Paprastoji kiaulpienė – daugiametis, žolinis augalas. Jo šaknis – stora, sultinga, šviesiai ruda, giliai auga. Lapai – skroteliniai, giliai dantytais pakraščiais, siaurėjantys pamato link, švelniai plaukuoti. Žiedstiebiai – tuščiaviduriai, be lapelių, graižai – stambūs. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais geltonais, savotiško kvapo žiedais.
Augale daug pieno sulčių.
Paprastoji kiaulpienė auga retuose lapuočių miškuose, dirvonuose, ganyklose, pievose, pakelėse, kiemuose. Vaistinei žaliavai kiaulpienės šaknys kasamos rudenį arba pavasarį. Iškastas šaknis reikia nuvalyti, nuplauti šaltu vandeniu ir džiovinti lauke arba šildomoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusios šaknys yra bekvapės, saldžiai kartaus skonio. Žaliava tinka vartoti penkerius metus.
Kiaulpienės šaknyse yra iki 40% inulino, iki 20% cukraus, organinių rūgščių (obuolių, citrinos ir kt.), glikozido taraksacino, taraksolio, stigmasterino, 2-3% kaučiuko, dervų, riebalų, cholino, triterpeninių alkoholių, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, geležies, magnio, fosforo ir kt.), karotino, gleivių. Lapuose yra vitamino C (iki 417 mg%), B2 (iki 225 mg%), karotino (43 mg%), karotinoidų (taraksantino, flavoksantino, liuteino), triterpeninių alkoholių, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, cholino, asparagino ir kitų cheminių junginių.
Avicena rašė, kad šį augalą žinojo senovės gydytojai ir liaudis, ypač buvo vertinamos jo sultys. Rusų liaudies medicinoje jis buvo laikomas gyvybės eliksyru.
Juo buvo gydomos įvairios ligos.
Kiaulpienės šaknyse esančios karčiosios medžiagos žadina apetitą, skatina virškinimo trakto veiklą, jomis gydomi uždegimai. Be to, jos varo tulžį, šlapimą ir laisvina vidurius. Kiaulpienės preparatais gydomos kepenų ir tulžies ligos, geltligė, gastritas, užkietėję viduriai, kolitas, hemorojus. Manoma, kad augalo sultys mažina cholesterino kiekį kraujyje, dėl to jos vartojamos nuo aterosklerozės.
Medicininėse knygose rašoma, kad augalo šaknų ir antžeminės dalies sultyse yra daug biologiškai veiklių medžiagų, kuriomis sėkmingai galima gydyti tulžies pūslės ir inkstų akmenligę. Be to, jos naudojamos nuo egzemos, furunkulų, pigmentinių dėmių. Paprastosios kiaulpienės šaknų aliejine ištrauka gydomi nudegimai. Kiaulpiene taip pat gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos.
Ji varo prakaitą ir mažina temperatūrą.
Nuovirui paruošti reikia 10 g (vieno valgomojo šaukšto) susmulkintų paprastosios kiaulpienės šaknų. Jos suberiamos į emaliuotą indą ir užpilamos stikline verdančio vandens, pavirinama 30 minučių vandens vonelėje, aušinama 10 minučių, perkošiama ir nuoviras geriamas šiltas 15 minučių prieš valgį po trečdalį stiklinės 3-4 kartus per dieną. Kiaulpienės žiedadulkės skatina šlapimo išsiskyrimą, tuštinimąsi.
Lietuviai kiaulpienės sultimis gydo nuospaudas, karpas. Lapai vartojami kaip priešnuodinis įkandus gyvatei. Paprastosios kiaulpienės jauni lapai tinka salotoms. Kad nebūtų kartūs, surinktus lapus reikia pamirkyti sūdytame vandenyje (30 minučių), paskui nuplauti. Šitaip paruoštos salotos ypač tinka pavasarį, kai trūksta vitaminų, mikroelementų ir makroelementų. Valgant šias salotas, gerėja sąnarių medžiagų apykaita. Iš šaknų gaminamas kavos surogatas.
About the author