Home

Geltonuojantys rožių lapai – dažna problema, kurią gali sukelti daugybė veiksnių. Norint nustatyti priežastį ir išspręsti bėdą, reikia įvertinti tiek aplinkos sąlygas, tiek priežiūrą.

Pagrindinės rožių lapų geltonavimo priežastys ir sprendimo būdai

1. Perlaistymas / prastas drenažas

• Rožės nemėgsta stovinčio vandens!
• Jei šaknys permirko, lapai gelsta, krinta, kartais net pradeda pūti ir šaknis.
• Sprendimas: sumažinkite laistymą, pasirūpinkite, kad nuo šaknų gerai nutekėtų vanduo. Drenažas būtinas tiek vazonuose, tiek lauke (ypač sunkiose, molingose dirvose).

2. Maisto medžiagų trūkumas (ypač geležies, magnio, azoto)

• Geležies trūkumas: Lapai gelsta, bet gyslos lieka žalios (chlorozė).
• Azoto trūkumas: Gelsta ir senesni (apatiniai) lapai, ypač pavasarį.
• Magnio trūkumas: Gelstonos dėmės, lieka žalios kraštai ir gyslos.
• Sprendimas: patręškite rožėms skirtomis trąšomis su mikroelementais. Esant chlorozės požymiams – papildomai naudokite geležies chelatą.

3. Per daug šešėlio / per mažai šviesos

• Rožės mėgsta daug tiesioginės šviesos.
• Jei krūmas užtemdytas ar pasodintas šešėlyje – lapų geltonavimas neišvengiamas.
• Sprendimas: perkelkite į saulėtą vietą arba praretinkite šalia augančius kitus augalus.

4. Pertręšimas arba druskos dirvoje

• Per dažnai ar per gausiai tręšiant, ypač mineralinėmis trąšomis, lapai gali nudegti, pagelsti, net paruduoti kraštai.
• Sprendimas: nuplaukite dirvą – kelis kartus gerai palaistykite, sumažinkite trąšų dozes.

5. Ligos

• Juodoji dėmėtligė (Marsonina): apvalios, tamsios dėmės, lapai gelsta ir byra. Išplinta esant drėgnam orui.
• Sprendimas: pašalinkite pažeistus lapus, purkškite sisteminiais fungicidais (pagal instrukciją), pavasarį profilaktiškai nugenėkite ir purkškite prevenciškai.

6. Natūralus senėjimas

• Vasaros pabaigoje ar rudenį seni apatiniai lapai natūraliai gelsta ir byra – jei visa kita tvarkoje, nėra problemos.

7. Kita priežastis – stresoriai

• Staigus oro, laistymo, vietos pokytis; pažeistos šaknys persodinant.

Trumpas sprendimų planas:

1. Patikrinkite, ar nėra užmirkimo šaknų zonoje.
2. Atsargiai patręškite specialiomis rožių trąšomis su mikroelementais.
3. Pašalinkite sergančius, pažeistus lapus.
4. Užtikrinkite, kad rožė gauna pakankamai šviesos ir oro.
5. Stebėkite dėl grybinių ligų – esant reikalui purkškite fungicidu.

Alstromerija (Alstroemeria) – lietuviškai dažnai vadinama Inkaruote, Inkų lelijomis arba Peru lelija. Tai ypač spalvinga, ilgaamžė, dekoratyvi daugiametė gėlė, labai vertinama tiek gėlynuose, tiek pjovimui į puokštes. Dėl savo įspūdingų, leliją primenančių žiedų ir ilgo žydėjimo (birželis–spalis) alstromerijos mėgstamos visame pasaulyje.

Alstromerijos – pagrindinė informacija ir priežiūra

1. Išvaizda

• Turi liaunas, tiesias stiebas (60–120 cm), gale – puokštelės margų, dažnai raštuotų žiedų.
• Žiedai – rožiniai, balti, geltoni, oranžiniai, purpuriniai, dažnai su „dryželiais“ ar taškeliais, žydi puokštais, stipriai ir ilgai.

2. Vieta

• Saulėta ar pusiau pavėsis. Kuo daugiau šviesos – tuo daugiau žiedų.
• Saugoti nuo vėjų – aukšti stiebai gali išgulti, verta prisirišti.

3. Dirva

• Puri, derlinga, gerai drenuojama žemė.
• Netinka užmirkstančios, sunkios molingos vietos.
• Rekomenduojama prieš sodinimą pagerinti kompostu, šiek tiek smėlio.

4. Sodinimas

• Dažniausiai sodinant dalijama kero šakniastiebiais (pavasarį), rečiau auginama iš sėklų.
• Sodinama 7–10 cm gylyje, 30–40 cm atstumu.
• Po sodinimo gerai palaistyti.

5. Laistymas ir tręšimas

• Mėgsta reguliarų, bet saikingą laistymą, ypač augimo ir žydėjimo metu.
• Perlaistymas – dažniausia šaknų puvinio priežastis.
• Tręškite pavasarį ir ankstyvą vasarą subalansuotomis daugiamečių gėlių trąšomis (ypač fosforo, kalio).

6. Priežiūra

• Nužydėjusius žiedus nupjaukite – tai paskatins tolesnį žydėjimą.
• Aukštus stiebus, jei reikia, pariškite.
• Rudenį, nudžiūvus lapams, stiebus nupjaukite žemai.

7. Žiemojimas

• Dauguma veislių žiemoja lauke, jei žemė neužmirksta ir nėra labai šaltų žiemų.
• Pirmaisiais metais, ypač po sodinimo – verta pamulčiuoti lapais ar durpėmis.
• Rudenį pridengti storesniu mulčiu + eglišakiais, ypač nepatyrus labai žiemai ir jei pasodinta šalis, kur dažnai stukteli -20 °C.

8. Dauginimas

• Geriausia dauginti dalijant kerą pavasarį ar rudenį.
• Galima auginti iš sėklų (dažnai reikalinga stratifikacija), tačiau šis būdas lėtesnis.

9. Pjovimas puokštėms

• Alstromerijos puokštėje gali išsilaikyti iki 2 savaičių!
• Pjaukite anksti ryte, kai tik išsiskleidžia pirmi žiedai.

10. Dažniausios problemos

• Perlaistymas (šaknų puvinys), labai retos ligos, kartais amarai, tripsai.
• Vengti nuolatinio užmirkimo ir šalčio be priedengimo.

Alstromerija – ilgaamžė, spalvinga, leliją primenanti daugiametė, žemę mėgsta lengvą, purią ir drėgną, sodinama gėlynuose ar vazonuose, žydi visą vasarą. Tinka puokštėms, puikiai žiemoja po mulčiu, retai serga.

Gerberos – ryškios ir nuotaikingos gėlės, kilusios iš Pietų Afrikos, dažnai vadinamos „saulės šypsenomis“. Jas galima auginti tiek kambaryje kaip vazoninį augalą, tiek lauke vazonuose šiltesniu metų laiku, o vasarą – kai kur net gėlynuose. Ypač populiarios dėl įspūdingų didelių žiedų ir spalvų įvairovės: nuo balto iki raudono, oranžinio, rožinio, geltono ir kt.

1. Vieta ir šviesa

• Labai mėgsta šviesą – geriausiai jaučiasi ant rytinės, vakarinės arba net pietinės palangės.
• Jei vasarą laikote lauke, rinkitės vietą be vidurdienio saulės (kur neperkaista).
• Tiesioginėje kaitrioje saulėje dalis veislių gali nudeginti lapus.

2. Temperatūra

• Idealiai 18–22 °C.
• Žiemą laikyti vėsiau nei +16 °C, bet ne žemiau +12 °C – padeda užtikrinti natūralų poilsio periodą.
• Saugoti nuo skersvėjų ir didelių temperatūros svyravimų.

3. Laistymas

• Vidutinis, bet reguliarus.
• Substratas neturi išdžiūti visas, bet taip pat neturi būti šlapias ar permirkęs – gerberos jautrios šaknų puviniui!
• Vasarą ir žydėjimo metu laistyti dažniau, žiemą – minimaliai.
• Laistyti aplink augalą, ne ant lapų ar į centrinę skrotelę.
• Naudoti minkštą, nešaltą vandenį.

4. Dirva ir persodinimas

• Lengva, humusinga, itin puri, gerai drenuojama žemė (universalus substratas su trupučiu perlito ar smėlio).
• Persodinti kas 1–2 metus, tik pavasarį.

5. Tręšimas

• Augimo ir žydėjimo laikotarpiu (kovo–rugsėjo mėn.) tręšti kas 2–3 savaites trąšomis žydintiems augalams (kaip trūksta mikroelementų – padidėja lapų „baltumai“).
• Po žydėjimo trąšų mažinti, ramybės metu netręšti.

6. Poilsio periodas

• Gerberos rudens–žiemos mėnesiais“ turi turėti šviesią, bet vėsesnę vietą, minimalų laistymą.
• Poilsio periodas (gruodis–vasaris) būtinas gausiam žydėjimui.

7. Dažniausios bėdos

• Lapai džiūsta, gelsvėja – perlaistymas ar šaknų puvinys, kietas arba šaltas vanduo.
• Nežydi – per mažai šviesos arba per daug azoto trąšų.
• Lapų baltos dėmės – trūksta mikroelementų arba per šaltas substratas.
• Pradeda pūti kaklelis – per žemai pasodintas ar užlietas augalas.

8. Dauginimas

• Gerberas profesionaliai dažniausiai daugina kero dalijimu arba iš sėklų (sėklų dygimas – 10–20 dienų, sėti sausį–vasarį).
• Sodinant kero dalį, būtinai kiekvienas gabalėlis privalo turėti šakneles ir bent 1–2 gyvus lapus.

Daug šviesos, vidutinis laistymas, pavasarį–vasarą tręšti, žiemos metu vėsinti ir laistyti minimaliai. Svarbu – laistyti tik žemę aplink kerelį, stebėti, kad neperšlaptų ir neperdžiūtų!

Alstromerijos (Alstroemeria) tai ryškiai spalvotos daugiametės gėlės, kurios dažnai auginamos tiek gėlynuose, tiek puokštėms pjauti. Jos garsėja ilgu žydėjimu (vasara–ruduo) ir gausiais žiedais. Daigų auginimas iš sėklų ar kerų dalijimo reikalauja kantrybės, bet užauga tvirtas, ilgaamžis augalas.

Alstromerijų daigų užauginimas ir sodinimas

1. Kaip gauti daigų?

a) Iš sėklų:

• Sėklas sėti ankstyvą pavasarį (vasaris–kovas) į daigyklas arba vazonėlius.
• Alstromerijų sėkloms dažniausiai reikalinga stratifikacija – 2–4 savaites palaikyti drėgnoje žemėje +4 °C (šaldytuve).
• Po to sėti į lengvą, purų substrate, užbarstyti plonu žemės sluoksniu, laikyti šiltai (16–20 °C), geriausia uždengus plėvele, kol sudygs.
• Sudygsta per 3–8 savaites, tačiau daigai būna jautrūs – reikės reguliariai vėdinti, neperlaistyti.

b) Dalyti kerelius:

• Veiksmingiausias būdas – dalyti suaugusį augalą pavasarį (iki aktyvaus augimo pradžios).
• Atsargiai iškaskite visą kerą, atskirkite dalis, kad kiekviena turėtų šakniastiebio ir 1–2 ūglius.
• Persodinkite į tą pačią arba naują vietą.

2. Daigų sodinimas

• Laikas: Sodinami į pastovią vietą gegužės viduryje–pabaigoje (kai nebegrėsmingos šalnos).
• Vieta: Saulėta arba pusiau pavėsis – kuo daugiau saulės, tuo gausiau žydės.
• Atstumas: 30–40 cm tarp augalų.
• Dirva: Labai puri, derlinga, humusinga, gerai drenuojama. Alstromerijos netoleruoja ilgai stovinčio vandens!
• Sodinimo gylis: Šakniastiebiai – 7–10 cm gylyje.

3. Daigų priežiūra

• Po pasodinimo gerai laistyti, bet neleisti permirkimo.
• Mulčiuoti kompostu ar lengva žieve.
• Jauni daigai jautresni šalnoms – reikia pridengti, jei grįžta šalti orai.
• Pirmais metais gausaus žydėjimo gali ir nebūti – augalas stiprina šaknis.

4. Augimo ypatumai

• Alstromerijos ilgaamžės – vienoje vietoje gali augti 5–7 metus.
• Gausiai dauginasi ir savaime – suformuoja tankius, vešlius kupstus.

5. Dažniausios problemos

• Jauni daigai jautrūs perlaistymui, šaknų puviniui, vėsiam ir šlapiam orui.
• Kartais gali pulti amarai, tripsai, tačiau saulei ir vėjui atviroje vietoje paprastai bėdų nebūna.

Alstromerijų daigai geriausiai auginami iš sėklų po stratifikacijos arba dalijant kerą pavasarį. Sodinami į purią, neužmirkstančią žemę, gerai laistomi, bet neperliejami. Jauni daigai pirmus metus stiprina šaknis, žydėjimo piką dažniausiai pasiekia po 1–2 metų.