Paulius - apie viską.... - Page 66 of 105 - Visas temas pradėkime nuo saves....

Smidras (Asparagus)

Gentyje yra apie 300 rūšių. Priklauso asparaginių (Aspiragaceae) šeimai. Paplitę šilto ir rytinio pusrutulio vidutinio klimato juostos kraštuose.

Tankiašakis smidras (A. densiflorus) yra dažniausiai kambariuose auginama smidrų rūšis, kilusi iš Pietų Afrikos. Šakos svyrančios, šviesiai žalios. Žydi smulkiais, baltais, kvapiais žiedeliais. Subrandina raudonas, vienasėkles uogas, kuriomis augalai gali būti dauginami.

Sodinami į didesnius negu kitoms gėlėms vazonus, kad užtektų vietos naujiems gumbeliams užaugti. Žemės mišinys sudaromas iš kompostinės, lapinės ir smėlio. Auginami šviesioje kambario vietoje. Naudinga reguliariai apipurkšti drungnu vandeniu, ypač esant karštam ir sausam orui. Nemėgsta tiesioginių saulės spindulių.

Nuskynus augančių šakų viršūnėles, užaugina daug smulkių šoninių šakelių. Smidrai dauginami kerų dalijimu, auginiais ir sėklomis. Kerai dalijami pavasarį persodinant augalus. Auginiai sodinami kovo mėnesį. Sėklos sėjamos tik ką sunokusios.

Laikomos ilgiau darosi nedaigios. Sėjama sausio-vasario mėnesį. Prieš tai sėklas reikia 2 paras pamirkyti šiltame vandenyje. Sudygsta po 4-6 savaičių. Sėkloms ir auginiams žemė turi būti 18-20°C temperatūros. Rugsėjo mėnesį sėjinukai susodinami į mažus puodelius. Per žiemą gali būti laikomi vėsiame, 10-12°C temperatūros kambaryje.

Kalankė (Kalanchoe)

Gentyje daugiau kaip 200 rūšių. Priklauso storlapinių (Crassulaceae) šeimai. Turi gražius lapus ir žiedus. Į kalankių gentį dabar įjungta anksčiau buvusi atskira briofilų gentis. Tai gyvavedžiai augalai, jų lapų išpjovose užauga daug mažų augaliukų, kurie nukritę ant žemės lengvai įsišaknyja ir auga. Jais galima dauginti.

Banguotoji kalankė (K. crenata). Jos stiebai gana ploni, iki 50 cm aukščio, apaugę priešiniais gana stambiais, ovaliais lapais su 2 prielapiais pamate. Žydi pirmais augimo metais žiemą. Žiedai rausvi.

Mėgsta lengvą, puveningą žemę, šviesią patalpą, gausų laistymą. Žiemą laikoma 12-15°C temperatūros šviesioje patalpoje, laistoma saikingai. Kalankės dauginamos auginiais ir sėklomis.

Gvaizdūnė (Zinnia)

Gentyje yra 20 rūšių. Priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Tėvynė yra Centrinė Amerika. Augalai būna 25-100 cm aukščio. Lapai pailgi, šiurkštūs. Žiedynai tuščiaviduriai ir pilnaviduriai, balti, geltoni, raudoni, oranžiniai, rožiniai.

Puikioji gvaizdūnė (Z. elegans) yra labiausiai paplitusi gvaizdūnių rūšis mūsų gėlynuose. Užauga 50-80 cm aukščio, stiebai dažniausiai nešakoti, lapoti, viršūnėje stambus žiedynas. Žydi nuo liepos pradžios iki šalnų.

Sodinamos saulėtoje vietoje, trąšioje, purioje, sunkesnėje dirvoje. Užsitęsus lietingiems, šaltiems orams, gali pradėti pūti žiedpumpuriai. Sodinamos lysvėse grupėmis, tinka puokštėms. Žiedynai ilgai nevysta vazose, tik nereikia kotų giliai pamerkti į vandenį.

Sėklos sėjamos kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Pasėjus į dėžutes, sudygsta po 4-6 dienų. Pasėjus retai, nereikia pikuoti. Lauke sodinamos kas 20-30 cm gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Sėklos daigios 4 metus.

Gvaizdūnes galima sėti tiesiog į augimo vietą gegužės mėnesį. Esant šaltam orui, daigus reikia pridengti. Vėliau daigai išretinami. Pradeda žydėti vėliau – liepos pabaigoje.

Flioksas (Phlox)

Gentyje yra apie 60 rūšių. Priklauso palemoninių (Palemoniaceae) šeimai. Augalai kilę daugiausia iš Šiaurės Amerikos.

Vienmetis flioksas (Ph. drummondii) yra kilęs iš JAV. Užauga 15-60 cm aukščio. Žiedai skėtiškose šluotelėse, įvairių ryškių spalvų: balti, geltoni, rožiniai, raudoni, violetiniai, margi paprasti pusiau pilnaviduriai.

Vienmetis flioksas žydi visą vasarą. Žiedai blogai atrodo lietingu laiku, bet stojus giedrai vėl atgauna savo grožį. Vakare žiedai visada susiglaudžia. Mėgsta saulėtą vietą, trąšią, lengvą dirvą. Sodinamas įvairiuose gėlynuose, tinka puokštėms.

Sėklos sėjamos kovo-balandžio mėnesį į inspektą. Sudygsta po 15-20 dienų. Paūgėję daigeliai pikuojami 2×4 cm atstumais. Į nuolatinę vietą sodinami gegužės pabaigoje. Žemei įšilus, sėklas galima sėti tiesiai į nuolatinę augimo vietą. Paūgėję daigai išretinami kas 20 cm.

Saulutė (Bellis)

Gentyje yra apie 80 rūšių. Priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Savaime auga Vidurio ir Pietų Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje.

Daugiametė saulutė (B. perennis) – pas mus auginama kaip dvimetė gėlė. Dažnai vadinama ,,dobiliuku“. Užauga 15-20 cm aukščio. Žiedai balti, rožiniai, raudoni. Labai dekoratyvūs pilnaviduriai graižai su vien liežuviškais arba vien vamzdiškais žiedais.

Saulutės mėgsta saulėtą vietą, derlingą, pakankamai drėgną žemę. Sėjama birželio pradžioje į lysves ar tuščią inspektą. Sudygus po 3-4 savaičių daigai išretinami ar pikuojami. Rugsėjo-spalio mėnesį sodinama į gėlyną. Daugiametė saulutė pas mus neretai sulaukėja: sėklos išsibarsto, sudygsta. Todėl vertingos veislės dauginamos vien skirstant kerelius.