Beržai – jautrūs genėjimui, nes jų šakos ir kamienai gausiai teka sultimis („verklena“), todėl netinkamai arba netinkamu metu genint galima stipriai pakenkti medžiui. Norint išvengti žalos ir skatinti sveiką augimą, būtina laikytis kelių svarbių taisyklių.
Kada genėti beržus?
Optimalus laikas:
- Vėlyvas ruduo arba žiema – lapkritis–vasaris (kai medžiai ilsisi, dar nevyksta intensyvus sulų judėjimas).
- Geriausia – kai nėra šalčių, bet iki sulučių (t. y., iki kovo pradžios).
Genėjimo vengti:
- Pavasarį (kovo pabaiga–gegužė) – tuo metu beržuose pradeda stipriai tekėti sultys, pjūvių vietose gali pasirodyti žymus „verksmas“. Tai kenkia medžio sveikatai, lėtina žaizdų gijimą.
- Vasarą (birželis–rugpjūtis) – aktyvaus augimo metu beržus geriausia neliesti.
Genėjimas rudenį (rugsėjį–spalį)
- Galimas tik tuomet, kai lapai jau nukritę, bet dar neprasidėjo šalčiai. Visgi, žiema – saugiausias periodas!
Genėjimo taisyklės:
- Pašalinkite sausas, pažeistas, kryžmines arba žemyn augančias šakas.
- Formuokite medį palaipsniui – venkite per didelių, staigių pjūvių (daug vienu metu nupjautų stambių šakų).
- Stambius pjūvius užtepkite sodo tepalu.
- Genėkite sausu, nesnieguotu (arba nedideliu šalčiu) oru.
- Beržus geriausia genėti vėlyvą rudenį–žiemos pradžioje (lapkritis–vasaris), iki prasidedant sultų tekėjimui.
- Pavasarinio ir vasarinio genėjimo vengti!
About the author