Home

Gumbinė begonija – viena ryškiausių, universaliausių vasaros gėlių, žavinčių dideliais, spalvingais žiedais ir sodria lapija. Dauginama gumbais, o įspūdinga žiedų forma puikiai tinka vazonams, loveliams, gėlynams, balkonams.

1. Kada ir kaip sodinti gumbinę begoniją?

• Kada sodinti?
  • Kambariniam daiginimui – vasario–balandžio mėnesiais (pradėti balandžio pradžioje – optimalu, jei daiginama ant palangės).
  • Į lauką (arba balkoną) gumbus sodinkite po šalnų – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
• Kaip sodinti?
  • Gumbus sodinkite patrintu, išgaubtu šonu žemyn, įdubimu – į viršų (iš įdubos auga jauni ūgliai).
  • Užberkite vos 1–2 cm žemės, kol pasirodys ūgliai, vėliau galima priberkti daugiau.
  • Vazonas: su drenažo sluoksniu; dirva puri, humusinga, gerai praleidžianti vandenį.

2. Šviesa ir vieta

• Mėgsta pusiau pavėsį ar išsklaidytą šviesą (tiesioginė saulė – tik rytais/večeriais, pietinėje pusėje gali nudegti).
• Balkonuose rinkitės vietas, saugomas nuo stipraus vėjo ir lietaus.

3. Laistymas

• Reguliarus, bet itin saikingas: žemė turi būti visada šiek tiek drėgna, bet ne šlapia.
• Stenkitės nelaistyti ant gumbų, ypač kai dar neturi ūglių (perteklius skatina puvimą).

4. Tręšimas

• Pradėjus vystytis ūgliams – tręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis kas 2–3 savaites (daugiau kalio ir fosforo, mažiau azoto).

5. Priežiūra ir žydėjimas

• Nuskinkite nuvytusius žiedus – geriau žydės.
• Laikykite drėgnesnį orą, bet nepurkškite pačių lapų/gumbų.
• Saugojimas nuo didelio lietaus yra svarbus, nes žiedai lengvai lūžta, lapai pūva.

6. Poilsio ir žiemojimo laikotarpis

• Rudenį, kai orai atvėsta ir lapai/ūgliai pradeda gelsti, nustokite laistyti.
• Kai nudžiūsta antžeminė dalis, gumbus iškaskite, nusausinkite, nuvalykite nuo žemės ir laikykite vėsiame, sausoje, tamsioje vietoje (pvz., dėžutėje su durpėmis ar pjuvenomis, +5–+10 °C) iki pavasario.

7. Dauginimas

• Pavasarį stambesnius gumbus galite dalinti aštriu peiliu (kiekviename turi likti bent 1–2 „akutės“).
• Galima dauginti ir stiebų auginiais vasarą, tačiau gumbų dalijimas patikimiausias.

Dažniausios problemos

• Puvimas – dėl perlaistymo, užmirkimo ar šaltos žemės.
• Maži ar negausūs žiedai – per mažai maisto, per vėlyvas sodinimas, netinkama vieta.
• Lapus puola grybelinės ligos – dėl drėgmės pertekliaus ar blogos ventiliacijos.
• Lapų ar žiedų dėmės, gleivės – sraigės ar šliužai (apkrėsti vazonai, mulčas).

• Gumbinę begoniją sodinkite į šviesią, bet ne saulėtą vietą, purią žemę, laistykite minimaliai, laikykite gumbą sausą žiemą.
• Ji ne tik graži, bet ir labai universali – tinka tiek lauke, tiek kambaryje!

Amarilis (Hippeastrum) – tai įspūdingas kambarinis augalas, kuris žavi dideliais, ryškiaspalviais žiedais ant tuščiavidurio stiebo. Lietuvoje dažniausiai parduodami Hippeastrum hibridai buvo ilgai vadinami „amariliais“, tačiau botaniškai tikrasis amarilis (Amaryllis belladonna) – retesnis, dažniausiai lauko augalas.

Tačiau visi priežiūros pagrindai vazoniniams žydintiems „amariliams“ galioja!

Amarilio auginimo ir priežiūros gidas vazone

1. Sodinimas

• Svogūną sodinkite taip, kad viršutinė trečdalis visada liktų virš substrato.
• Vazonas – gana ankštas (tarp svogūno ir vazono krašto ~2–3 cm), dugnas su drenažo skylėmis.
• Dirva: puri, orui laidi, silpnai rūgšti – tinka universali žemė, sumaišyta su smėliu/perlitu.

2. Šviesa ir temperatūra

• Ryški, išsklaidyta šviesa.
• Optimalu: 18–22 °C, nebijo trumpalaikių vėsumų, bet netoleruoja šalčio ar tiesioginės kaitros.
• Jaunus lapus apsaugokite nuo skersvėjų.

3. Laistymas

• Laistyti saikingai – po pasodinimo tik tiek, kad žemė nesudžiūtų pilnai; intensyviau, kai pasirodo žiedkočiai.
• Vanduo neturi užsistovėti lėkštelėje, o svogūnas nepermirksta!
• Žiedų formavimosi periodu laistykite kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis (~2 cm).

4. Tręšimas

• Nuo žydėjimo pradžios iki vasaros vidurio kas 2–3 savaites tręškite silpnomis trąšomis žydintiems augalams.
• Po žydėjimo, kol lapai auga, reikalinga trąšų – pumpurų formavimui kitam sezonui.

5. Poilsio (ramybės) laikotarpis

• Po žydėjimo palaukite, kol lapai gelsta ir natūraliai sunyksta.
• Nupjaukite lapus ir pastatykite vazoną su svogūnu į vėsią (12–16 °C), tamsią, sausą vietą 8–12 savaičių.
• Po ramybės laikotarpio – išneškite į šiltesnę, šviesią vietą ir pradėkite palaipsniui laistyti, svogūną vėl „žadinkite“.

6. Persodinimas

• Persodinti reikia kas 2–3 metus, geriausia po ramybės periodo prieš naują aktyvų augimą.

7. Dažniausios problemos

• Nežydi: svogūnas per jaunas, jam reikia šaltos ramybės, nepakanka maisto, per mažai šviesos.
• Svogūnų puvinys: perlaistymas, bloga žemė, atvėsus patalpa.
• Stiebas be žiedų: trūksta maisto medžiagų, augalas neišgyveno ramybės periodo.

• Sodinkit laisvai, trečdalį svogūno paliekant virš žemės.
• Žydinčiam – daug šviesos, reguliaraus laistymo ir trąšų.
• Po žydėjimo leiskit lapams nunykti, tada laikykit sausai ir vėsiai 2–3 mėn.
• Persodinkit kas 2–3 metus.
• Įš šilumos ir šviesos bei periodiškos ramybės priklauso žydėjimo gausa.

Gvazdikai – labai populiarūs, ilgai žydintys daugiametės arba vienametės gėlės, tinkamos tiek gėlynams, tiek vazonams. Labiausiai paplitusios rūšys: pieninis gvazdikas (Dianthus plumarius), plunksninis gvazdikas (D. barbatus), turkiškas gvazdikas, kinų, sodinis, šabo gvazdikas ir kt.

1. Vieta ir dirva

• Saulėta vieta – gausesnis žydėjimas, sodresnė lapų ir žiedų spalva.
• Dirva – lengva, derlinga, laidžioji vandeniui, neutralios ar šiek tiek kalkingos reakcijos (pH 6–7).
• Venkite užmirkusių, sunkiai įšylančių, rūgščių žemių.

2. Sodinimas

• Sėklos sėjamos anksti pavasarį (kovas–balandis) į daigyklas arba birželį–liepą tiesiai į gruntą.
• Daigai sodinami lauke gegužės pabaigoje–birželį, iškart po paskutinių šalnų.
• Daugiamečius gvazdikus galima sodinti ir rudenį.

3. Laistymas ir tręšimas

• Laistykite saikingai, vengiant užmirkimo – gvazdikai jautrūs šaknų puviniui.
• Tręškite kartą per mėnesį universaliomis gėlių trąšomis arba kompostu.

4. Genėjimas ir priežiūra

• Nužydėjusius žiedus reguliariai nuskinkite – paskatinsite naują žiedų užmezgimą.
• Rudenį daugumai daugiamečių rūšių stiebai patrumpinami.
• Seni ir susitankinę kerai dalijami kas 3–5 metus (pavasarį arba rudenį).

5. Žiemojimas

• Dauguma gvazdikų ir Lietuvoje žiemoja gerai, tačiau pirmą žiemą verta pamulčiuoti.
• Vienmečių gvazdikų, pvz., šabo ar kinų, žiemai nereikia saugoti.

6. Dauginimas

• Sėklomis (pirmi žiedai – kitą sezoną arba tų pačių metų vasarą su kai kuriais vienmečiais).
• Kerelio dalijimu (auginiais pavasarį ar vasarą).
• Atžalomis, kurios pasirodo per vegetaciją.

• Gvazdikai mėgsta saulę, lengvą dirvą, minimalų laistymą ir reguliarų žiedų šalinimą.
• Pagrindinės rūšys – tiek daugiametės, tiek vienametės.
• Lengva dauginti, žiedus galima merkti į vandenį, o spalvų įvairovė – labai didelė.