kad eismo situacija gali pasikeisti.

Eismo saugumas reikalauja lenkti tokiu greičiu, kuris priklausomai nuo lenkiamojo automobilio greičio garantuotų reikalingą matomumą, leidžiantį gerai suvokti eismo aplinkybes. Manoma, kad optimalus lenkiamojo ir lenkiančiojo automobilių greičių skirtumas turi būti 10-20 km/h. Saugaus lenkimo sąlygos dažniausiai naudojamų greičių diapazone.

Žinoma, kad greitis fiziškai organizmo neveikia, t. y. žmogus jo nejaučia, jeigu greitis pastovus ir važiavimo kryptis nesikeičia. Šiuo atveju žmogaus organizmas gali išlaikyti bet kokį greitį.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje

Paprastai automobilio greitis netgi gerame ir lygiame kelyje nuolat kinta (aplenkimai, įkalnės, stabdymas ties pervažomis), o keičiantis kelio krypčiai ir profiliui, keičiasi ir važiavimo kryptis.

Bent kiek pakitus greičiui arba krypčiai, susidaro pagreičiai: pirmuoju atveju linijiniai, antruoju — radialieji, arba įcentriniai.

Pagreičiai, keičiant automobilio važiavimo kryptį, yra nedideli ir trumpalaikiai, todėl praktiškai didelės reikšmės neturi.

Užvažiavus ant kliūties ir susidūrus, pagreičiai yra dideli ir priklauso nuo automobilio greičio susidūrimo momentu.

Automobiliui susidūrus su kliūtimi, kai pagreitis 50 m/s2, automobilyje esančio žmogaus kūną veikia inercijos jėga, penkis kartus viršijanti jo kūno svorį.

Toks perkrovimas gali sunkiai sužaloti.

Vairuotojo reakcija ypač svarbi vairuojant automobilį

Patiko? Pasidalink

Vairuotojo dėmesys yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo faktorių

Vairuotojo dėmesys yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo faktorių. Iš statistikos matyti, kad nedėmesingumas — dažniausia eismo nelaimių priežastis.

Dėmesiu vadinamas sąmonės sutelkimas ties kokiu nors objektu arba veiksmu. Dėmesys būtina žmogaus psichinės veiklos sąlyga. Be jo neįmanomas tam tikras tikslinis suvokimas, nes tam, kad būtų suvoktas, įsimintas, suprastas koks nors reiškinys arba daiktas, reikia jį išskirti iš kitų ir sutelkti dėmesį ties juo. Dėmesio esmę sudaro ne tai, kad reikia matyti viską, o tai, kad reikia „matyti visa tai, kas reikalinga“.

Yra daug įvairių dėmesio savybių.

Dėmesys yra nevalingas ir valingas. Nevalingas (arba pasyvusis) dėmesys pasireiškia be sąmoningų žmogaus ketinimų ir pastangų. Nevalingą dėmesį patraukia stipresni dirgikliai (kai jie staiga keičiasi arba atsiranda nauji), jų ryškumas, kontrastiškumas, netikėtumas ir t. t. (pavyzdžiui, stiprus garsas, šviesos blyksnis, netikėtas triukšmas tyloje).

Valingas ( arba aktyvusis) dėmesys— tai dėmesys, sąmoningai nukreiptas į kokį nors objektą, turint iš anksto nustatytą tikslą. Valingas dėmesys reikalauja didesnio įtempimo negu nevalingas ir labiau vargina žmogų.

Vairuotojo darbe pagrindinį vaidmenį atlieka valingas dėmesys. Tuo tarpu nevalingas dėmesys gali padėti arba trukdyti dėmesiui pereiti į valingąjį. Pavyzdžiui, teisingai pastatytas kelio ženklas turi nesąmoningai atkreipti vairuotojo dėmesį, o tik paskui nevalingas dėmesys turi pereiti į valingą. Įvairūs kelyje pasitaikantys objektai, nesusiję su automobilio vairavimu, nevalingai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo jam svarbesnių objektų: kelio, kelio ženklų, automobilių, pėsčiųjų, prietaisų parodymų.

Dėmesio apimti charakterizuoja objektų kiekis, kuris gali būti vienu metu ir pakankamai aiškiai suvoktas. Žmogus vienu metu gali suvokti 4-6 objektus. Vairuojant automobilį, patyrusio vairuotojo dėmesio apimtis yra didesnė negu vairuotojo, neturinčio didelio automobilio vairavimo patyrimo.

Dėmesio intensyvumas – tai jo įtempimo laipsnis suvokiant objektą: kuo didesnis dėmesio intensyvumas, tuo pilnesnis ir ryškesnis suvokimas.

Vairuotojo dėmesio intensyvumas ne visada vienodas. Pavyzdžiui, dėmesio intensyvumas sankryžoje visada bus didesnis negu važiuojant tiesiu keliu.

Dėmesio pastovumas – tai reikiamo intensyvumo dėmesio išlaikymas ilgą laiką. Dėmesio pastovumas priklauso nuo žmogaus treniruotumo. Dėmesio pastovumas vairuotojui reikalingas važiuojant intensyvaus eismo gatvėmis, keliu ir t.

Dėmesio paskirstymas – tai žmogaus sugebėjimas paskirstyti dėmesį keletui objektų, tuo pačiu metu atlikti du arba daugiau skirtingų veiksmų ir pasiekti, gerų rezultatų. Paskirstyti dėmesį dviem skirtingiems veiksmams lengva tik tada, kai vienas iš jų yra gerai išmoktas ir todėl atliekamas automatiškai. Šiuo atveju pagrindinis veiksmas yra sąmonės centre, o antrąjį (automatizuotą) sąmonė tik kontroliuoja. Vairuotojas, sutelkęs dėmesį į kelio sąlygas, neseka savo rankų judesių perjungdamas pavarų svirti, nes šie veiksmai automatizuoti praeityje įgytų įgūdžių dėka. Jeigu įgūdžių nepakanka, vairuotojo dėmesys perkraunamas.

Dėmesio perkėlimas tai sugebėjimas greitai keisti objektus, į ,kuriuos nukreiptas dėmesys, arba pereiti nuo vienos veiklos rūšies prie kitos. Pavyzdžiui sankryžoje vairuotojo dėmesio perkėlimo objektai yra šviesoforas, transporto priemonės, pėstieji, eismo reguliuotojas ir t. t.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje ir kituose rajonuose.

Dėmesio perkėlimas bei paskirstymas, teisinga veiksmų seka ir stebėjimo aktyvumas yra įžvalgumo, t. y. sugebėjimo laiku numatytu galimas „kelio sąlygų komplikacijas, pagrindas.

Patiko? Pasidalink

Priekinių stiklų valytuvai turi didelę reikšmę saugiam automobilio valdymui

Priekinių stiklų valytuvai turi didelę reikšmę saugiam automobilio valdymui. Jie dirba trejopai: greitai ir nenutrūkstamai švytuoja — liūtyje ir smarkioje pūgoje; lėtai švytuoja — nestipriai lyjant ir nesmarkiai sningant; periodiškai švytuoja, t. y. du judesiai kas keletą sekundžių,— šąlant ir pamažu lyjant. Brangesniuose automobiliuose valytuvo variklis dirba automatiškai bet kuriuo iš minėtų variantų.

Priekinių automobilio stiklų švara, užtikrinanti gerą kelio matomumą, yra svarbi saugaus eismo sąlyga. Todėl reikia žiūrėti, kad stiklų valytuvų šluotelių būklė būtų gera. Jų kraštai neturi būti išdilę. Išdilus guminių šluotelių kraštams, jos keistinos naujomis.

Šąlant kartais stiklai pasidengia storoku šerkšno sluoksniu, kuris pašalintinas mediniu arba plastmasiniu grandiklių, tik jokiu būdu ne metaliniu. Galima naudoti ir specialų ledui tirpdyti skystį, spaudimu išpurškiamą ant stiklo. Skysčio įsigyjama bet kurioje degalinėje.

Visada švarūs turi būti ir žibintų stiklai. Tai ypač svarbu važiuojant naktį, nors ir dieną pošūkio rodiklių ir „stop“ signalo šviesa turi būti ryškiai matoma. Tad rūpintis žibintų ir rodiklių kaip ir automobilio langų stiklų švara, yra kiekvieno vairuotojo pareiga.

Užpakalinio vaizdo veidrodžiai labai prisideda prie eismo saugumo ir būtini intensyviam judėjimui. Jie esti kabinos viduje ir išorėje. Vidiniame veidrodyje vairuotojas mato kelią už automobilio pro užpakalinį stiklą; išoriniuose veidrodžiuose vairuotojas mato kelią iš kairiosios ir dešiniosios mašinos pusės.

Vidinį užpakalinio vaizdo veidrodį galima lengvai ir taisyklingai nustatyti tik dieną. Todėl neverta jo padėties keisti vakare, nes tamsoje sunku jį atitinkamai sureguliuoti. Veidrodis turi stovėti taip, kad vairuotojas, nepasukdamas galvos, galėtų matyti erdvę už automobilio. Reguliuojant veidrodį, nereikia liesti rankomis jo stiklo, nes liks pirštų atspaudai, kurie trukdys žiūrėti. Veidrodis turi apimti užpakalinį vaizdą ir kairiąją kelio pusę. Dalį matomos erdvės neišvengiamai užstoja kėbulo sienelės, tačiau visais atvejais veidrodyje turi būti matomas visas užpakalinis stiklas.

Yra iškilių veidrodžių, sumažinančių juose atsispindintį vaizdą. Tokie veidrodžiai nerekomenduotini, nes jie iškreipia kelio vaizdą ir pakeičia juose matomų daiktų dydžių proporcijas. Pavyzdžiui, iškiliajame veidrodyje negalima tiksliai nustatyti atstumo iki važiuojančio už jūsų automobilio. Įprastiniame, plokščiame veidrodyje tai galima tiksliai padaryti. Visa, kas aukščiau pasakyta, tinka tiek vidiniams, tiek ir išoriniams veidrodžiams.

Išorinis veidrodis gali būti pritvirtintas netoli vairuotojo akių, t.y. prie priekinių durų lango rėmo, arba toli nuo jo akių — ant priekinio sparno. Abu veidrodžio įtaisymo būdai turi privalumų ir trūkumų. Todėl vairuotojas pats pasirenka patogiausią sau variantą. Kai įtaisomi du išoriniai veidrodžiai, juos reikėtų vienodai išdėstyti, kad duotų vienoda regimąjį suvokimą.

Veidrodžiai, pritvirtinti prie superkamo automobilio sparnų, ne taip patogūs, nes kliudo plauti automobilį ir tvarkyti priekinėje dalyje esantį variklį. Tačiau jie apima didesnį regėjimo lauką, palyginus su veidrodžiais, pritvirtintais prie lango rėmo.

Veidrodis turi būti ypač švarus; nuo to priklauso kelio vaizdo ryškumas.

Dažnai šalia vairuotojo sėdinčios moterys naudojasi užpakalinio vaizdo veidrodžiu, kad pasižiūrėti į save arba pataisytų šukuoseną. Dėl šios priežasties veidrodis nebeatlieka savo svarbaus vaidmens, nes jį reikia vėl sureguliuoti. Todėl rekomenduojama veidrodį įtaisyti ir vidinėje keleiviui skirto skydelio nuo saulės pusėje. Tada, nuleidęs skydelį nuo saulės, keleivis, galės naudotis tuo veidrodžiu, neliesdamas užpakalinio vaizdo veidrodžio.

Kolegos kalba apie girtumo laipsnius ir pan.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje

Patiko? Pasidalink

Visiems suprantama fizinių pratimų reikšmė

Visiems suprantama fizinių pratimų reikšmė. Dėl visapusiškos raumenų veiklos išugdomos vertingos fizinės savybės, padidėja darbingumas, pagerėja žmogaus organizmo veikla. Tačiau automobilio vairuotojui fiziniai pratimai turi ypatingą reikšmę. Kai vairuotojas darbo metu ilgą laiką būna nejudrioje būsenoje, galimi įvairūs funkciniai sutrikimai. Pavyzdžiui, pastoviai neapkraunant judėjimo aparato, sumažėja raumeny tonusas, iš dalies atrofuojasi raumenų skaidulos ir sumažėja raumenų jėga, jų ištvermingumas, pablogėja ir kitos judesių savybės. Jeigu žmogus vengia fizinio apkrovimo, tai nepakankamos raumenų veiklos nepilnai apkraunama širdis, ji pradeda lėčiau dirbti, žmogus dūsta, greitai nuvargsta, jis gali greitai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Fizinės treniruotės sustiprina širdį, išugdo tokias svarbias vairuotojo savybes, kaip veiksmų tikslumą ir greiti, vikrumą ir judesių koordinaciją, jėgą, ištvermingumą.

Specialiais tyrimais nustatyta, kad automobilių vairuotojai, ugdydami savo fizines savybes, stiprina sveikatą, padidina darbingumą, o drauge ir automobilio vairavimo meistriškumą.

Geriausia priemonė padidinti vairuotoją judrumą ir jų psichofiziologines galimybes darbe yra sportas. Sporte būdinga varžymasis, susidomėjimas šia veikla, sportuojančiųjų pastangos tobulėti ir pasiekti tam tikrų rezultatų.

Vienas iš sudėtingiausių yra automobilių sportas, ypač automobilių greičio varžybos, į kurias įeina automobilių plento ir autodromo lenktynės. Automobilių greičio varžyboms reikia, kad lenktynininkai būtų didelio meistriškumo, gero fizinio pasirengimo, susitvardantys, atkaklūs, ištvermingi ir pasižymėtų kitomis savybėmis.

Visų automobilių sporto šakų treniruotėse ir varžybose gerinamos psichomotorinės reakcijos, ugdoma valia bei kitos svarbios savybės, kurios yra reikalingos puikiam vairuotojui.

Pradedantiems sportininkams prieinamiausios šios sporto šakos: krosai kuriuose vertinamas didžiausias vidutinis greitis trasoje su gamtinėmis kliūtimis, taip pat automobilio krovinio išsaugojimas; ra1i varžybos, kuriose siekiama nustatytu laiku pravažiuoti trasoje išdėstytus kontrolinius punktus savarankiškai orientuojantis vietovėje; figūrinis važiavimas – tai varžybos, kas greičiau ir tiksliau atliks specialius pratimus, įrengus dirbtines kliūtis trasoje; vairavimo ekonomiškumo varžybos mažiausioms kuro sąnaudoms nustatyti, taip pat kitokios masinės varžybos su įvairiomis programomis, kurios leidžia įvertinti sportininkų pasirengimą.

Pasirenkant sporto šaką, reikia žinoti, kokios įtakos ji turės organizmui ir kokias savybes ji ugdo.

Vertingiausios vairuotojams yra šios sporto šakos: gimnastika, sportiniai žaidimai, slidinėjimas, plaukimas, lengvoji atletika. Šių sporto šakų fiziologinis genetinis įvertinimas ir įgyjamų savybių charakteristika,

Palankiai organizmą veikia ir kitos sporto šakos. Pavyzdžiui, sistemingai treniruojantis imtynėse, sunkiojoje atletikoje, bokse, irklavime, fechtavime, stiprėja sveikata ir ugdomos fizinės savybės, naudingos vairuotojo profesinei veiklai. Tam tikrais duomenimis, sportuojančių vairuotojų psichomotorinė reakcija daug geresnė negu nesportuojančių. Įrodyta, kad sportuojančių žmonių psichomotorinės reakcijos laikas gali sumažėti 10 proc ir daugiau.

Plačiau apie pirmąją pagalbą.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje – paslaugos kurios reikalingos kiekvienam vairuotojui kažkuriame gyvenimo etape.

Patiko? Pasidalink

Vairuotojai turi žinoti paprasčiausius pirmosios pagalbos teikimo būdus

Pirmoji medicininė pagalba turi baigtis kvalifikuota medicinine pagalba, kurią reikia suteikti kiek galima anksčiau. Jeigu į nelaimės vietą dėl kokių nors priežasčių negalima iškviesti greitosios medicininės pagalbos automobilio (arti nėra didesnės gyvenvietės, telefono ryšio), tai nukentėjusįjį reikia vežti į artimiausią gydymo įstaigą pakeliui važiuojančiais automobiliais. Jeigu tai sunkvežimis, tai ant jo kėbulo grindų dedama šiaudai, šieno arba storu sluoksniu plonų šakelių ir uždengiama brezentu, ant kurio guldomas nukentėjusis arčiau priekinės kėbulo dalies šiek tiek pakelta galva. Bet koks kratymas važiuojant neigiamai veikia nukentėjusįjį.

Visi vairuotojai turi žinoti paprasčiausius pirmosios pagalbos teikimo būdus nukentėjusiems eismo nelaimėse, nes kartais žmonių gyvybė priklauso nuo to, ar moka vairuotojas suteikti pirmąją pagalbą.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojo — nelaimės kaltininko – bausmės griežtumas tam tikru mastu priklauso nuo to, gyvens žmogus ar ne.

Autotransporto įmonių praktiniuose užsiėmimuose vairuotojai turi rūpestingai išnagrinėti pirmosios pagalbos teikimo būdus įvairių eismo nelaimėse patirtų traumų atvejais. Asmenys, norintieji gauti teises automobiliui vairuoti (profesionalai arba mėgėjai), turi pristatyti įrodymą (pažymą, diplomą), kad jie moka suteikti pirmąją pagalbą patyrusiam, traumą. To reikalaujama nuo 1969 m. rugpjūčio 1 d, VFR, nuo 1973 tn. spalio 1 d. Austrijoje ir kai kuriose kitose šalyse.

„Kelių eismo taisyklėse“ (27.2.44 p.), draudžiama, eksploatuoti nebėgines transporto priemones, jeigu autobuse, lengvajame automobilyje ir sunkvežimyje nėra medicininės vaistinėlės ir gesintuvo; motocikle su priekaba — medicininės vaistinėlės. „Kelių eismo taisyklės“ taip pat įpareigoja įmonių bei organizacijų vadovus ir asmenis, kurie yra atsakingi už transporto priemonių eksploatavimą, apmokyti vairuotojus suteikti pirmąją medicininę pagalbą nukentėjusiems eismo nelaimėse.

Automobilio vaistinėlė — tai minimalus rinkinys medicininių priemonių, kurios yra reikalingos pirmajai pagalbai suteikti nukentėjusiems eismo nelaimėje.

AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS KLAIPĖDOJE

Automobilio vaistinėlę svarbu ne tik teisingai sukomplektuoti ir laikyti vairuotojo kabinoje, bet ir mokėti ja naudotis, suteikiant pirmąją medicininę pagalbą. Vaistinėlės medicininės priemonės turi būti naudojamos tik pagal tiesioginę paskirtį.

Suteikdami pirmąją pagalbą nukentėjusiems eismo nelaimėje, mes kovojame už patį brangiausią — žmogaus gyvybę ir sveikatą. Rūpinimasis žmogaus sveikata yra visų saugaus eismo ir jo organizavimo priemonių pagrindas; tai matyti ir iš įvairių mokslo šakų pagrindinių nuostatų, kurie nagrinėja automobilių vairuotojų darbo ypatumus.

Šaltinis: medicininės patikros

Patiko? Pasidalink

Medicininis patikrinimas prieš keliones

Orientaciniai objektyvūs duomenys, dėl kurių vairuotojas neleidžiamas į kelionę, yra pulso dažnio padidėjimas daugiau kaip 20 tvinksnių per minutę, palyginti su pastoviu tiriamo vairuotojo pulso dažniu, pulso ritmo sutrikimas, arterinio kraujospūdžio dydžio pakitimas daugiau kaip 20 mm gyv. st., palyginti su normaliu vairuotojo kraujospūdžiu, pakilusi kūno temperatūra, teigiami alkoholio bandiniai. Jeigu tikrinant vairuotojo sveikatą nukrypimų nerasta, jo kelionės lape prieš kelioninį patikrinimą atlikęs medicinos darbuotojas įrašo „sveikas“. Be šios atžymos vairuotojo negalima leisti į kelionę. Neišteisti asmenys registruojami specialiame žurnale, kuriame nurodoma priežastis ir kokių priemonių buvo imtasi. Vairuotojai, kuriems nebuvo leista dirbti dėl ligos, siunčiami į polikliniką.

Autotransporto įmonėse, kuriose praktikuojamas patikrinimas prieš kelionę, paprastai sumažėja eismo nelaimių dėl vairuotojų kaltės ir jie tampa drausmingesni.

Svarbu, kad po vairuotojų medicininio patikrinimo prieš kelionę išaiškinamos kai kurių susirgimų ankstyvosios stadijos, todėl galima laiku pradėti juos gydyti.

Sveikatos punktų darbuotojai ir autotransporto įmonių vadovai turi įvertinti vairuotojų individualias ypatybes ir profesinės veiklos galimybes. Reikia žinoti kad pradedantieji vairuotojai, vairuodami automobili, išeikvoja daugiau energijos negu patyrę. Sudėtingomis eismo aplinkybėmis jie greičiau nuvargsta ir nesugeba sukaupti dėmesio. Todėl pradedantiesiems vairuotojams reikalingos trumpalaikės pertraukos poilsiui, dėmesio atstatymui ir nervinei emocinei įtampai sumažinti.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje

Patyrę su dideliu darbo stažu vairuotojai yra vairavimo meistrai, jie gerai prognozuoja eismo aplinkybių pasikeitimus, tačiau dėl amžiaus sulėtėja jų reakcija, jie sunkiau pakelia fizines apkrovas ilgose kelionėse, ypač tamsiu paros metu. Vyresnio amžiaus vairuotojai daug sunkiau pripranta dirbti su naujų modelių automobiliais. Imantis profilaktinių priemonių prieš vairuotojų nuovargi, reikia atsiminti, kad jos labai svarbios vairuotojams, turintiems daugiau kaip, 50 metų. Ukrainos TSR automobilių transporto ministerijos įmonių sveikatos punktuose ypatingas dėmesys skiriamas įsidarbinantiems autobusų ir taksi vyresnio amžiaus vairuotojams.

Medicininio patikrinimo prieš kelionę metu vairuotojams paprastai neleidžiama dirbti dėl šių pagrindinių priežasčių: apsvaigimo alkoholiu, hipertoninės ligos paaštrėjimo, viršutinių kvėpavimo takų susirgimų, traumų, pervargimo.

Neblaivūs vairuotojai dažnai sukelia avarines situacijas, ir jiems negalima leisti dirbti. Jeigu neblaiviems vairuotojams neleidžiama dirbti pakartotinai, tai prieš tokius vairuotojus reikia imtis priemonių kaip prieš chroniškus alkoholikus. Negalima pamiršti, kad, specialistų duomenimis, vairuotojai, sergantys nervinėmis psichinėmis ligomis, taip pat alkoholizmu, į avarijas patenka 3-3,5 karto dažniau negu sveiki vairuotojai.

Visiems suprantama fizinių pratimų reikšmė

Patiko? Pasidalink

Daugelis žmonių turi vadinamąjį tunelinį regėjimą

Daugelis žmonių turi vadinamąjį tunelinį regėjimą. Kelią prieš save jie mato lyg pro binoklį arba vienvamzdj žiūroną, o erdvę iš šono blogai įžiūri. Vairuotojams su tokiu regėjimo trūkumu sunku važiuoti per sankryžas, ir jie kelia pavojų eismo saugumui. Ši regėjimo defektą galima kompensuoti, sumažinant važiavimo greitį ir būnant ypač atsargiam ten, kur gali kilti grėsmė iš šono, o intensyvaus judėjimo sankryžose ir keliuose pasukant galvą kairėn ir dešinėn. Vairuotojas privalo gerai skirti spalvas, ypač žalią nuo raudonos ir geltonos spalvos.

Nesugebėjimas jų skirti, vadinamasis daltonizmas, daugiausia paplitęs vyrų tarpe. Vairuotojai daltonistai privalo sekti šviesoforo signalus, kurie paprastai esti išdėstyti taip: viršuje — raudonas, viduryje geltonas, o apačioje — žalias. Tačiau reikia būti labai atidžiam, kad nesuklystum, kai šviesofore signalai išdėstyti kita tvarka. Be to, šviesoforo signalo spalvą galima nustatyti, sekant kitų vairuotojų veiksmus.

Dar viena regėjimo savybė yra gebėjimas tiksliai nustatyti atstumą. Tai labai svarbu automobiliams prasilenkiant, aplenkiant ir važiuojant eilėje. Vairuotojai, nesugebantys tiksliai nustatyti atstumo, gali sudaryti pavojingą situaciją, arba kitiems nepageidaujamą kliūtį. Labai paplitęs regėjimo defektas yra susilpnėjęs vizualinis suvokimas tamsoje. Beje, šį trūkumą gali turėti net gerai dieną matantys vairuotojai. Tie, kurių sugebėjimas matyti sumažėja temstant, turi būti ypač atsargūs, važiuodami naktį.

Jie privalo laikytis šios taisyklės: mažinti greiti, tirštėjant sutemoms. Greitis turi priklausyti nuo vairuotojo matomo kelio atstumo. Kai kurie nejudantys daiktai (pavyzdžiui, akmenys) arba lėtai judančios kliūtys (katės, šunys), taip pat einantys arba stovintys žmonės, kurių rūbų spalva nesiskiria nuo kelio paviršiaus, tamsoje esti beveik nematomi, todėl vairuotojas juos pastebi tik labai netoli.

Visi išvardytieji regėjimo trūkumai verčia vairuotoją būti kur kas atidesnį, todėl jis greičiau pavargsta. šią aplinkybę būtina atsižvelgti vairuojant. Žmogaus akis daug lėčiau prisitaiko prie šviesos intensyvumo pasikeitimo, pereinant iš apšviestos zonos į tamsią, negu atvirkščiai. Iš — apšviestos erdvės patekus į tamsią, pradinis – akių prisitaikymas prie tamsos trunka keletą minučių, o geras regėjimas sugrįžta maždaug už pusvalandžio.

Vairuotojui nepalanki aplinkybė yra apakinimas, pavyzdžiui, priešpriešinio automobilio žibintų šviesa. Jau būdamas 20 m atstumu nuo jo, vairuotojas nemato nieko, kas yra prie to automobilio. Prasilenkus vėlgi turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kol grįš gebėjimas matyti. Vairuotojas, į tai neatsižvelgdamas, gali užlėkti ant jam nematomos kliūties. Neigiamą įtaką regėjimui daro amžius. Pagyvenusių žmonių akys po apakinimo nemato kur kas ilgiau, kaip ir pripranta prie tamsos daug lėčiau, negu jaunų. Būna, kad pagyvenę žmonės dėl tokio prasto regėjimo visai negali vairuoti automobilio naktį ir gali jį vairuoti tik dieną.

Draugai teikia supirkimo Klaipėdoje paslaugas.

Naudinga sužinoti apie pirmąją pagalbą.

Patiko? Pasidalink

Vitaminai – tai organinės medžiagos, reikalingos automobilio vairuotojui

Vitaminai— tai organinės medžiagos, reikalingos organizmo procesų normaliai eigai. Bet kokiame mitybos racione būtinai turi būti vitaminų. Šiuo metu ištirta per 20 vitaminų. Gerai žinomi pagrindiniai iš jų, be kurių žmogus negali apsieiti. Tai A, B grupės vitaminai, vitaminai C, D, E ir K.

Jeigu maisto, produktuose trūksta vitamino A, žmogus blogiau mato naktį (prieblandoje), o tai yra labai svarbu vairuotojui. Vitamino A yra menkės kepenyse, kiaušiniuose, svieste ir kituose produktuose. Augaliniuose produktuose yra A provitamino — karotino, kuris organizme (kepenyse) paverčiamas vitaminu A. Karotino yra šiuose produktuose: morkose, pomidoruose, rūgštynėse, svogūnų laiškuose, abrikosuose, šermukšniuose.

Vitaminas C (askorbininė rūgštis) reguliuoja organizme medžiagų apykaitos procesus. Jeigu jo maiste trūksta, žmogus greičiau pavargsta ir sumažėja jo darbingumas. Vitamino C yra šviežiose daržovėse, vaisiuose ir žaliose augalų dalyse. Daug vitamino C Yra erškėtrožių uogose, juoduosiuose serbentuose, citrinose, ridikėliuose, svogūnų laiškuose, šviežiuose kopūstuose.

Jeigu maisto racione trūksta šių ir kitų pagrindinių vitaminų, „sutrinka normali organizmo gyvybinių procesų eiga, o jeigu jų maiste iš viso nėra, galima susirgti avitaminoze. Ypač svarbu, kad maisto racione vitaminų turinčių produktų būtų pavasarį, kai vitaminų produktuose stokojama.

Pastaruoju metu nustatyta, kad vitaminas C. aktyviai veikia reakcijos greiti, o tai labai svarbu automobilio vairuotojui.

Maitinantis keturis kartus, laiko tarpai tarp atskirų valgymų mažinami, todėl sudaromos palankiausios sąlygos virškinimui. Gerinant vairuotojo mitybos režimą, patartina valgyti lengvus priešpiečius (siekiant sumažinti pusryčių ir pietų kaloringumą), kurie turėtų sutapti su poilsiu po 3-4 val. darbo. Mėsos produktus rekomenduojama vartoti pietums ir pusryčiams. Augalinis maistas ir pieno produktai geriau tinka vakarienei, kurią reikėtų valgyti 1,5— 2 val. prieš miegą

Vasarą svarbią reikšmę vairuotojo mitybai turi automobilio šaldytuvas.

Kad auto vairuotojas išlaikytų gerą darbingumą, labai svarbu laikytis gėrimo režimo. Per parą žmogaus išgeriamas vandens kiekis (apie 2,5 l) gali keistis priklausomai nuo įvairių sąlygų (metų laiko, oro temperatūros kabinoje, darbo pobūdžio ir kt.). Jeigu vairuotojas kelionėje išgeria per daug vandens, tai organizmas perkraunamas skysčiu, sutrinka vandens druskų pusiausvyra, sunkiau dirba širdis, sumažėja darbingumas. Kelionėje vairuotojui nedera gerti vandens kiekvienu atveju, o juo labiau iš atsitiktinių šaltinių. Troškulį malšinti reikia šaltu vandeniu iš termoso, dar geriau — parūgštintu arba mineraliniu vandeniu. Troškulį gerai malšina karšta arbata, ypač žalia.

Vairuotojas turi žinoti, kad troškulio pojūtis gali atsirasti ne tik tada, kai organizme trūksta vandens, bet ir tada, kai išdžiūsta burnos ir nosiaryklės gleivinė (netikras troškulys). Tada pakanka iš termoso atsigerti keletą gurkšnių vandens, stengiantis jį ilgiau palaikyti burnoje.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje

Jokia kariuomenė niekada negalėjo apsieiti be transporto

Patiko? Pasidalink

AUTOMOBILIO PADANGA — TAI PATVARI GUMOS IR AUDINIO KONSTRUKCIJA

Automobilio padanga — tai patvari gumos ir audinio konstrukcija. Jos pagrindas (karkasas) atlaiko didžiulį krūvį, todėl turi būti labai tvirtas. Tvirtumą suteikia audinys, vadinamas kordu. Kordas audžiamas iš tvirtų siūlų specialiu skersiniu audimu, kad būtų lengviau užlieti gumą iš abiejų pusių, kad tarp siūlų susidarytų mažesnė trintis padangai deformuojantis. Kordo siūlai verpiami iš geros kokybės medvilnės, viskozės ir metalo. Kordo sluoksnių skaičius paprastai lyginis — nuo 2 iki 32. Jis priklauso nuo padangos paskirties bei leistinos apkrovos. Gaminant padangas, kordas vyniojamas, ant atbrailų žiedų, padarytų iš plieninės vielos, sutvirtinamas kordo juostomis bei plonesniu išoriniu gumos audinio sluoksniu ir sudaro padangos atbrailą, laikančią padangą ant ratlankio.

Padangos pasluoksnis, arba brekeris, iš reto kordo, aplieto gumos sluoksniu, tarsi jungia karkasą ir protektorių.

Beveik prieš penkiasdešimt metų pagamintos radialinės padangos tapo populiarios tik pastaraisiais metais. Nuo diagonalinių jos skiriasi tuo, kad kordo siūlai jose eina padangos skerspjūvio apskritimu. Tokių padangų brekeris yra iš 2-8 kordo sluoksnių. Kitais požymiais radialinės ir diagonalinės padangos beveik nesiskiria. Radialinių padangų protektorius yra standesnis, mažiau deformuojasi, vadinasi, padanga mažiau slysčioja ir ilgiau nesusidėvi. Dėl to autmobilis yra stabilesnis ir lengviau vairuojamas. Radialinių padangų rida didesnė už diagonalinių padangų ridą 40-50 proc, jas naudojant sutaupoma 3– 5% degalų. Amerikiečių specialistai apskaičiavo, kad JAV kasmet sutaupytų 15-20 mln. t. naftos, jeigu visų automobilių padangos būtų radialinės. Radialinių padangų riedėjimo trintis 15-20% mažesnė negu diagonalinių, ir superkamas automobilis gal pasiekti didesnį greitį.

Protektorius yra dilimui atsparios gumos sluoksnis su grioveliais — protektoriaus raštu, kurio forma priklauso nuo automobilio darbo sąlygų: geriems keliams naudojamos padangos turi smulkaus rašto protektorių, blogiems keliams arba žiemą — stambaus kryptingo rašto, įvairios dangos keliams — universalaus rašto.

Atsirado naujos padangos — arkinės, reguliuojamo slėgio, su keičiamu protektoriumi. Naujųjų padangų naudojimo laikas ilgesnis, mažesnės eksploatacinės išlaidos.

Tiriamos naujos šiuolaikinės bekamerės padangos. Pradūrus tokią padangą, oras išeina palengva, ir automobiliu galima dar ilgai važiuoti nesibijant avarijos. Perspektyviausia — radialinė bekamerė padanga.

Idėjos pasiskolintos iš Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija

Kolegos teikia automobilių supirkimas vilniuje paslaugas.

Patiko? Pasidalink