Paulius – apie viską….

Visas temas pradėkime nuo saves….

Home

ŠIENAUJAMOSIOS MAŠINOS arba kitaip kalbant frezos

Kaip reikia šienauti/frezuoti

Pagrindinis šienavimo/frezavimo uždavinys suimti visą derlių, išsaugojant maistingąsias žolės medžiagas bei vitaminus, ir paruošti šieną ilgam laikymui. Todėl šienaujant reikia laikytis tokių reikalavimų: Sienavimo bei žemės darbus reikia atlikti per 10-12 dienų. Uždelsus žolės ir žemės nuėmimą, ji netenka iki 2/3 pagrindinių maistingų medžiagų. Žolę pjauti žemai (6-8 cm nuo dirvos paviršiaus); tada daugiau prišienaujama, ir šienas būna maistingesnis. Geriausia žolę frezuoti varpinių žolių plaukėjimo ir ankštinių žolių žiedinių pum­purų susidarymo (butonizacijos) metu (iki žydėjimo ar žydėjimo pradžioje), kai žalia masė turi didžiausią kieki maistingų me­džiagų, iskaitant baltymus ir vitaminus. Po žydėjimo augalų svoris sumažėja 10-20%.

Reikia tinkamai džiovinti žolę. Nupiautoje žolėje yra iki 80% drėgmės. Kad šieną galima būtų ilgai išlaikyti, relki,a džiovinant sumažinti jo drėgnumą iki 15-17%. Džiovinti reikia tolygiai ir greitai. Žolę galima džiovinti tokiais būdais:

  1. suverstiniuose pradalgiuose (suvoluotą) ar nedidelėse kupetėlėse;
  2. suverstiniuose pradalgiuose, vėliau kraunant kupetas;
  3. šiek tiek pradžiovintą pradalgiuose, toliau džiovinti suverstiniuose pradalgiuose ir baig­ti kupetose; d) dirbtiniu būdu (džiovyklose ir specialiai įrengtose daržinėse)*.

Žolės džiovinimas pagreitinamas, sutraiškant stiebus pjovimo metu. Šiuo atveju stiebai ir lapai išdžiūsta vienu metu, maistingi medžiagų prarandama mažiau, ir gaunamas vertingesnis šienas. Šiam tikslui labai tinka žemės frezos, kurių Lietuvoje apstu. Didelis pasirinkimas, iš begalės įmonių, kurios gali pasiūlyti itin kokybiškų įrenginių

Ko vengti, frezuojant?

Vengti frezavimo metu žolės ir šieno nuostolių, ypač lapelių ir jaunų auglių. Žolę reikia sklaidyti pradalgiuose, o suvers tinius pradalgius vartyti ir šieną krauti j kupetas, kol jo drėgnu­mas siekia 45-35%; tada augalai nelūžta ir neišsibarsto. Negalima be reikalo kilnoti sauso šieno, ypač vilkti jj žeme. Sienas perkeliamas dideliais glėbiais, nesklaidant jo.

Negalima šieno užteršti žemėmis ar kitomis pašalinėni; priemaišomis.

Atsižvelgiant j sąlygas ir j šienavimo būdą, naudojamas vie­noks ar kitoks mašing komplektas.

Žemose miškų-pievų zonos užliejamose pievose ir padidinto drėgnumo rajonuose nupiauta žolė pradžiovinama pradalgiuose. Siomis sąlygomis žolė piaunama paprastomis šienapiovėmis arba denapiovėmis-traiškytuvais, sklaidoma pradalgiuose, paskiau šienas sugrėbiamas (suvoluojamas) ir, esant reikalui, apvartomas.

Sukrovus šieną bei žemę iš suverstinių pradalgių kupetas ir jj iš­džiovinus, kupetos pervežamos t laikymo vietą ir kraunamos j kūgius. Siems darbams naudojami rinktuvai-kupetuotuvai, velketai, kūgių krautuvai žemės frezos.

Rajonuose, kur maža drėgmės, ir ten, kur dieną esti aukšta temperatūra, piaunama žolė tuojau pat sugrėbiama I pradalgius. Pradžiūvęs suverstiniuose pradalgiuose šienas presuojamas. Taip šienaujant, šienas neužteršiamas ir geriau išsaugojamos maistin­gosios medžiagos bei vitaminai.

Pritaikius tinkarniausius esamomis sąlygomis šienavimo būdus ir mašinų komplektą, idedama mažiau darbo ir sumažėja šieno nuostoliai. Visa tai jgalina igyvendinti komp1eksinj šienavimo darbų mechanizavimą.

 

Kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai Kaune

Kiekvienam žemės savininkui teko girdėti apie atliekamus geodezinius bei kadastrinius matavimus Kaune. Vieniems, tai įprastinė procedūra, nes ji leidžia ne tik tiksliai sužinoti turimos žemės nuosavybės ribas ir plotą. Kiti nesuvokia kas tai per daiktas ir kaip dera atlikti šiuos matavimus.
Abiejų procedūrų ypatybes bus trumpai aptartos šiame tekste. Pradžioje dera paminėti, kad be žemės matavimų nepavyks parduoti, padalinti ar sujungti sklypus. Tokia tvarka ir nieko čia nepakeisi.
Kuo skiriasi geodeziniai matavimai nuo kadastrinių? Faktiškai jokio skirtumo čia kaip ir nėra, nes iš esmės, tai beveik vienas ir tas pats. Nors geodezinių matavimų apibrėžimas yra konkretesnis ir nusako tikslius žemės sklypo duomenis, o kadastriniai matavimai naudojami, kaip nekilnojamo daikto, tam tikri ploto parametrai, į kuriuos įeina ir žemės sklypo matavimai. Štai ir visa paslaptis.

O kaip atliekami kadastriniai matavimai?

O kaip atliekami kadastriniai matavimai? Šį darbą atlieka matininkai, kurie naudojasi tiksliaisiais geodeziniais prietaisais, nes žemės sklypo ribos privalo būti nustatytos vieno centimetro tikslumu, o jo plotas apskaičiuojamas vieno kvadratinio metro tikslumu. Suprantama, kad anksčiau matininkų atliekami matavimai nebuvo tokie jau tikslūs. Beje, ir dabar žmonės, kurie siūlo šiuos darbus atlikti be galo pigiai ir labai greitai, elgiasi panašiai. Jie neturi reikalingų įrankių, o pinigus visada skuba paimti. Neapsigaukite, naudokitės profesionalų paslaugomis.
Kadastrinius matavimus galima pradėti tik tada, kai savininkas pasirūpina laikinu (preliminariu) žemės sklypo planu bei VĮ Registrų centro išduotu žemės sklypo pažymėjimu, arba žemėtvarkos skyriaus  dokumentu apie suprojektuotą arba leista išsipirkti iš valstybės žemės sklypą. O prieš lauko matavimo darbus, pats matininkas informuoja visus kaimynus, kad vyks matavimo darbai. To reikia tam, kad vėliau būtų išvengta tuščių ginčų. Žemė – turtas, o jos netekti ar prarasti bent menkiausią centimetrą nenori niekas.
Įprastai matavimo darbai užtrunka nuo vieno iki kelių mėnesių. Viskas priklauso nuo sklypo, jo sudėtingumo bei darbų krūvio. Jei norite šiek tiek sutaupyti, tada darbus atlikite šaltuoju metų laiku, kainos būna mažesnės.
Panaši tema susijusi su Utenos geodezija: https://insert.lt/geodeziniu-matavimu-naujienos-utenoje/

POLIO LAIKOMOSIOS GALIOS SKAIČIAVIMAS – GEOTECHNIKA

Skaičiuoti gelžbetoninio kaltinio 8 m ilgio, 30×30 cm kvadratinio skerspjūvio polio laikomojąją galią gniuždant.

Polis įgilintas į antrąjį grunto sluoksnį 1,4m.

Polio pagrindas – dviejų sluoksnių. Viršutinis sluoksnis – molinis gruntas (minkštai plastiškas priemolis) kurio takumo rodiklis  IL=0,69.

Antrasis sluoksnis prasideda 7,6 m gylyje. Tai – smėlinis gruntas (smulkus tankus smėlis).

Polinio pamato rostverko gylis – 1,10m. Rostverkas remiasi į polius laisvai, poliai įleisti į rostverką 10cm.

Kalamojo polio, apkrauto ašine gniuždančia jėga, pagrindo ribinė galia:

Fcu – pagrindo po polio padu ribinė laikomoji galia

Ffu – prie polio šonų ribinė laikomoji galia

polio skerspjūvis A = 0,35*0,35=0,1225 m2

polio perimetras u = 0,35+0,35+0,35+0,35=1,4 m

γc=1

γcR=1

γcfi=1

Rcu – polio pagrindo po padu skaičiuojamasis stirpris. Išskaičiuojamas iš 10 priedo pagal duotą polio pado gylį ir grunto tankumą:

Rcu =  2600*1,6= 4160 MPa Skirtumai:

(10-7=3) – (4000-3700=300)

(9-7=2) – ( x )

3 – 300

2 – x

Rcu=3700+200=3900KPa.

Kai smėlinis gruntas vid.  tankus gautas Rcu dauginamas iš koeficiento 1,4

Rfu – grunto prie polio šonų sluoksnio ribinis stiprumas randamas 11 priede;

li = sluoksnio sk. storis.

Interpoliacija:

  • d1=2,1.
0,69
0,6 0,7
 2,1 2 12 7
3 14 8

1   – 2        x=                  1   – 1        x=  0,1- x        12+0,2=12,2                     0,1- x        7+0,1=7.1                     

0,1   – 5,1        x=    0,09 –  x       Rfu1=12,2-4,59=7,61

  • d2=4,1.
0,69
0,6 0,7
 4,1 4 16 9
5 17 10

1   – 1        x=                   1   – 1        x=    0,1- x        16+0,1=16,1                     0,1- x        9+0,1=9,1                     

0,1   – 7        x=       0,09 –  x       Rfu2=16,1-6,3=9,8

  • d3=6,1.
0,69
0,6 0,7
 6,1 6 18 10
8 19 10

2   – 1        x=  0,1- x        18+0,05=18,05                       10                     

0,1   – 8,05        x=   0,09 –  x       Rfu3=18,05-7,245=10,805

  • d4=8,1.
0,69
0,6 0,7
 8,1 8 19 10
10 19 10

              

0,1   – 9        x=    0,09 –  x      Rfu4 =19-8,1=10,9

  • d5=9,6.
0,69
0,6 0,7
 9,6 8 19 10
10 19 10

             

0,1   – 9   x=  0,09 –  x     Rfu5 =19-8,1=10,9

  • d6=10,55
10,55 10 46
15 51

5      – 5        x=  0,55 –  x     Rfu6 =46-0,55=46,55 = 46,55*1,3 =60,515

Kalamojo polio, apkrauto ašine gniuždančia jėga, pagrindo ribinė galia:

Fcu = γc · ( γcr · A · Rcu ) = 1,0 · ( 1,0 · 0,09 · 4160 ) = 374,4 kN

1.0*(1.2*(1.0 * 7,61 * 2.1 + 1.0 * 9,8 * 4.1 + 1.0 * 7,245 * 6,1 + 1.0 * 10,9 * 8,1 + 1.0 * 10,9 * *9,6+1,0*60,515*10,55)) = 1118,0625 kN

Fu = Fcu + Ffu = 374,4 + 1118,0625 =1492,46 kN

374,4/1492,46  * 100% = 25,08 %                  1118,0625/1492,46 * 100% = 74,9 %

IŠVADA: bendra polio laikomoji galia   Fu = 1492,46  kN

Padu laiko Fcu =374,4 kN     t.y.  25,08 % bendros laikomosios galios.

Šonu laiko Ffu = 1118,0625 kN   t.y. 74,9 % bendros laikomosios galios.

Dalies darbo tikslai

  1. Sudaryti laikančių konstrukcijų skaičiuojamąsias schemas.
  2. Žinoti laikančių konstrukcijų savybes (mechanines, deformacines).
  3. Suvokti laikančių konstrukcijų darbą veikiant apkrovoms.
  4. Apskaičiuoti konstrukciją veikiančias apkrovas.
  5. Apskaičiuoti įrąžas.
  6. Apskaičiuoti laikančių konstrukcijų skerspjūvio matmenis.
  7. Patikrinti konstrukcijų laikomąją galią.
  8. Analizuoti skaičiavimų rezultatus, daryti išvadas, apibendrinimus.
  9. Naudotis normatyvine statybos technine dokumentacija skaičiuojant ir konstruojant pastato konstrukciją.
  10. Žinoti konstrukcinius reikalavimus laikančioms konstrukcijoms.
  11. Atlikti apskaičiuotų konstrukcijų darbo brėžinį.
  12. Sudaryti medžiagų ir gaminių žiniaraščius.

šaltinis: Vidinių pamatų rūsio sienų stiprinimo, remonto dviejų būdų palyginimas

Žaidimų stalai – puiki galimybė paįvairinti laisvalaikį

Įrenginėjant biurą, vaikų kambarį ar kitą laisvą erdvę namuose, labai svarbu pagalvoti ir apie pramogas. Viena geriausių idėjų – žaidimų stalai, kurie gali padėti naudingai užimti laisvą laiką. Jie lavina reakciją, greitį, komandinį darbą ir yra kur kas palankesni jūsų sveikatai nei įvairūs kompiuteriniai žaidimai. Be to, tai leidžia atitrūkti nuo darbo, pasikrauti energijos, skatina geras emocijas. Kokie žaidimų stalai populiariausi?

Stalo tenisas

Jei jus domina žaidimų stalai, skatinantys kuo judresnę veiklą, rinkitės stalo tenisą. Vienas svarbiausių šio žaidimo elementų – technika. Čia svarbu žinoti, kaip taisyklingai paduoti kamuoliuką, nes gera pradžia gali smarkiai lemti tolimesnę žaidimo eigą. Turite atkreipti dėmesį į riešo padėtį, kamuoliuko pasimetėjimą, sąlyčio su rakete tašką bei kamuoliuko kritimo į stalą vietą. Nors iš pradžių tokia technika gali pasirodyti sudėtinga, įgudus rankai, žaidėjai kamuoliukus paduoda ir atmušinėja vis efektyviau, kokybiškiau.
Tokio pobūdžio žaidimų stalai reikalauja didesnės erdvės, nes jie užima pakankamai daug vietos. Tačiau didžiausias šio žaidimo pliusas – ne tik reakcijos gerinimas. Tai naudinga akių judesių koordinacijai, žaidžiant stalo tenisą tobulinami refleksai. Be to, žaidžiant stalo tenisą, didinamas smegenų aktyvumas.

Stalo futbolas

Šis žaidimas be galo populiarus baruose, naktiniuose klubuose, biuruose ir kitose įstaigose ar viešose erdvėse. Taip yra todėl, kad tokie žaidimų stalai skatina komandinį darbą, juos gali žaisti daugiau nei du asmenys. Ši laisvalaikio forma sulaukė ganėtinai didelio susidomėjimo, galima pastebėti, kad stalo futbolą žaidžia įvairaus amžiaus žmonės, todėl tai gali tapti be galo naudinga pramoga ir jūsų namuose.
Sveikatos specialistai pabrėžia, kad dirbant protinį darbą ir nuolat sėdint prie kompiuterio, būtinos trumpos pertraukėlės, kurių metu atliekama mankšta. Kadangi daugelis darbuotojų nėra išsiugdę įpročio mankštintis, tam padeda tokie žaidimų stalai kaip stalo futbolas.
Jei neturite pakankamai erdvės, kurią galėtumėte skirti milžiniškam stalui, kuris reikalingas šiam žaidimui, galite įsigyti mini stalo futbolą. Jis bus be galo patogus ir kompaktiškas, stalo futbolą galės žaisti ir jūsų vaikai.
remtasi šaltiniu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Stalo_%C5%BEaidimas

Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, statant civilinius statinius

Civilinės statybos objektai Vilniuje projektuojami keliomis stadijomis. Pirmiausia sudaromas miesto arba gyvenvietės generalinis planas, po to detalus svarbiausių statybos objektų projektas ir atskirų pastatų projektai.

Sudarant miesto arba gyvenvietės generalinj planą, inžinerinius geologinius tyrinėjimus sudaro paruošiamieji, lauko ir kameraliniai darbai. Paruošiamųjų darbų metu surenkama ankstesnių tyrinėjimų medžiaga. Jeigu jos nepakanka, atliekama rekognoskuotė.

Inžinerinė geologinė nuotrauka

Lauko darbų metu daroma inžinerinė geologinė nuotrauka, atlie­kami žvalgymo bei bandymo darbai, stacionariniai stebėjimai ir la­boratoriniai tyrimai. Inžinerinės geologinės nuotraukos mastelis esti 1 : 5000-1 : 10 000. Atliekant žvalgymo darbus, dažniausiai gręžia­mi gręžiniai. Apytikslis atstumas tarp gręžinių — 300-500 m. Dalis gręžinių esti 20-25 m gylio. Jie vadinami atraminiais gręžiniais. Kiti gręžiniai esti 6-10 m gylio. Gruntų bandymai dažniausiai at­liekami, naudojantis štampais. Gruntai bandomi tuomet, kai yra su­dėtingos inžinerinės geologinės sąlygos arba po pastatų pamatais slūgso silpni gruntai. Stacionariniai stebėjimai atliekami tuomet, kai nėra duomeny apie tos teritorijos gruntinio vandens režimą arba joje vyksta inžineriniai geologiniai procesai (nuošliaužos, krantų ir dir­vos erozija, karstas, sufozija). Stacionariniai stebėjimai tęsiami ne mažiau kaip vienerius metus. Laboratoriniai tyrimai atliekami tada, kai reikia nustatyti gruntų klasifikaciją ir mechanines savybes, taip pat požeminių vandeny agresyvumą bei tinkamumą vandentiekiui. Baigus lauko darbus ir atlikus laboratorinius tyrimus, rašoma ataskaita.

Vilnius ir geologiniai tyrimai

Svarbiausių statybos objektų projektas yra detalus projektas to miesto dalies (Vilnius), kurią reikia pirmiausia užstatyti. Jame numatoma už­statymo tvarka ir pobūdis. Kompleksinius inžinerinius geologinius tyrinėjimus taip pat sudaro paruošiamieji, lauko ir kameraliniai dar­bai. Šiame tyrinėjimų etape atliekami detalesni geologiniai, gruntų savybių tyrimai. Gręžiami papildomi 8-10 m gylio gręžiniai būsimų­jų gatvių kryptimi, ten, kur bus statomi pastatai.

Gręžinių gylis priklauso nuo statybos sklypo geologinės sąrangos, pastato konstrukcijos, pamatų tipo ir t. t. Stipriuose gruntuose gręži­niai gręžiami iki 2 kartų gilesni, negu pamatų plotis, bet ne mažiau kaip 6-8 m. Esant sudėtingesnėms gruntinėms ir hidrogeologinėms sąlygoms, jie gali būti gręžiami iki 20-25 m ir gilesni. Silpnuose gruntuose gręžiniai turi praeiti visą jų sluoksni ir jeiti 2-3 m j sluoksni, kuris bus pagrindas pastato pamatams. Lauko bandymo darbai atliekami tiktai statant ypač svarbius sta¬tinius, taip pat kai gruntą veikia didelės apkrovos (300 t ir daugiau).
Remiantis jų duomenimis, patikslinama po statiniu slūgsančių gruntų stiprumas ir suspaudžiamumas. Hidrogeologiniai bandymo darbai atliekami tam, kad būty galima skaičiuoti drenažą ir kiek priteka vandens į pamatų duobes. Iš gręžinių ir kasinių imami grunto bei van­dens pavyzdžiai ir tiriami laboratorijoje. Detalūs inžineriniai geologiniai tyrinėjimai baigiami, parašant ataskaitą. Joje pateikiamos statinių pamatų grunty fizinės ir mecha­ninės savybės bei nurodomas požeminių vandenų agresyvumas. Ata­skaitoje taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip užtikrinti pastatų pastovumą, statant juos ir eksploatuojant.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Geologija

Naujausi įrašai