Karpažolės (Euphorbia)

Karpažolės (Euphorbia) – labai plati augalų grupė: nuo smulkių kambarinių sukulentų iki milžiniškų lauko krūmų ar net panašių į kaktusus augalų. Dažniausiai auginamos kambariuose – Euphorbia milii (erškėtrožė), Euphorbia pulcherrima (puansetija), Euphorbia trigona ir kt.

1. Šviesa

• Labai mėgsta šviesą – kuo daugiau šviesos, tuo geriau (saulėta palangė labai tinka).
• Šešėlyje stiebiasi ir „išretėja“.

2. Temperatūra

• Geriausia – 18–24 °C
• Žiemą galima vėsesnė – ne mažiau kaip 13–15 °C.
• Saugoti nuo skersvėjų ir šalčių.

3. Laistymas

• Karpažolės – sukulentai, todėl vandens reikia labai taupiai.
• Laistyti tik tada, kai žemė pilnai išdžiūsta (vasarą – kas 1–2 savaites, žiemą – dar rečiau).
• Svarbu: neperlaistyti! Užmirkus šaknims – greit pūva.

4. Tręšimas

• Nuo pavasario iki rudens kartą per mėnesį trąšos sukulentams ar kaktusams.
• Žiemą netręšti arba daryti pertrauką.

5. Dirva

• Vazoninė žemė kaktusams ar sukulentams – labai gerai drenuota, smėlinga.
• Galima įmaišyti trupinį žvyro ar perlito.

6. Persodinimas

• Jauni augalai – kasmet, vyresni – kas 2-3 metus.
• Aktyviausias augimo laikas – pavasaris.

7. Dauginimas

• Lengviausiai stiebo auginiais (pavasarį arba vasarą).
• Nupjovus auginį, kelias valandas palaikyti, kad nulašėtų pieno sultys, tada sodinti į sausą substratą.

8. Svarbu žinoti!

• Pieno sultys nuodingos – reikėtų dirbant su karpažolėmis mūvėti pirštines, jei pateko ant odos – nuplauti.
• Nepatikti šalia vaikų ar augintinių.

Dažniausios problemos:

• Puvimas – dėl perlaistymo.
• Svyra stiebai, trapūs lapai – trūksta šviesos.
• Lapų dėmės, augalo apatija – peršalimas arba per šlapia žemė.

Karpažolės – itin nereiklūs, gražūs sukulentai. Užtenka daug šviesos, labai saikingai laistyti, persodinti tik kai reikia, laikytis saugumo dirbant.