Home

Kana – tropinė, šilumamėgė daugiametė gėlė

Kana – tropinė, šilumamėgė daugiametė gėlė su įspūdingais, egzotiškais žiedynais (raudoni, geltoni, oranžiniai, rožiniai) bei dekoratyviais lapais (žali, bordo ar net dryžuoti). Lietuvoje dažniausiai auginama kaip vasarinė svogūninė gėlė – rudenį šakniastiebiai iškasami ir žiemai saugomi ne lauke.


1. Sodinimas ir pradžia

  • Kada?
    • Sodinama į lauką tik po šalnų pavojaus (gegužės pabaiga–birželio pradžia), kai žemė įšilusi.
    • Daiginti svogūninius šakniastiebius galima viduje/kubiliuose jau kovo–balandžio mėn. (labai paspartina žydėjimą).
  • Kaip?
    • Šakniastiebiai sodinami 10–15 cm gylyje, atstumas tarp augalų – 40–60 cm (dideliems kerams).
    • Dirva – derlinga, puri, humusinga, gerai drenuota.

2. Vieta ir šviesa

  • Saulėta, šilta vieta (kuo daugiau saulės, tuo gausiau žydi ir gražesni lapai)
  • Tinka vazonuose, loveliuose, lauko gėlynuose, net vandenyno pakraščiuose, jei užtikrintas drenažas.

3. Laistymas

  • Gausiai ir reguliariai – ypač per karščius ir aktyvaus augimo metu.
  • Nepakenčia užmirkimo, bet žemė negali visiškai išdžiūti.

4. Tręšimas

  • Kartą per 2–3 savaites žiediniams augalams skirtomis trąšomis su daug fosforo ir kalio.
  • Tręšimas itin svarbus, jei auginate vazonuose.

5. Priežiūra žydėjimo metu

  • Nužydėjusius žiedynus šalinti – skatina naujų žiedų formavimą.
  • Stambius kerus galima pririšti prie atramos, jei vėjuota.

6. Rudeninis šakniastiebių iškasimas ir žiemojimas

  • Rudenį, kai nušąla pirmieji lapai (spalis), kana iškasti su dideliu žemės grumstu.
  • Nukirpti stiebus iki 10–15 cm, šakniastiebius nuvalyti, pradžiovinti.
  • Laikyti sausai, vėsiai (+5–10 °C), geriausia – rūsyje ar kituose nešildomuose plotuose.
    Svarbu, kad neužmirktų, bet ir iki galo neišdžiūtų.

7. Dauginimas

  • Dalijant šakniastiebius (pavasarį prieš sodinant kiekviename gabale turi būti bent 1–2 akys/ūglių pumpurai).

8. Dažniausios problemos

  • Lapų dėmės, gleivės: per didelė drėgmė ar bloga ventiliacija.
  • Nežydi: per mažai šilumos, trąšų arba vėlai pasodinta.

Kana – šilumamėgė, saulės ir trąšų mėgėja. Žydi vasaros pabaigoje–rudenį. Rudenį būtinai iškasti žiemai! Tinka vazonams, alpinariumams, kaip egzotiškas sodo/fono augalas.

Fikuso SOS – Kodėl jis meta lapus? Interviu su LAIMA

Fikuso SOS – Kodėl jis meta lapus? Interviu su LAIMA iš augalai1.lt apie ligas ir kenkėjus

Fikusai – vieni populiariausių ir mylimiausių kambarinių augalų, tikra interjero klasika. Tačiau net ir tvirčiausiai atrodantis augalas kartais pradeda rodyti „ožius“ – meta lapus, keičia spalvą ar aplimpa kenkėjais. Ką daryti, kai žaliasis draugas siunčia pagalbos signalus? Apie dažniausias fikusų ligas ir kenkėjus kalbamės su augalų žinove LAIMA iš augalai1.lt

Fikuso SOS - Kodėl jis meta lapus? Interviu su LAIMA iš augalai1.lt apie ligas ir kenkėjus

Interviu

Redakcija: Laima, pradedame nuo dažniausios problemo – fikusas meta lapus. Atrodo, viskas gerai, bet lapai krenta. Ar tai liga?

Laima: Dažniausiai tai ne liga, o stresas. Fikusai yra jautrūs pokyčiams. Staigus vietos pakeitimas, skersvėjis, temperatūrų svyravimai ar nereguliarus laistymas (tiek perlaistymas, tiek perdžiovinimas) – visa tai sukelia augalui šoką, ir jis reaguoja mesdamas lapus. Tačiau svarbu suprasti, kad nusilpęs, stresą patiriantis augalas yra puikus taikinys tiek ligoms, tiek kenkėjams.

Redakcija: Jei tai ne stresas, kokios ligos fikusams yra pačios pavojingiausios?

Laima: Pati baisiausia ir dažniausia problema – šaknų puvinys. Jis atsiranda dėl vienos priežasties – perlaistymo ir prasto drenažo. Jei matote, kad augalas vysta, nors žemė nuolat šlapia, o lapai gelsta ir krenta iš apačios – greičiausiai jau turite puvinį.

Be puvinio, fikusai gali susirgti miltlige – tai grybelinė liga, pasireiškianti baltomis, miltuotomis apnašomis ant lapų. Taip pat pasitaiko įvairios dėmėtligės, kai ant lapų atsiranda rudų, juodų ar gelsvų dėmių, kurios pamažu didėja.

Redakcija: O kaip dėl kenkėjų? Kurie iš jų labiausiai „mėgsta” fikusus?

Laima: Fikusai turi kelis pagrindinius „priešus“. Pirmiausia – voratinklinės erkės. Jos ypač suaktyvėja sauso oro sąlygomis, pavyzdžiui, žiemos metu prasidėjus šildymo sezonui. Jų buvimą išduoda smulkūs gelsvi taškeliai ant lapų ir plonytis voratinkliukas.

Kiti labai dažni svečiai – miltuotieji skydamariai. Juos atpažinsite iš baltų, į vatą panašių, lipnių gumulėlių, ypač lapų pažastyse ir apatinėje lapų pusėje. Labai panašūs, bet sunkiau pastebimi, yra skydamariai – jie atrodo kaip maži, rudi „šarvai“, prilipę prie stiebo ar lapų gyslų.

Redakcija: Puikiame straipsnyje, kurį radome svetainėje manoaugalas.lt, taip pat minima, kad fikusams labai pavojingi tripsai. Ar galite apie juos papasakoti plačiau?

Laima: Visiškai teisingai, tripsai yra itin nemalonūs ir sunkiai išnaikinami kenkėjai. Jų pažeidimus atpažinsite iš sidabriškų, lyg nutrintų dryžių ant lapų. Vėliau tos vietos paruduoja. Be to, ant lapų apačios matomi smulkūs juodi taškeliai – tai jų išmatos. Tripsai pavojingi tuo, kad suaugėliai deda kiaušinius tiesiai į lapo audinį, o dalis jų vystymosi ciklo vyksta dirvožemyje, todėl kovoti su jais reikia kompleksiškai ir kantriai.

Redakcija: Informacijos išties daug. Kur augintojams rasti patikimos informacijos apie skirtingas fikusų rūšis ir kaip jas atskirti?

Laima: Labai svarbu žinoti, kokį konkretų augalą auginate. Pavyzdžiui, smulkialapis fikusas bus jautresnis sausam orui nei stambialapis. Žinodami rūšį, galėsite geriau atliepti jo poreikius.

Kaip jau minėjote, labai gerai susistemintą informaciją apie visas šias problemas galite rasti jau aptartame straipsnyje. Tikrai rekomenduoju jį perskaityti atidžiau.

Redakcija: Baigiant pokalbį, gal turite kokį patarimą ar žinote apie įrankius, kurie palengvintų augalų augintojų kasdienybę?

Laima: Svarbiausias „įrankis“ yra jūsų akys ir pastabumas. Kasdien apžiūrėkite savo augalus. Bet kalbant apie pagalbines priemones internete, dabar yra puikių resursų. Pavyzdžiui, svetainė https://manoaugalas.lt gali būti naudojama kaip puikus įrankis ir pagalbinė priemonė augintojams. Ten rasite ne tik straipsnių katalogą, bet ir patarimų apie daugybę skirtingų augalų, kurie padės išvengti klaidų ateityje, taip pat galite susid4ti savo augalus ir turėti priežiūros kalendorių.

Redakcija: Ačiū Jums, Laima, už išsamius ir naudingus patarimus!

Kaulaseklis (Osteospermum)

Kaulaseklis – Osteospermum (dar vadinama „Afrikos ramunė“, „Afrikos saulutė“, „afrikietiška ramunė“, „laukinė gerbera“)


1. Bendra informacija apie Osteospermum

  • Lotyniškas pavadinimas: Osteospermum
  • Kilmė: Pietų Afrika
  • Gyvenimo trukmė: gali būti vienmetė arba daugiametė (priklausomai nuo rūšies ir žiemojimo)
  • Žiedai: dideli (iki 8 cm), įvairių spalvų: balti, violetiniai, alyviniai, rausvi, geltoni, dviejų spalvų, buvo ir „šaukšteliniai“ žiedlapiai – žiedynai primena ramunę
  • Aukštis: paprastai 20–45 cm, gali būti iki 60 cm
  • Žydėjimas: nuo gegužės iki vėlyvo rudens, žydi labai gausiai ir ilgai

2. Augimo vieta ir dirva

  • Vieta: labai mėgsta daug saulės, gali augti ir pusiau pavėsyje, bet žydės mažiau
  • Dirva: laidi vandeniui, nerūgšti, gali būti smėlinga ar žvyruota, svarbiausia – neužmirkstanti
  • Vazonai: puikiai auga balkonų loveliuose, pakabinamuose krepšiuose ar lauko vazonuose

3. Sodinimas, sėjimas, dauginimas

  • Sėjos laikas: kovą–balandį į daigyklas, lauke sodinami po šalnų (gegužės pabaigoje–birželio pradžioje)
  • Dauginimas: sėklomis arba auginiais (ruošiami liepą–rugpjūtį)
  • Daugiametes (O. ecklonis, O. fruticosum ir pan.) žiemoja tik +5–12°C vėsioje, šviesioje patalpoje – Lietuvoje lauke jos neišgyvena šalčių

4. Laistymas ir tręšimas

  • Laistyti saikingai: laikiną sausros periodą pakenčia, bet užmirkimas – pražūtingas
  • Tręšti kas 2–3 savaites žydinčių augalų trąšomis (pertręšus daugiau lapų, mažiau žiedų)

5. Priežiūra

  • Reguliariai šalinti nužydėjusius žiedus – skatina ilgą ir gausią žydėjimo bangą
  • Karštu ir sausu oru galima patrumpinti per ištįsusius ūglius, augalas bus vešlesnis
  • Po stipraus lietaus/kentėjimo nupjauti pažeistas dalis

6. Ligų ir kenkėjų prevencija

  • Retai serga ar kenčia nuo kenkėjų
  • Svarbiausia: sausas substratas, gera oro cirkuliacija
  • Purkšti nereikia – užtenka prižiūrėti laistymą ir tankį

7. Žiemojimas

  • Vienmetė Osteospermum: pavasarį sėjama iš naujo
  • Daugiametė Osteospermum: rudenį įnešama į vėsią ir šviesią patalpą, mažai laistoma; pavasarį grąžinama į lauką
  • Neišgyvena šalnų lauke!

Kaulaseklis (Osteospermum) – itin ilgai ir gausiai žydinti, saulės mėgėja, visiškai nereikli, puikiai tinka loveliams, balkonams, lauko vazonams bei alpinariumams.

  • Žiemą daugiametės veislės turi būti apsaugotos nuo šalčių, vienmetės sėjamos kasmet.

Laumakė (Dimorphotheca)

Laumakė (Dimorphotheca) – tai spalvinga vienmetė arba daugiametė gėlė, kilusi iš Pietų Afrikos. Lietuvoje dažniausiai vadinama tiek laumake.


Laumakės (Dimorphotheca) auginimo ir priežiūros vadovas


1. Pagrindinės savybės

  • Žiedai: kaip didelės margos ramunės (balti, violetiniai, oranžiniai, rožiniai, geltoni, alyviniai, dviejų spalvų), žiedo skersmuo iki 6–8 cm.
  • Aukštis: 20–40 (60) cm.
  • Žydėjimas: visą vasarą iki rudens šalnų.
  • Lapai: dantyti, siauri, ryškiai žali.

2. Auginimo vieta

  • Saulėta, šiluma: mėgsta daug šviesos ir sauso oro, šešėlyje žydės menkai.
  • Gerai tinka alpinariumams, pakraščiams, balkonų ir terasų vazonams.

3. Dirva

  • Lengva, pralaidi, nederlinga, net šiek tiek smėlinga žemė.
  • Aukštas pH nebūtinas, bet netinka užmirkstantys, sunki dirva.
  • Nepakenčia stovinčio vandens.

4. Sėjimas ir sodinimas

  • Daigai: sėjama balandžio mėn. į daigyklas (vidaus sąlygomis).
    • Į lauką ar vazonus sodinama po šalnų – gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje.
  • Tiesiai į gruntą sėjama šiltai gegužės pabaigoje (rečiau, nesprėja gausiai žydėti).
  • Atstumai tarp augalų: 20–30 cm.

5. Laistymas

  • Laistyti reikia negausiai – trumpalaikius sausros periodus pakelia, užmirkus gali pradėti pūti.
  • Vazonuose žemė neturi būti nuolat šlapia.

6. Priežiūra

  • Nužydėjusių žiedų reguliariai šalinti – paskatins naujų žiedų formavimąsi ir pailgins žydėjimą.
  • Pertręšus fosforu ar azotu užaugs lapai, bet žydi mažiau.
  • Nereikalauja ypatingos priežiūros – puikiai tinka pradedantiesiems.

7. Žiemojimas

  • Dimorphotheca – vienmetė, kitais metais reikia vėl sėti ar daiginti.
  • Osteospermum (daugiametė, bet neatspari šalčiui) – galima žiemai įnešti į vėsią, šviesią patalpą (10–14°C), tada gali žydėti kelerius metus.

8. Dažnos problemos

  • Per didelė drėgmė – pūva šaknys.
  • Per tamsu – neišsiskleidžia žiedai, lapai skursta.
  • Kenkėjai ir ligos retai puola.

Laumakė (Dimorphotheca) – labai saulės mėgėja, žydi be paliovos, net ir sausros atveju, reikia labai mažai priežiūros. Tinka vazonams, apvadams, alpinariumams, balkono loveliams.

Monstera – įspūdinga kambarinė gėlė

Monstera – įspūdinga kambarinė gėlė, iškart atpažįstama dėl didžių, skylėtų, žalių lapų. Ši tropinių miškų kilmės liana garsėja savo ilgaamžiškumu, sparčiu augimu ir egzotišku vaizdu, nors žiedų Lietuvos namuose sulaukti labai sunku.


1. Vieta ir šviesa

  • Mėgsta ryškią, išsklaidytą šviesą – geriausia laikyti prie rytinės ar vakarinės palangės.
  • Gali augti ir pusiau pavėsyje, bet bus mažiau skylėta, lėčiau augs.
  • Venkite tiesioginės pietinės saulės (lapai gali nudegti).

2. Temperatūra

  • 18–25 °C – optimali temperatūra visus metus.
  • Žemiau 14 °C nepageidautina – augimas lėtėja.
  • Netolygiai šildomos arba skersvėjų vietos gali lemti lapų džiūvimą.

3. Laistymas

  • Reguliarus, vidutinis: žemė turi pradžiūti viršuje (laistykite, kai dirvos viršus sausas maždaug 2–4 cm).
  • Vasarą – dažniau, žiemą – rečiau.
  • Perlaistymo labai nemėgsta – drėgmės perteklius dažniausia šaknų puvinio priežastis!
  • Gerai reaguoja į dažną lapų apipurškimą (ypač šildymo sezono metu).

4. Oro drėgmė

  • Patinka didesnė oro drėgmė, bet susitaiko su įprastomis sąlygomis.
  • Dažniau purkškite, jei lapų galiukai džiūsta.

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, humusinga, laidžią žemę (pvz., universalus mišinys + perlitas/trupučio pušų žievės).
  • Vazonas – su drenažo skylutėmis!
  • Persodinti kas 2–3 metus.

6. Tręšimas

  • Pavasarį–vasarą kas 2–4 savaites trąšos žalialapiams.
  • Nuo spalio iki kovo netręšiama.

7. Formavimas, atramos

  • Monstera – vijoklinė: reikia atramos (samanų stulpelis, bambukas ar pan.)
  • Ilgi „oriniai“ šaknys stiprina augalą – galima nukreipti į žemę ar atramą, jų nekarpykite.

8. Genėjimas ir dauginimas

  • Galima trumpinti, jei augalas per didelis – genėjimo vietoje ataugs šoninės šakos.
  • Dauginama stiebo auginiais su viena ar keliomis ore šaknimis, įsišaknija vandenyje ar žemėje.
  • Rečiau – sėklomis (Lietuvoje beveik nenaudojama).

9. Ligos ir problemos

  • Lapų dėmės, pūvimas – perlaistymas, blogas drenažas.
  • Lapų galiukai rudi – per sausas oras arba per daug trąšų.
  • Lapų kraštai blunka – trūksta šviesos.
  • Mažai, neskyleti lapai – per tamsu arba mažas vazonas.

Monstera žydėjimas

  • Lietuvos sąlygomis konkurso nebūna, bet natūraliai žydi baltais „burelių“ (spathe) žiedais ir mezga valgomus vaisius tropikuose.
  • Kambariniuose plotuose beveik niekada nežydi.

Ryški šviesa, minimaliai laistyti, daug vietos augimui ir atrama – monstera ilgus metus bus žalia ir puošni kambario pažiba!