Kas yra aktyvus mokymasis?

Ar kada nors susimąstėte, kodėl vieni mokymosi būdai prigyja geriau nei kiti? Atsakymas gali būti aktyvus mokymasis! Įtraukdamas mokinius į realaus pasaulio taikomąsias programas ir išsamias diskusijas, jis pakeičia tai, kaip mes išsaugome informaciją ir suprantame sudėtingas sąvokas.

Kas yra aktyvus mokymasis?

Aktyvus mokymasis apverčia tradicinę klasę aukštyn kojomis. Užuot pasyviai įsisavinę paskaitas, mokiniai pasineria į dalyvavimą, bendradarbiavimą ir realių problemų sprendimą. Įsivaizduokite fizikos pamoką, į kurią mokiniai ateina pasiruošę ir perskaitę pamoką. Pirmąsias kelias minutes jie atsakinėja į klausimus, užduodamus paspaudus mygtuką, taip įvertindami, kaip supranta medžiagą. Tokioje aplinkoje mokiniai nėra tik informacijos vartotojai, jie tampa savo supratimo kūrėjais. Taikant šį metodą išnaudojamas natūralus smegenų polinkis įsiminti tai, kas aktualu, o tai gerokai pranoksta įsiminimo ribas.

Kodėl veikia aktyvusis mokymasis?

Smegenys nukreipia informaciją į atmintį, atsižvelgdamos į jos svarbą ir naudingumą. Aktyvaus mokymosi metodai įtraukia mokinius į sudėtingų, realaus pasaulio problemų sprendimą. Sutelkdami dėmesį į jiems įdomius klausimus, mokiniai dažniau kuria naujus sinapsinius kelius. Pavyzdžiui, fizikas Ericas Wiemanas taiko interaktyvų mokymo metodą, kai mokiniai pirmiausia atsako į klausimą individualiai, naudodami spragtukus. Prieš pakartotinai balsuodami jie aptaria savo argumentus, todėl geriau supranta. Šis dviejų etapų procesas ne tik paaiškina sąvokas, bet ir padeda jas geriau įsiminti, o jo sėkmės rodikliai stulbinantys. Vidutiniškai aktyviame mokymosi procese dalyvaujantys mokiniai po dvejų metų išlaiko daugiau nei 70 % savo žinių.

Mokymasis vieniems iš kitų

Kolegų įtraukimas į diskusijas apie sudėtingus klausimus yra bendraamžių mokymo metodo skiriamasis bruožas. Kai mokiniai aiškinasi savo mąstymą bendraamžiams, jie geriau supranta savo mintis ir kartu atsižvelgia į skirtingus požiūrius. Vienos pamokos metu, po pradinio balsavimo, diskusijų metu prasidėjo gyvos diskusijos. Vieni mokiniai aistringai gina savo atsakymus, o kiti jiems prieštarauja. Ši diskusija lavina kritinį mąstymą ir gilina supratimą. Todėl, kai profesorius veda tolesnę diskusiją, atmosfera tampa kupina įžvalgų ir aiškumo. Mokiniai baigia diskusiją kupini energijos, nes kartu išsiaiškino sudėtingus dalykus.

Aktyvus mokymasis ir tradicinis mokymas: eksperimentas

Atliekant novatorišką eksperimentą, dvi fizikos studentų grupės buvo mokomos taikant tradicinius metodus ir aktyvaus mokymosi metodus. Rezultatai buvo stulbinantys: aktyviai besimokančiųjų žinios buvo beveik dvigubai geresnės nei jų bendraamžių, kurie pasyviai klausėsi paskaitų. Šis eksperimentas – ir daugelis panašių į jį – rodo, kad aktyvus įsitraukimas į medžiagą padeda geriau suprasti sąvokas. Įprastinis metodas paprasčiausiai nepadeda perteikti tikrojo supratimo; informacija sklinda, bet neįsitvirtina. Priešingai, aktyvus metodas užtikrina, kad mokiniai žinias susikurs mintyse, o tai padeda jas įsiminti ilgam laikui.

Kelias į aktyvųjį mokymąsi

Kadangi pedagogai pripažįsta aktyvaus mokymosi naudą, atėjo laikas atsisakyti pasenusių mokymo stilių. Įsivaizduokite klases, pilnas diskusijų, bendro problemų sprendimo ir tikro mokymosi entuziazmo! Mokyklos, koledžai ir universitetai, kuriuose taikoma aktyvaus mokymosi praktika, atveria duris gilesniam supratimui ir žinių išsaugojimui. Švietimo ateitis priklauso nuo to, ar mokiniai bus kviečiami patys imtis mokymosi, o pasyvūs stebėtojai taps aktyviais dalyviais. Šis pokytis ne tik suteiks mokiniams daugiau galimybių, bet ir skatins tyrinėjimo, naujovių ir mokymosi visą gyvenimą kultūrą.

Aktyvaus mokymosi metodai sukuria dinamišką ir įtraukiančią edukacinę atmosferą, todėl žinios tampa įsimintinos ir naudingos. Aktyviai įsitraukdami į turinį, mokiniai gilina savo supratimą ir taip atveria kelią į šviesesnę ir labiau informuotą ateitį.