Home

Grakščioji erika – rudens ir žiemos žydėjimo žvaigždė

Grakščioji erika – rudens ir žiemos žydėjimo žvaigždė, užburianti gausybe smulkių, varpelio formos žiedelių rausvais, baltais ar purpuriniais atspalviais. Lietuvoje dažniausiai auginama kaip laikina rudens puošmena vazonuose, kapinėse, terasose, bet tinkamai prižiūrima gali tapti ir ilgaamže dekoracija (nors lauko žiemą ne visada ištveria).


1. Šviesa ir vieta

  • Ryški, išsklaidyta šviesa – geriausiai žydi.
  • Puikiai tinka lauke, balkone ar terasoje iki didesnių šalčių.
  • Trumpai galima laikyti ir namuose ant šviesios, vėsios palangės, bet per ilgai šiltoje patalpoje žiedai greitai nuvysta.

2. Temperatūra

  • Geriausia – 8–15 °C.
  • Nors trumpam tveria ir lengvą šaltuką, nuolatinis stiprus šaltis (žemiau –3–5°C) augalo nenušalina tik jei daug sniego/mulčio.
  • Ilgai laikyti patalpoje virš 18 °C – nerekomenduojama.

3. Laistymas

  • Dirva nuolat drėgna, bet be užmirkimo!
  • Erika labai jautri perdžiūvimui – vasarą ar šildomose patalpose laistykite dažniau.
  • Geriau laistyti lietaus arba minkštu vandeniu (kalkės netinka).

4. Dirva

  • Rūgšti (pH ~4,5–5,5), puri – idealiai tinka rododendrų substratas.
  • Sodinant į vazoną būtinai įberkite drenažo (pvz., keramzito).

5. Tręšimas

  • Rudenį–žiemos pradžioje tręšti nereikia, pavasarį–vasarą – kartą per mėnesį rūgštinėms gėlėms skirtomis trąšomis.

6. Genėjimas

  • Po žydėjimo (pavasarį) galite patrumpinti nužydėjusius ūglius (apkarpykite 1/3 ilgumo) – paskatina šakojimąsi ir tankumą.

7. Žiemojimas

  • Lauke žiemoti gali tik labai gerai apdengta (storu mulčiu, po sniegu, be didelių šalčių) arba patalpoje (šviesioje, vėsioje, +5–10°C).
  • Kambariuose per sausą žiemą augalas dažnai nudžiūsta.

8. Dažniausi sunkumai

  • Perdžiuvus šaknų gumului – lapeliai ir žiedai nudžiūsta negrįžtamai.
  • Gausiai laistant ir patalpoje be vėsos – gleivėja, gali pradėti pūti.

  • Erika mėgsta rūgščią, drėgną substratą ir ryškią šviesą.
  • Nelaikykite perdžiūvusios, stenkitės vėsiai.
  • Lauke žiemoja tik apdengta/mulčiuota arba šiltesnėmis žiemomis.

Amarilio (Hippeastrum) sodinimas

Amarilio sodinimas – labai svarbi stadija, nes nuo tinkamo sodinimo priklauso ir žydėjimo gausa, ir svogūno sveikata.

Štai išsamus amarilio sodinimo vadovas:


Kada sodinti?

  • Amarilius dažnoje Lietuvos namų aplinkoje sodinami sausio–vasario mėn., norint žiedų pavasarį.
  • Galima sodinti ir rudenį, tuomet žydėjimas būna žiemos pabaigoje.

Kaip sodinti amarilį (Hippeastrum) į vazoną?

1. Vazonas:

  • Vidutinio dydžio, sunkesnis (nes žydinčiam amariliui reikia stabilumo).
  • Vazonas turi būti tik šiek tiek didesnis už svogūną (tarp svogūno ir vazono krašto telpa 2–3 cm).
  • Dugne – didelė drenažo skylė, pabarstykite klinkerio, keramzito ar žvyro.

2. Dirva:

  • Tinka universali žydintiems augalams skirta žemė, sumaišyta su smėliu/perlitu (2:1 santykiu) – substratas turi būti purus, laidus orui, nepermirkti.
  • Dirvos pH – silpnai rūgšti (apie 6–6,5).

3. Svogūno paruošimas:

  • Pasirinkite stambų, tvirtą svogūną be puvinio, pelėsio, mechaninių pažeidimų.
  • Jei labai sausas, prieš sodinimą gali būti pamirkomas kambario temperatūros vandenyje 2–3 val. (nebūtina, tik jei labai sudžiūvęs).

4. Sodinimo būdas:

  • Pripildykite vazono drenažo sluoksnį, užberkite dalį žemės.
  • Svogūną sodinkite taip, kad apatiniai šaknys gerai išsitęstų, tačiau viršutinė trečdalis svogūno liktų virš žemės – niekada neužberkite pilnai!
  • Švelniai prispauskite žemę aplink, bet nespauskite labai stipriai.

5. Po sodinimo:

  • Palaistykite minimaliai – tik tiek, kad substratas šiek tiek sudrėktų.
  • Langas – šviesi vieta, bet ne tiesioginė pietinė saulė.

6. Pirmoji priežiūra:

  • Toliau laistoma labai saikingai, kol pasirodo žiedkočiai – tada galima laistyti dažniau.
  • Perlaistymas pradžioje gali sukelti svogūnų puvinį!
  • Optimalu +18–22 °C temperatūra.

  • Vazonas su drenažu, šiek tiek už svogūną didesnis.
  • Trečdalis svogūno – virš žemės.
  • Laistykite saikingai, daug šviesos, šiluma be skersvėjų.
  • Pasirodžius žiedkočiui laistykite dažniau ir pradėkite tręšti.

Kada ir kaip sodinti gumbinę begoniją?

Gumbinė begonija – viena ryškiausių, universaliausių vasaros gėlių, žavinčių dideliais, spalvingais žiedais ir sodria lapija. Dauginama gumbais, o įspūdinga žiedų forma puikiai tinka vazonams, loveliams, gėlynams, balkonams.


1. Kada ir kaip sodinti gumbinę begoniją?

  • Kada sodinti?
    • Kambariniam daiginimui – vasario–balandžio mėnesiais (pradėti balandžio pradžioje – optimalu, jei daiginama ant palangės).
    • Į lauką (arba balkoną) gumbus sodinkite po šalnų – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
  • Kaip sodinti?
    • Gumbus sodinkite patrintu, išgaubtu šonu žemyn, įdubimu – į viršų (iš įdubos auga jauni ūgliai).
    • Užberkite vos 1–2 cm žemės, kol pasirodys ūgliai, vėliau galima priberkti daugiau.
    • Vazonas: su drenažo sluoksniu; dirva puri, humusinga, gerai praleidžianti vandenį.

2. Šviesa ir vieta

  • Mėgsta pusiau pavėsį ar išsklaidytą šviesą (tiesioginė saulė – tik rytais/večeriais, pietinėje pusėje gali nudegti).
  • Balkonuose rinkitės vietas, saugomas nuo stipraus vėjo ir lietaus.

3. Laistymas

  • Reguliarus, bet itin saikingas: žemė turi būti visada šiek tiek drėgna, bet ne šlapia.
  • Stenkitės nelaistyti ant gumbų, ypač kai dar neturi ūglių (perteklius skatina puvimą).

4. Tręšimas

  • Pradėjus vystytis ūgliams – tręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis kas 2–3 savaites (daugiau kalio ir fosforo, mažiau azoto).

5. Priežiūra ir žydėjimas

  • Nuskinkite nuvytusius žiedus – geriau žydės.
  • Laikykite drėgnesnį orą, bet nepurkškite pačių lapų/gumbų.
  • Saugojimas nuo didelio lietaus yra svarbus, nes žiedai lengvai lūžta, lapai pūva.

6. Poilsio ir žiemojimo laikotarpis

  • Rudenį, kai orai atvėsta ir lapai/ūgliai pradeda gelsti, nustokite laistyti.
  • Kai nudžiūsta antžeminė dalis, gumbus iškaskite, nusausinkite, nuvalykite nuo žemės ir laikykite vėsiame, sausoje, tamsioje vietoje (pvz., dėžutėje su durpėmis ar pjuvenomis, +5–+10 °C) iki pavasario.

7. Dauginimas

  • Pavasarį stambesnius gumbus galite dalinti aštriu peiliu (kiekviename turi likti bent 1–2 „akutės“).
  • Galima dauginti ir stiebų auginiais vasarą, tačiau gumbų dalijimas patikimiausias.

Dažniausios problemos

  • Puvimas – dėl perlaistymo, užmirkimo ar šaltos žemės.
  • Maži ar negausūs žiedai – per mažai maisto, per vėlyvas sodinimas, netinkama vieta.
  • Lapus puola grybelinės ligos – dėl drėgmės pertekliaus ar blogos ventiliacijos.
  • Lapų ar žiedų dėmės, gleivės – sraigės ar šliužai (apkrėsti vazonai, mulčas).

  • Gumbinę begoniją sodinkite į šviesią, bet ne saulėtą vietą, purią žemę, laistykite minimaliai, laikykite gumbą sausą žiemą.
  • Ji ne tik graži, bet ir labai universali – tinka tiek lauke, tiek kambaryje!

Amarilis (Hippeastrum) – tai įspūdingas kambarinis augalas

Amarilis (Hippeastrum) – tai įspūdingas kambarinis augalas, kuris žavi dideliais, ryškiaspalviais žiedais ant tuščiavidurio stiebo. Lietuvoje dažniausiai parduodami Hippeastrum hibridai buvo ilgai vadinami „amariliais“, tačiau botaniškai tikrasis amarilis (Amaryllis belladonna) – retesnis, dažniausiai lauko augalas.

Tačiau visi priežiūros pagrindai vazoniniams žydintiems „amariliams“ galioja!


Amarilio auginimo ir priežiūros gidas vazone

1. Sodinimas

  • Svogūną sodinkite taip, kad viršutinė trečdalis visada liktų virš substrato.
  • Vazonas – gana ankštas (tarp svogūno ir vazono krašto ~2–3 cm), dugnas su drenažo skylėmis.
  • Dirva: puri, orui laidi, silpnai rūgšti – tinka universali žemė, sumaišyta su smėliu/perlitu.

2. Šviesa ir temperatūra

  • Ryški, išsklaidyta šviesa.
  • Optimalu: 18–22 °C, nebijo trumpalaikių vėsumų, bet netoleruoja šalčio ar tiesioginės kaitros.
  • Jaunus lapus apsaugokite nuo skersvėjų.

3. Laistymas

  • Laistyti saikingai – po pasodinimo tik tiek, kad žemė nesudžiūtų pilnai; intensyviau, kai pasirodo žiedkočiai.
  • Vanduo neturi užsistovėti lėkštelėje, o svogūnas nepermirksta!
  • Žiedų formavimosi periodu laistykite kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis (~2 cm).

4. Tręšimas

  • Nuo žydėjimo pradžios iki vasaros vidurio kas 2–3 savaites tręškite silpnomis trąšomis žydintiems augalams.
  • Po žydėjimo, kol lapai auga, reikalinga trąšų – pumpurų formavimui kitam sezonui.

5. Poilsio (ramybės) laikotarpis

  • Po žydėjimo palaukite, kol lapai gelsta ir natūraliai sunyksta.
  • Nupjaukite lapus ir pastatykite vazoną su svogūnu į vėsią (12–16 °C), tamsią, sausą vietą 8–12 savaičių.
  • Po ramybės laikotarpio – išneškite į šiltesnę, šviesią vietą ir pradėkite palaipsniui laistyti, svogūną vėl „žadinkite“.

6. Persodinimas

  • Persodinti reikia kas 2–3 metus, geriausia po ramybės periodo prieš naują aktyvų augimą.

7. Dažniausios problemos

  • Nežydi: svogūnas per jaunas, jam reikia šaltos ramybės, nepakanka maisto, per mažai šviesos.
  • Svogūnų puvinys: perlaistymas, bloga žemė, atvėsus patalpa.
  • Stiebas be žiedų: trūksta maisto medžiagų, augalas neišgyveno ramybės periodo.

  • Sodinkit laisvai, trečdalį svogūno paliekant virš žemės.
  • Žydinčiam – daug šviesos, reguliaraus laistymo ir trąšų.
  • Po žydėjimo leiskit lapams nunykti, tada laikykit sausai ir vėsiai 2–3 mėn.
  • Persodinkit kas 2–3 metus.
  • Įš šilumos ir šviesos bei periodiškos ramybės priklauso žydėjimo gausa.

Gvazdikai – labai populiarūs, ilgai žydintys daugiametės arba vienametės gėlės

Gvazdikai – labai populiarūs, ilgai žydintys daugiametės arba vienametės gėlės, tinkamos tiek gėlynams, tiek vazonams. Labiausiai paplitusios rūšys: pieninis gvazdikas (Dianthus plumarius), plunksninis gvazdikas (D. barbatus), turkiškas gvazdikas, kinų, sodinis, šabo gvazdikas ir kt.


1. Vieta ir dirva

  • Saulėta vieta – gausesnis žydėjimas, sodresnė lapų ir žiedų spalva.
  • Dirva – lengva, derlinga, laidžioji vandeniui, neutralios ar šiek tiek kalkingos reakcijos (pH 6–7).
  • Venkite užmirkusių, sunkiai įšylančių, rūgščių žemių.

2. Sodinimas

  • Sėklos sėjamos anksti pavasarį (kovas–balandis) į daigyklas arba birželį–liepą tiesiai į gruntą.
  • Daigai sodinami lauke gegužės pabaigoje–birželį, iškart po paskutinių šalnų.
  • Daugiamečius gvazdikus galima sodinti ir rudenį.

3. Laistymas ir tręšimas

  • Laistykite saikingai, vengiant užmirkimo – gvazdikai jautrūs šaknų puviniui.
  • Tręškite kartą per mėnesį universaliomis gėlių trąšomis arba kompostu.

4. Genėjimas ir priežiūra

  • Nužydėjusius žiedus reguliariai nuskinkite – paskatinsite naują žiedų užmezgimą.
  • Rudenį daugumai daugiamečių rūšių stiebai patrumpinami.
  • Seni ir susitankinę kerai dalijami kas 3–5 metus (pavasarį arba rudenį).

5. Žiemojimas

  • Dauguma gvazdikų ir Lietuvoje žiemoja gerai, tačiau pirmą žiemą verta pamulčiuoti.
  • Vienmečių gvazdikų, pvz., šabo ar kinų, žiemai nereikia saugoti.

6. Dauginimas

  • Sėklomis (pirmi žiedai – kitą sezoną arba tų pačių metų vasarą su kai kuriais vienmečiais).
  • Kerelio dalijimu (auginiais pavasarį ar vasarą).
  • Atžalomis, kurios pasirodo per vegetaciją.

  • Gvazdikai mėgsta saulę, lengvą dirvą, minimalų laistymą ir reguliarų žiedų šalinimą.
  • Pagrindinės rūšys – tiek daugiametės, tiek vienametės.
  • Lengva dauginti, žiedus galima merkti į vandenį, o spalvų įvairovė – labai didelė.