Home

Gerberos (Gerbera jamesonii ir jų hibridai) dažnai praranda dekoratyvumą dėl netinkamų auginimo sąlygų ar po ilgesnių karščių/streso. Jas galima atgaivinti, jei augalas dar turi gyvų šaknų ir bent kelis žalius lapus. Pateikiu veiksmingą ir saugų atgaivinimo algoritmą:

1. Įvertinkite būklę ir pašalinkite pažeistas dalis

• Atsargiai apžiūrėkite šaknų gumulą: išpakuokite, nuo vazoninės žemės nuplaukite šaknis.
• Nupjaukite visas nudžiūvusias, supuvusias ar pažeistas šaknis (palikite tik tvirtas, baltas ar gelsvas).
• Pašalinkite nudžiūvusius ar stipriai pažeistus lapus, stiebus ar žiedkočius.

2. Persodinkite į šviežią, lengvą substratą

• Paruoškite naują, purią, gerai drenuojamą žemę (pvz., universali žemė su trupučiu smėlio/perlito).
• Persodindami gerberą labai negilinkite šerdies (šakniastiebio „kaklelio“) – jis turi likti beveik paviršiuje!
• Pasodintą augalą gerai palaistykite, kad substratas tolygiai sudrėktų.

3. Sumažinkite laistymą

• Leiskite reikia šiek tiek pradžiūti viršutiniam žemės sluoksniui prieš kitą laistymą.
• Venkite stabilių užmirkimų! Gerberos jautrios šaknų puviniui.

4. Teisinga šviesa ir vieta

• Gerberos mėgsta daug išsklaidytos šviesos (vengti vidurdienio saulės).
• Jei augalas buvo „nusilpęs“ – rinkitės šviesią, bet vėsesnę vietą (18–22 °C, skersvėjų ar radiatorių vengtina).

5. Oro ir lapų priežiūra

• Drėgnas, bet gerai vėdinamas oras – puikiai tinka.
• Lapų purškite tik jei labai sausas oras (rekomenduojama kai ūkaitinta patalpoje).

6. Tręšimas

• Atgaivinant pirmaisiais 2–3 savaitėmis netręškite – šaknis turi atsistatyti.
• Vėliau naudokite mažesnę nei įprasta trąšų dozę, idealiai – trąšos žydintiems augalams (silpnas tirpalas).

7. Stebėkite naujų lapų augimą

• Pirmieji atgijimo ženklai – atsiranda nauji, tvirti lapai, pradeda formuotis nauji žiedai.
• Kai augalas atgauna jėgas, galite patrumpinti, pašalinti silpnus ūglius – paskatinsite augimą.

8. Papildoma sanitarija ir prevencija

• Persodinant ir laistant patikrinkite, ar nėra kenkėjų (tripsų, amarų, miltinių skydamarių).
• Jei substratas ilgam permirksta ir augalas vis tiek nyksta – gali reikėti fungicido (pagal žymes ir poreikį).

1. Pašalinkite pažeistus lapus ir supuvusias šaknis.
2. Persodinkite į naują, purią, sausai greitai džiūstančią žemę – negilinkite augalo kaklelio!
3. Laistykite saikingai, užtikrinkite daug šviesos, stebėkite sveikus naujus lapus.
4. Tręškite tik vėliau ir nedidele koncentracija.

Kalijos – egzotiškai atrodančios, grakščios kambarinės ar sodo gėlės su išraiškingais žiedynais („taurėmis“), mėgstamos dėl žiedo ilgaamžiškumo ir stilistikos. Auginamos tiek baltosios kalijos (Zantedeschia aethiopica), tiek spalvotosios (Zantedeschia rehmannii, Z. elliottiana ir kt.).

1. Sodinimas

• Kada sodinti?
  • Spalvotų kalijų gumbus (svogūnėlius) sodinkite į vazonus pavasarį, kai nebėra grėsmės šalnoms (balandžio–gegužės mėn.).
  • Sodo auginimui – laukite, kol dirva įšils (ne mažiau 12 °C).
• Gylis:
  • Sodinimo gylis – apie 7–10 cm (pasodinti su „akute“ į viršų).
• Atstumas tarp augalų:
  • Lauke tarp gumbų palikite 20–30 cm tarpus.
• Dirva:
  • Dirva derlinga, humusinga, puri, šiek tiek rūgšti (pH 5,5–6,5).
  • Turi būti GERAI DRENAŽUOTA – kalijos jautrios užmirkimui!

2. Vieta

• Šviesa:
  • Kalijoms reikia šviesios, bet nuo pietinės kaitros apsaugotos vietos, puikiai tinka rytinė ar vakarinė pusė.
• Temperatūra:
  • Optimali – 18–25 °C.
  • Ugdykite šiltai, saugokite nuo šalnų ir skersvėjų.

3. Laistymas

• Viso augimo ir žydėjimo metu – laistyti reguliariai, bet neperlieti; žemė turi būti lengvai drėgna, bet neužmirkusi!
• Po žydėjimo laistymą mažinkite: spalvotoms kalijoms ramybės metu beveik nelaistyti, baltosios per poilsio laiką gali gauti minimaliai drėgmės.

4. Oro drėgmė

• Mėgsta drėgnesnį orą, todėl puikiai jaučiasi šalia vandens ir lietingais vasaros mėnesiais.
• Vazoninius augalus galima apipurkšti arba statyti ant drėgnų akmenukų.

5. Tręšimas

• Aktyviai augant ir žydint – kas 2–3 savaites žydintiems augalams skirtos trąšos.
• Daugiau kalio ir fosforo, mažiau azoto (per daug azoto – daugiau lapų, mažiau žiedų).

6. Ramybės periodas

• Spalvotos kalijos po žydėjimo numeta lapus – svogūnai ilsisi 2–3 mėnesius.
• Gumbai išimami, išdžiovinami ir laikomi sausai ir vėsiai (~10–15 °C) iki kito pavasario.
• Baltos kalijos paprastai neturi tokio ryškaus poilsio – dažnai kasmet nepasiilsi, bet patartina masei sumažinti laistymą.

7. Dauginnimas

• Kalijos daugiausia gumbais (atskiriant jauniklius nuo pagrindinio gumbelio) arba sėklomis (retai, sudėtingiau).

8. Dažnos problemos

• Nepražysta/žydi prastai: per mažai šviesos, per daug azoto, per mažas poilsio periodas.
• Lapų puvimas: perlaistymas, užsistovėjęs vanduo.
• Lapų galiukai džiūsta: per sausas oras, trūksta trąšų ar mikroelementų.
• Žiedų negražios formos: šaltas oras, drėgmės trūkumas, trumpas vegetacijos periodas.

Kalijoms reikia šviesos, šilumos, derlingos žemės, tvarkingo, bet saikingo laistymo bei poilsio periodo. Spalvotos kalijos – aiškesnį ramybės laikotarpį, baltosios rečiau. Venkite užmirkimo ir šaknų puvinio!

Chrizantemos yra lengvai dauginami, tačiau „atjauninimo“ reikalaujantys augalai. Geriausia įsišaknija auginiai iš pavasario arba vasaros ūglių, o stambesnės formos ir sodo chrizantemos dažnai dauginamos ir dalijant kerą. Pateikiu abu pagrindinius būdus:

1. Chrizantemų dauginimas auginiais

Kada? – Geriausias laikas: balandis–birželis, kai augalas aktyviai auga.

Žingsniai:

1. Nupjaukite 7–10 cm ilgio sveiką, be žiedų arba žiedpumpurių, viršūninį ūglį (kertant po lapų pora).
2. Nuimkite apatinius lapus, palikite tik 2–3 viršutinius.
3. Galite pamirkyti augimo stimuliatoriuje (neprivaloma, bet pagreitina įsišaknijimą).
4. Sodinkite auginį į drėgną durpių ir smėlio arba perlito mišinį, įstatykite 2–3 cm gyliu.
5. Uždėkite permatomą maišelį ar stiklinį indą (mini šiltnamis) – palaikysite drėgmę ir šilumą.
6. Laikykite šviesioje, bet nuošalioje vietoje (ne saulėje, temp. 18–22 °C).
7. Nuolat drėkinkite substratą, vėdinkite šiltnamį kasdien.
8. Šaknys išauga per 2–3 savaites. Kai sužaliuoja nauji lapai, auginiai pasiruošę persodinimui.

2. Chrizantemų dauginimas kerelio dalijimu

Kada? – Geriausia pavasarį, augalui pradėjus vegetaciją.

Žingsniai:

1. Iškaskite visą chrizantemos kerą.
2. Kruopščiai (bet švelniai!) atskirkite šakniastiebius su keliais ūgliais arba ką tik prasikalusiais jaunikliais.
3. Pasodinkite į atskirus vazonus ar naujas vietas sode – giliai neužkaskite, tik tiek, kiek augo iki tol.
4. Gerai palaistykite, pridenkite nuo stipraus saulės ar vėjo.
5. Pirmais mėnesiais stebėkite drėgmę, kartais patręškite.

Papildomi patarimai

• Chrizantemas patogu auginti ir iš sėklų, tačiau sėjamasi žiemą ar anksti pavasarį – šis būdas retesnis, nes ne visos veislės išlaiko savybes.
• Dauginant kilimas („kilimines“) sodo chrizantemas – atskirkite šaknų „takučius“ su ūgliais.
• Stiprūs auginiai – iš neperaugusių, „ne sumedėjusių“ pavasarinių stiebų.

Lengviausia – viršūniniais arba stiebų auginiais pavasarį ar vasarą.
Dalijant kerą lengvai dauginate solidžius augalus sode arba pavienius vazoninius chrizantemas.
Auginiai paprastai įsišaknija be rūpesčių, ypač jei laikote šiltai ir drėgnai.