Home

Plačvarpis (Platycodon grandiflorus)

Plačvarpis (Platycodon grandiflorus) daugiametė, labai dekoratyvi ir itin lengvai atpažįstama pagal „išsipūtusius“ pumpurus ir didelius žvaigždės formos žiedus (mėlynos, rožinės, baltos spalvos).


Plačvarpio (Platycodon) auginimo ir priežiūros vadovas

1. Bendra informacija

  • Daugiametė (grįžta kasmet)
  • Aukštis: 30–80 cm (priklauso nuo veislės)
  • Žydėjimas: nuo birželio iki rugpjūčio
  • Žiedai: dideli, žvaigždės formos, tipinis „baliono“ pumpuras prieš prasiskleidžiant
  • Puikiai tinka ir gėlynui, ir vazonui, ir natūraliems žoliniams deriniams

2. Vieta ir dirva

  • Saulėta arba pusiau pavėsis
  • Geriausiai auga gerai drenuotoje, vidutinio derlingumo dirvoje
  • Nemėgsta nuolat šlapios, užmirkstančios žemės (gali pūti šaknys)

3. Sodinimas

  • Sėklomis:
    • Beriamas balandžio–gegužės mėn. į atvirą gruntą arba kovo pabaigoje–balandį į daigyklas viduje
    • Sėklas užberti plonu žemės sluoksniu (~0,5 cm)
    • Daigai lauke sodinami gegužę, kai negręsia šalnos
    • Pirmais metais gali žydėti menkiau, tačiau vėliau kaskart žydi vis stipriau
  • Sodinukai arba kero dalimis:
    • Sodinami pavasarį arba rudenį
    • Atstumas tarp augalų – 30–40 cm

4. Priežiūra

  • Laistymas:
    • Saikingas, ypač sausros metu
    • Venkite laistyti ant lapų, kad nesiveistų grybinės ligos
  • Tręšimas:
    • Nereikli, užtenka kugeliniu kompostu/pavasarine trąša puriam grunte
  • Genėjimas:
    • Nužydėjusius žiedus šalinti – skatina ilgiau žydėti ir net gali užmegzti naujus
  • Atramos:
    • Aukštesnės veislės gali išgriūti po lietaus – galima parišti prie atramėlių

5. Žiema

  • Plačvarpis visiškai atsparus žiemai Lietuvoje, žemai išlindusį kerą žiemai galima pridengti nedideliu mulčiu, bet nebūtina.
  • Pavasarį nupjaukite pernykštes stiebus.

6. Dauginimas

  • Geriausia dauginti sėklomis – kero dalijimas labai sunkus, nes nemėgsta būti judinamas ir ilgai „piktinasi“ po persodinimo.
  • Sėjnukai dažnai pradeda žydėti po 2 metų.

7. Dažnos problemos

  • Nepakenčia užmirkimo! Būtinai pasirūpinkite geru drenažu
  • Gali užpulti šliužai ar sraigės
  • Perlaistymas žiemą/vakarą – grybinės ligos

Plačvarpis (Platycodon) – ilgaamžė, stambių žiedų, nereikli ir žiemai atspari daugiametė. Mėgsta saulėtą ar pusiau pavėsinę vietą, laistoma saikingai, pertręšimo nereikia. Tinkama net pradedantiesiems!
Puikiai atrodo gėlynuose, natūraliuose ansambliuose, žvyringuose plotuose, dekoratyviniuose vazonuose.

Sanvitalija – tai labai žema, išsikerojanti, kiliminė vienmetė gėlė

Sanvitalija – tai labai žema, išsikerojanti, kiliminė vienmetė gėlė su smulkiais, saulėgrąžas primenančiais geltonais žiedeliais. Puikiai tinka balkonams, vazonams, gėlių loveliams, kaip dirvos danga ar spalvingas gėlyno pakraštys.


Pagrindinės sanvitalijos savybės

  • Aukštis: 10–20 cm
  • Labai gausiai žydi visą vasarą iki šalnų
  • Atspari sausroms, nereikli dirvai

1. Šviesa ir vieta

  • Mėgsta saulėtas vietas – kuo daugiau šviesos, tuo daugiau žiedų.
  • Galima auginti ir pusiau pavėsyje, bet tada žydėjimas menkesnis.

2. Dirva

  • Geriausiai auga lengvoje, drenuotoje, ne per derlingoje žemėje.
  • Vanduo neturi užsistovėti (nemėgsta šlapių plotų).

3. Laistymas

  • Saikingai – pakenčia trumpas sausras, neiškenčia užmirkimo.
  • Vazonuose laistykite tada, kai žemė pradžiūsta.

4. Sėjimas

  • Sėklos sėjamos balandžio mėnesį į daigyklas (viduje) arba gegužę tiesiai į gruntą.
  • Daigai užauga per 2–3 savaites (optimali temperatūra ~18–22 °C).
  • Į lauką sodinkite po paskutinių šalnų (gegužės pabaiga, birželis).

5. Tręšimas

  • Paprastai užtenka minimalios trąšų dozes, pertręšta – suvešėja, bet mažiau žydi.

6. Priežiūra

  • Beveik nereikalauja jokios ypatingesnės priežiūros!
  • Nužydėjusių žiedų šalinti nereikia – augalas žydi be pertraukos.
  • Po stipraus lietaus galima patrumpinti, jei išsikerojo ar apskubo.

7. Kiti privalumai

  • Nebijo miestų oro, gali augti vazonuose, pakabinamuose loveliuose, kaip kilimas alpinariumuose.
  • Neturi žymesnių kenkėjų ar ligų.
  • Sausa, saulėta vieta, lengva žemė, minimali priežiūra – ir margi žiedeliai džiugins visą vasarą!
  • Puiki alternatyva lauko „saulėgrąžėlėms“, kiliminėms, apvadų gėlėms ar kabantiems vazonams.

Stefanotis – dekoratyvinis vijoklinis kambarinis augalas

Stefanotis (dar vadinamas „Madagaskaro jazminu“) – dekoratyvinis vijoklinis kambarinis augalas, išsiskiriantis kvapniais, vaškiniais baltais žiedais, primenančiais mažyčius žvaigždutes. Tai populiarus vestuvinis augalas, o žydėjimas džiugina nuo vėlyvo pavasario iki rudens.


1. Vieta ir šviesa

  • Labai šviesi vieta, bet be tiesioginės vidurdienio saulės.
  • Gerai jaučiasi ant rytinės arba vakarinės palangės.
  • Žiemą nepamirškite papildomo apšvietimo – tinka LED lemputės.

2. Temperatūra

  • Idealiausia: 18–25 °C.
  • Žiemą laikyti vėsiau (14–16 °C), kad susidarytų žiedpumpuriai, tačiau saugoti nuo šalčio bei skersvėjų.
  • Staigūs temperatūrų pokyčiai ar šaknų vėsimas – gali numesti pumpurus ar lapus.

3. Laistymas

  • Reguliarus, bet vidutinio gausumo.
  • Laistykite minkštu, šiltu vandeniu (geriausia – lietaus ar filtruotu).
  • Žemė turi nuolat būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia ir neužmirkti.
  • Žiemą laistykite mažiau – labai saikingai!

4. Oro drėgmė

  • Aukšta oro drėgmė (virš 60 %): purkškite augalą, statykite vazoną ant drėgnų akmenukų, naudokite oro drėkintuvą.
  • Žiemą saugokite nuo radiatorių ir sausos šilumos.

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, humusinga, silpnai rūgšti žemė (pvz., lapų žemė su durpėmis, šiek tiek perlito).
  • Persodinama pavasarį, kas 2–3 metus.
  • Vazonas – šiek tiek ankštas, su geru drenažu.

6. Tręšimas

  • Pavasarį–vasarą kas 2–3 savaites trąšos žydintiems kambariniams augalams (daugiau kalio-fosforo).
  • Žiemą tręšti nereikia!

7. Genėjimas ir formavimas

  • Stefanotis – vijoklis, todėl nuolat reikia atramos (lankas, grotelės).
  • Nupjaukite silpnas, ilgas, peraugusias šakeles po žydėjimo – tai paskatins tankumą ir daugiau žiedpumpurių kitais metais.

8. Dažniausios problemos

  • Gelsta lapai: per šlapia ar per sausa žemė, netinkamas apšvietimas, trūksta trąšų/mikroelementų.
  • Metami pumpurai: šaknų peršalimas, stresai, staigūs pokyčiai.
  • Nežydi: per mažai šviesos, vazonas per didelis, žiemą per šilta.
  • Kenkėjai: amarai, skydamariai, voratinklinė erkė (profilaktika – stebėjimas, apipurškimas insekticidu ar muilo tirpalu).

Dauginimas

  • Auginiais – pavasarį/pavasario pradžioje arba vėlyvą vasarą.
  • Pasirinkite 10–12 cm ilgio pusiau sumedėjusį ūglį, įsišaknydinkite drėgname substrate, uždenkite plėvele, laikykite šiltai ir šviesiai.

Stefanotis mėgsta šviesą, šilumą, drėgną orą, „negilią“ žemę ir vidutinį laistymą. Norint gausiai žydėti, svarbu vėsesnė žiema ir daug šviesos pavasarį. Palaisčius ir patręšus saikingai bei suformavus vijoms atramą – kvapnūs žiedai garantuoti!

Achimenė (Achimenes)

Achimenė (Achimenes) – žavinga, daugiametė, svogūninė kambarinė gėlė. Ji išsiskiria spalvingais, piltuvėlio formos žiedais (baltais, rožiniais, violetiniais, oranžiniais, mėlynais) ir vešlia, krintančia ar svyrančia laja. Labai populiari kabančiuose vazonėliuose, ant palangių, balkonų ir lodžijų.


Achimenės auginimas ir priežiūra

1. Šviesa

  • Mėgsta ryškią, išsklaidytą šviesą (idealios – rytinės/vakarinės palangės).
  • Tiesioginė saulė karštyje gali nudeginti lapus, o trūkstant šviesos – silpnai žydi.

2. Temperatūra

  • Geriausiai auga esant 19–24 °C.
  • Vengti skersvėjų ir žemos temperatūros (<15 °C), ypač aktyvaus augimo metu.

3. Oro drėgmė

  • Patinka vidutinė–didesnė oro drėgmė, tačiau vengti tiesioginio lapų purškimo – geriau vazoną dėti ant šlapio keramzito lėkštelės.

4. Laistymas

  • Augimo ir žydėjimo metu laistyti reguliariai, bet saikingai – substratas turi būti nuolat drėgnas, bet be užsistovėjusio vandens.
  • Laistyti minkštu, kambario temperatūros vandeniu.
  • Požydėjus ir pradėjus gelsti lapams – laistymą palaipsniui nutraukti.

5. Tręšimas

  • Nuo atsibudimo iki žydėjimo pabaigos kas 2–3 savaitės tręšti silpnu žydintiems augalams skirtų trąšų tirpalu.
  • Neretai pakanka vien pavasarį į žemę įmaišyti švelnaus komposto.

6. Substratas ir persodinimas

  • Gerai jaučiasi velėninės, lapinės žemės, durpių ir perlito mišinyje.
  • Svarbu: geras drenažas vazonėlio dugne.
  • Persodinama pavasarį (vasaris–kovas), kai iš miegančių rizomų pradeda kaltis daigai.

7. Poilsio periodas ir žiemojimas

  • Rudenį, pasibaigus žydėjimui, antžeminė dalis natūraliai nunyksta.
  • Išdžiuvusias šaknis bei lapus pašalinkite.
  • Vazonėlį su sausomis rizomomis laikykite sausai, tamsiai ir vėsiai (+10…+15 °C) iki kito pavasario.
  • Sausą substratą galite uždengti popieriumi, laikyti spintoje ar tamsiame sandėliuke.

8. Pažadinimas ir dauginimas

  • Pavasarį, pajutus šiltesnę temperatūrą, rizomos sodinamos į naują, šviežią žemę (+ reguliarų laistymą).
  • Dauginama rizomos dalijimu (viena rizoma dažniausiai duoda kelis ūglius).
  • Taip pat galima dauginti stiebo auginiais ar sėklomis (praktikuojama retai).

9. Dažniausios problemos

Simptomas
Priežastis
Ką daryti
Lapai mieguisti, geltonuoja
Perlaistymas / per šalta
Mažinti laistymą, pernešti į šviesesnę/vėsesnę vietą
Nepražysta
Trūksta šviesos, maisto
Perkelti arčiau šviesos, patręšti
Lapų dėmėtumas, pelėsis
Stovintis vanduo
Pagerinti drenažą, rečiau laistyti

Achimenė – spalvinga, vasaros metu žydinti svogūninė gėlė, mėgstanti šviesą, šilumą, orui laidų substratą ir poilsio periodą žiemą. Rudenį savaime „užmiega“, o pavasarį vėl sudygsta iš rizomų.

Vėzdūnė (Spathiphyllum)

Vėzdūnė (Spathiphyllum) – labai mėgstama kambarinė gėlė dėl elegantiškų baltų žiedynų (primenančių „burę“) ir sodrių, blizgių lapų. Ji ne tik puošia namus, bet ir gerina oro kokybę, valo kenksmingas medžiagas.


1. Vieta ir šviesa

  • Geriausiai auga ryškioje, išsklaidytoje šviesoje, bet tinka ir šviesus pusiau pavėsis.
  • Netoleruoja tiesioginės saulės („dega“ lapai), bet ir visiškame šešėlyje nežydės.

2. Temperatūra

  • Idealiai – 18–25 °C, žiemą ne žemiau 14 °C.
  • Saugoti nuo skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų.

3. Laistymas

  • Vidutinis ir reguliariai: substratas truputį drėgnas, bet ne šlapias!
  • Laistykite minkštu, kambario temperatūros vandeniu (kietas vanduo – lapų galiukai ruduoja).
  • Perlaistytas augalas meta lapus, pradeda pūti šaknys.
  • Žiemą laistykite rečiau.

4. Oro drėgmė

  • Mėgsta didesnę oro drėgmę – purkškite lapus, statykite vazoną ant drėgnų akmenukų.
  • Sausame ore lapų galiukai ruduoja, palengva džiūsta.

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, derlinga, laidžioji žemė, pvz., universali su trupučiu durpių ir perlito/drenažo.
  • Persodinama kas 2–3 metus, pavasarį.

6. Tręšimas

  • Augimo/žydėjimo metu (balandis–rugsėjis) – kas 3–4 savaites skystos trąšos žydintiems augalams.
  • Venkite perteklinio tręšimo (lapų galiukai ruduoja).

7. Žydėjimo skatinimas

  • Nežydi? Gali trūkti šviesos, per mažai ar per daug trąšų, mažai laistoma.
  • Padėkite į šviesesnę vietą, laistykite ir patręškite saikingai.

8. Dažniausios bėdos

  • Lapų galiukai ruduoja – per sausas oras, kietas ar šaltesnis vanduo, pertręšimas.
  • Lapų geltonavimas – perlaistymas, bloga žemė, natūralus senėjimas (apatiniai).
  • Nežydi – per mažai šviesos ar per mažas/persenas vazonas.

Dauginimas

  • Kerelio dalijimu – persodinant atskirkite dalį su šaknimis.

Vėzdūnė mėgsta šviesą be saulės, vidutinį laistymą minkštu vandeniu, drėgną orą, retą tręšimą. Persodinant galima dauginti dalijant kerą. Tai labai atlaidi ir „valanti“ gėlė!