Home

Kamelija (Camellia) – nuostabi visžalė kambarinė ar lauko gėlė

Kamelija (Camellia) – nuostabi visžalė kambarinė ar lauko gėlė, labiausiai žinoma dėl savo įspūdingų, dažnai rožių žiedus primenančių žiedų. Kilmės šalis – Rytų Azija. Populiariausios rūšys: japoninė kamelija (Camellia japonica) ir kininė kamelija (Camellia sinensis – arbatmedis).


Pagrindinės savybės

  • Lapai – ovalūs, standūs, blizgūs, sodriai žali.
  • Žiedai – balti, rausvi, raudoni, kartais “marginti”, pilnaviduriai.
  • Žydi ankstyvą pavasarį, kai dauguma augalų dar tik „nubunda“.

Auginimas ir priežiūra

1. Vieta ir apšvietimas

  • Ryški, bet išsklaidyta šviesa; karštą vasarą – pavėsis nuo tiesioginės vidurdienio saulės.
  • Vengti skersvėjų, staigių temperatūros pokyčių.

2. Temperatūra

  • Optimali: 10–16 °C (ypač žiemą – ramybės metu).
  • Žydėjimo pradžioje temperatūra neturi pakilti aukščiau 18 °C.

3. Laistymas

  • Laistyti reguliariai, kad žemė būtų nuolat šiek tiek drėgna.
  • Vanduo turi būti minkštas (geriau – lietaus ar filtruotas).
  • Niekada nepalikite stovinčio vandens lėkštelėje!

4. Oro drėgmė

  • Mėgsta padidintą oro drėgmę – reikėtų apipurkšti lapus, ypač žiemą šildomose patalpose.

5. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo metu (kovo–liepos mėn.) kas 2–3 savaites kompleksinės rūgščios terpei trąšos.
  • Venkite kalcio ir “sunkios” žemės – kamelijai reikia rūgščios terpės (pH 5–6).

6. Dirva ir persodinimas

  • Dirva – rūgšti, gerai praleidžianti vandenį (rododendrų žemė arba universali gėlių su durpėmis ir spygliuočių žievėmis).
  • Persodinti kas 2–3 metus, geriausiai pavasarį – stengiantis nepažeisti šaknų.

7. Žiemojimas

  • Ramybės periodu reikia vėsesnės ir šviesios vietos (pvz., nešildoma lodžija ar kolidorius).
  • Per karštį žiedai gali neišsiskleisti arba nukristi pumpurai.

Dažnos problemos

  • Krentantys pumpurai – per sausas oras ar staigus vietos/padavimo pokytis.
  • Ruduoja lapų kraštai – per daug trąšų, kietas vanduo, per maža drėgmė.
  • Gelsta lapai – per šarminga žemė, laistyta kietu vandeniu arba perlaistyta.

Kamelija – reikalaujanti, tačiau labai dėkinga žydinti gėlė. Pagrindiniai reikalavimai: rūgšti žemė, drėgna – bet ne šlapia – šaknis, reguliarus laistymas minkštu vandeniu ir vėsi žiemojimo vieta.

Dažniausiai pasitaikančias kanų ligas

Kanų augalai dažniausiai pakankamai atsparūs, tačiau gali būti pažeisti tiek ligų, tiek kenkėjų. Pateikiu išsamiausią apžvalgą apie dažniausiai pasitaikančias kanų ligas, požymius ir priežiūros priemones:


1. Virusinės ligos

  • Mozaikos virusas (Canna yellow mottle, Canna yellow streak):
    • Lapuose išryškėja šviesios, geltonos ar baltos dėmės, juostos ar raštai.
    • Lapai dažnai susiraukšlėja, tampa deformuoti, augalas lėtai auga, blogai žydi.
    • Gydymo nėra – būtina užkrėstus augalus šalinti, nenaudoti jų dauginimui.
    • Virusus dažnai perneša amarai.

2. Bakterinės ligos

  • Bakterinė puvinė (bacterial soft rot):
    • Gumbai minkštėja, pradeda pūti, gali skleisti nemalonų kvapą.
    • Būdingas staigus augalo vystymosi sulėtėjimas ar nykimas.
    • Pažeistus gumbus būtina šalinti, likusius – apdoroti fungicidais ir džiovinti.

3. Grybelinės ligos

  • Pilkoji puvinė (Botrytis):
    • Lapai, stiebai ar žiedai ima rudoti, pasidengia pilkais pūkeliais.
    • Dažniausiai pasireiškia, kai per drėgna, prasta ventiliacija.
    • Šalinti pažeistus augalo dalius, pagerinti oro cirkuliaciją, naudoti fungicidus.
  • Šaknų/trūnėsio puvinys (Fusarium, Pythium ir kt.):
    • Lapai gelsta, vysta, gumbai pūva.
    • Dažniausia priežastis – užmirkęs gruntas!
    • Būtina sumažinti laistymą, pagerinti drenažą, naudoti fungicidus.

4. Lapų dėmėtligė

  • Ant lapų pasirodo rudos, pilkos arba juodos dėmės, dėmėtose vietose audiniai išdžiūva.
  • Sukelia įvairūs grybai.
  • Nukirpkite pažeistus lapus, venkite drėkinti lapų, esant reikalui – purkškite fungicidu.

Prevencija ir pagrindinė priežiūra:

  • Negausiai laistyti, neperlaikyti žemės.
  • Sodinant naudoti tik sveikus ir švarius gumbus.
  • Jei pastebėjote ligotus augalus ar jų dalis – šalinkite iš karto.
  • Užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp augalų.
  • Dezinfekuoti įrankius po kontakto su ligotais augalais.
  • Prireikus naudoti fungicidus bei kitus apsaugos produktus pagal augalų ženklinimą.

Dažniausi kenkėjai:

  • Amarai – siurbia sultis ir perneša virusus.
  • Šliužai ir sraigės – graužia lapus.
  • Voratinklinės erkutės – palieka šviesius taškelius ir voratinklį ant lapų.

Sveikoms kanoms svarbiausia – neperlaistoma, puri žemė, švarūs sodinukai, gera oro cirkuliacija ir reguliarus augalų stebėjimas. Pastebėjus požymius – imkitės veiksmų kuo anksčiau.

Karališkos kanos – tropiniai dekoratyviniai augalai

Karališkos kanos – tropiniai, įspūdingo dydžio ir spalvų dekoratyviniai augalai su puošniais lapais ir ryškiais žiedynais. Jos tinka tiek lauko gėlynams, tiek dideliems vazonams ar kubilams terasoje.


1. Vieta ir šviesa

  • Kanos mėgsta daug šviesos ir saulės. Pasirinkite saulėtą vietą, apsaugotą nuo stiprių vėjų.
  • Pusšešėlyje auga, bet mažiau žydi.

2. Dirva

  • Derlinga, puri, humusinga žemė – gali būti sodinimo substratas su kompostu arba gerai perpuvusi mėšlu.
  • Dirva turi būti gerai drenuota, kad šaknys nenušlaptų.

3. Sodinimas

  • Gumbus sodinti po paskutinių šalnų (Lietuvoje dažniausiai gegužės viduryje–pabaigoje).
  • Sodinimo gylis – 7–10 cm, paliekant tarp gumbų 20–40 cm atstumus.
  • Auginant vazonuose: vazonas turi būti gilus (ne mažesnis nei 30–40 cm), apačioje dėti drenažo sluoksnį.

4. Laistymas

  • Vasarą laistykite reguliariai ir gausiai, ypač kai labai karšta.
  • Nepamirškite – kanos mėgsta drėgną gruntą, bet nenori stovinčio vandens.

5. Tręšimas

  • Kanos yra labai reiklios trąšoms – tręškite kas 2–3 savaites mineralinėmis arba organinėmis trąšomis.
  • Tinka trąšos žydintiems augalams.

6. Priežiūra žydėjimo metu

  • Pašalinkite nužydėjusius žiedynus – augalas ilgiau žydės.
  • Sekite, kad lapai neruduoja – jei pradeda geltonuoti, patikrinkite, ar žemė nėra per sausa ar užmirkusi, ar neužpuolė kenkėjai.

7. Žiemojimas

  • Kanos nėra atsparios šalčiui.
  • Rudenį (pirmai šalnai perbraukus) iškaskite gumbus, nuvalykite, išdžiovinkite, laikykite sausai 5–10 °C temperatūroje (pvz., rūsyje), supakuotas į durpes ar pjuvenas.
  • Pavasarį dalinkite peraugusius gumbus.

Papildomi patarimai:

  • Išaugina įspūdingus žalius, bronchinius ar net purpurinius lapus.
  • Puikiai tinka kompanijai šalia tvenkinio – mėgsta drėgnas vietas.
  • Gumbų dalijimas – puikus būdas dauginti.

Kanos žavi egzotiška išvaizda, dideliu atsparumu ir ryškiu žydėjimu. Svarbiausia – šiluma, daug vandens bei trąšų vasaros metu, o žiemą – sausas bei vėsus laikymas.

Kardeliai dažniausiai auginami daržo lysvėse

Nors kardeliai dažniausiai auginami daržo lysvėse, vasarą jie puikiai tinka ir dideliuose vazonuose ar konteineriuose! Tai ypač pravartu, jei neturite darželio ar norite augalus laikyti balkone. Pateikiu išsamų kardelių sodinimo ir priežiūros vadovą vazonams:


1. Vazonas ir substratas

  • Vazonas: rinkitės gilų (bent 30–40 cm gylio!) ir pakankamai platų vazoną, kad svogūnėliai jaustųsi laisvai. Dugne padarykite drenažo skylutes.
  • Drenažas: į vazoną būtinai berkite keramikos šukių, žvyro arba keramzito drenažo sluoksnį (2–5 cm).
  • Žemės mišinys: laisvas, derlingas, humusingas substratas (tinka universali gėlių žemė su smėliu arba kompostu).

2. Svogūnėlių sodinimas

  • Į vieną 30 cm vazoną rekomenduojama sodinti 3–5 svogūnėlius, paliekant tarp jų 8–12 cm tarpus.
  • Kiekvieną svogūnėlį sodinkite smailiuoju galu į viršų.
  • Sodinimo gylis – apie 8–12 cm (nuo svogūnėlio viršūnės iki substrato paviršiaus).

3. Laistymas ir priežiūra

  • Pasodinus pirmiausia neperlaistykite – tik sudrėkinkite žemę.
  • Vėliau reguliariai laistykite, kad gruntas būtų drėgnas, bet be užmirkimo!
  • Vasarą, ypač karštomis dienomis, gali reikėti laistyti dažnai.
  • Svarbu: vazonas negali stovėti lėkštelėje su vandeniu.

4. Saulė ir vieta

  • Kardeliai mėgsta saulėtą, šiltą vietą – balkonas, terasa arba saulėta palangė lauke.
  • Saugokite nuo stiprių vėjų – stiebai gali išgriūti, todėl naudinga prisegti arba paremti.

5. Tręšimas

  • Praėjus 2–3 savaitėms po sudygimo, pradėkite tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis kartą per 2–3 savaites (iki žydėjimo).
  • Rinkitės trąšas be daug azoto, kad neaugtų vien lapija.

6. Žydėjimas, priežiūra ir kasimas

  • Kardeliai žydi ~70–100 dienų po pasodinimo.
  • Nužydėjus nupjaukite žiedyną, bet palikite dalį lapų – taip stiprės svogūnėliai.
  • Rudenį, prieš šalnas, svogūnėlius iškasite, išdžiovinkite, nuvalykite, laikykite sausai vėsiai per žiemą.

Pagrindiniai patarimai trumpai:

  • Gilus vazonas, gera žemė, drenažas.
  • Sodinimas 8–12 cm gylyje.
  • Saulė, reguliarus laistymas, tręšimas.
  • Rudenį – svogūnėlių laikymas sausai.

Karpažolės (Euphorbia)

Karpažolės (Euphorbia) – labai plati augalų grupė: nuo smulkių kambarinių sukulentų iki milžiniškų lauko krūmų ar net panašių į kaktusus augalų. Dažniausiai auginamos kambariuose – Euphorbia milii (erškėtrožė), Euphorbia pulcherrima (puansetija), Euphorbia trigona ir kt.


1. Šviesa

  • Labai mėgsta šviesą – kuo daugiau šviesos, tuo geriau (saulėta palangė labai tinka).
  • Šešėlyje stiebiasi ir „išretėja“.

2. Temperatūra

  • Geriausia – 18–24 °C
  • Žiemą galima vėsesnė – ne mažiau kaip 13–15 °C.
  • Saugoti nuo skersvėjų ir šalčių.

3. Laistymas

  • Karpažolės – sukulentai, todėl vandens reikia labai taupiai.
  • Laistyti tik tada, kai žemė pilnai išdžiūsta (vasarą – kas 1–2 savaites, žiemą – dar rečiau).
  • Svarbu: neperlaistyti! Užmirkus šaknims – greit pūva.

4. Tręšimas

  • Nuo pavasario iki rudens kartą per mėnesį trąšos sukulentams ar kaktusams.
  • Žiemą netręšti arba daryti pertrauką.

5. Dirva

  • Vazoninė žemė kaktusams ar sukulentams – labai gerai drenuota, smėlinga.
  • Galima įmaišyti trupinį žvyro ar perlito.

6. Persodinimas

  • Jauni augalai – kasmet, vyresni – kas 2-3 metus.
  • Aktyviausias augimo laikas – pavasaris.

7. Dauginimas

  • Lengviausiai stiebo auginiais (pavasarį arba vasarą).
  • Nupjovus auginį, kelias valandas palaikyti, kad nulašėtų pieno sultys, tada sodinti į sausą substratą.

8. Svarbu žinoti!

  • Pieno sultys nuodingos – reikėtų dirbant su karpažolėmis mūvėti pirštines, jei pateko ant odos – nuplauti.
  • Nepatikti šalia vaikų ar augintinių.

Dažniausios problemos:

  • Puvimas – dėl perlaistymo.
  • Svyra stiebai, trapūs lapai – trūksta šviesos.
  • Lapų dėmės, augalo apatija – peršalimas arba per šlapia žemė.

Karpažolės – itin nereiklūs, gražūs sukulentai. Užtenka daug šviesos, labai saikingai laistyti, persodinti tik kai reikia, laikytis saugumo dirbant.