Baltosios garstyčios, kurios kartais vadinamos geltonosiomis arba angliškomis garstyčiomis

Baltosios garstyčios, kurios kartais vadinamos geltonosiomis arba angliškomis garstyčiomis, ilgą laiką buvo naudojamos žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, turintiems problemų su tulžies pūsle ir kepenimis, turintiems pilvo problemų, per daug pūlingų ir sąnarių skausmų.

Sodininkai gali pagerinti dirvą nenaudodami chemikalų, sodindami specialius augalus, vadinamus sideratais. Vienas geriausių sideratų augalų yra garstyčios.

Galite gyventi nenaudodami chemijos.

Stengiamės vis dažniau savo soduose nenaudoti chemikalų. Taip yra todėl, kad naudodami mažiau purškalų ir trąšų, pagamintų iš mineralinių medžiagų, kurias perkame, galime gauti geresnį ir natūralesnį derlių, kuriuo galėsime pasidalinti su savo šeimomis.

Rugpjūčio mėnesį ant pietų stalo pradedame matyti daug šviežių daržovių, o tuščiose sodo vietose sodiname specialius augalus, vadinamus žaliosiomis trąšomis.

Garstyčios yra tikrai geras augalas, padedantis pagerinti dirvą. Tai tarsi magija, nes dirvožemis gali būti toks pat geras, kaip naudojant gyvūnų kakas. Ūkininkai visame pasaulyje, ypač Vokietijoje, naudoja garstyčias, kad jų dirvožemis vėl būtų sveikas. Jie sodina garstyčias kelis kartus per metus, nes tai labai naudinga. Geriausia tai, kad jis natūralus ir nekainuoja daug, išskyrus sėklas.

Yra įvairių rūšių garstyčių. Baltosios garstyčios dažnai randamos tokiose vietose kaip Azija, Graikija, Afrika ir Naujoji Zelandija. Rudosios garstyčios dažniausiai naudojamos tokiose šalyse kaip Kanada, Rusija, Čekija, Prancūzija ir JAV. Juodosios garstyčios tikrai populiarios Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje, Turkijoje, Anglijoje.

Lietuvoje baltosios garstyčios yra labiausiai žinoma ir dažniausiai auginama garstyčių rūšis. Tačiau čia taip pat galime auginti rudąsias ir juodąsias garstyčias, todėl svarbu sužinoti ir apie šias rūšis.

Kokius dalykus gali padaryti garstyčios?

Šie augalai, vadinami garstyčių augalais, išties gerai purena dirvą. Jie turi stiprias šaknis, kurios giliai patenka į žemę. Nupjovus šaknis, jos suyra ir dirvoje susidaro maži tuneliai. Šie tuneliai padeda orui ir vandeniui patekti į gilesnes dirvožemio dalis. Dėl to dirvožemis tampa puresnis ir geriau auga.

Šiuos augalus galima sodinti ištisus metus po derliaus nuėmimo. Garstyčios dažniausiai sodinamos rugpjūčio mėnesį. Jei jie pasodinti iki rugpjūčio vidurio, jie pradeda žydėti rugsėjo pabaigoje. Augančių augalų kiekis labiausiai priklauso nuo to, kiek drėgna ir karšta. Jei ruduo ilgas, saulėtas ir šlapias, augalų augs daug.

Kai garstyčios patenka į žemę, jos greitai suyra ir tampa augalų maistu. Tai padeda dirvožemiui tapti sveikam ir suteikia augalams daug maistinių medžiagų. Garstyčios dar geriau dirvai nei kompostas ir mėšlas!

Garstyčių trąšos puikiai tinka, kad augalai būtų sveiki ir saugūs nuo klaidų ir ligų. Jie turi specialių aliejų, kurie valo ir dezinfekuoja dirvą, naikina grybelius, naikina bakterijas. Jie taip pat neleidžia per daug augti piktžolėms.

Bitės labai mėgsta, kai auginame garstyčias, nes tai padeda joms pagaminti daugiau medaus. Jei garstyčias pasodinsime rudenį, pamatysime, kad bitės surenka daug medaus. Garstyčios gražiai atrodo savo geltona spalva, skanaus skonio ir maloniai kvepia.

Garstyčių galia tikrai naudinga gamtai ir nekainuoja daug. Jis taip pat naudojamas gaminant vaistus, tokius kaip tepalai ir pleistrai, padedantys esant aukštam kraujospūdžiui, nervų ir raumenų skausmams.

Norėdami naudoti garstyčias kaip trąšas, mes jų dedame į augalus, kad jie augtų stiprūs ir sveiki.

Kad garstyčių trąšos veiktų geriausiai, leiskite garstyčių augalams užaugti iki maždaug 30 cm aukščio. Turėtumėte palaidoti augalus, kai jie turi daug žalių lapų, prieš pat žydėjimą arba iškart po to, kai jie išeina. Jei jūsų sodo žemė sunki ir stora, garstyčias įberkite anksčiau, nes tokioje dirvoje lapai genda lėčiau. Jei jūsų dirvožemis lengvas ir smėlingas, lapai greičiau suyra, todėl galite juos užkasti šiek tiek vėliau.

Kai kurie sodininkai mano, kad rudenį garstyčių berti į žemę nereikia, nes pavasarį ruošiant dirvą, žiemos likę augalai savaime suyra. Jie mano, kad augalų palikimas žemėje per žiemą padeda išlaikyti svarbias maistines medžiagas dirvožemyje. Šios maistinės medžiagos yra tikrai naudingos augalams, kai jie daug auga vasarą. Kai kurie Amerikos mokslininkai taip pat nustatė, kad naudoti garstyčias taip pat gerai, kaip naudoti mėšlą.

Žmonėms, turintiems nedidelį sodą, geras sprendimas gali būti tiesiog specialiu įrankiu nupjauti garstyčių šaknis, o žaliąsias dalis palikti ant žemės.

Norėdami atsikratyti vabzdžių ar gyvūnų, kurie gali pakenkti ar sugadinti.

Kai į dirvą dedame garstyčių, jos padeda apsisaugoti nuo vabzdžių, galinčių pakenkti mūsų augalams. Šios klaidos, tokios kaip amarai, skruzdėlės, šliužai ir sraigės, nemėgsta garstyčių kvapo ar skonio. Viena blakė, kuri mūsų soduose sukelia daug rūpesčių, vadinama spragėsiais. Jie valgo augalų šaknis ir sėklas, o tai gali pakenkti mūsų daržovėms ir gražiems augalams. Spragėsiai yra maži ir plokšti, jie mėgsta slėptis dirvoje arba ant augalų. Tačiau kai sode keletą metų sodiname garstyčias, jos gali atsikratyti šių kenkėjų ir padaryti mūsų augalus sveikesnius.

Pasodinti garstyčias prieš auginant bulves yra gera idėja, nes tai padeda apsaugoti nuo vabzdžių ir kitų kenksmingų būtybių, kurios gali pakenkti bulvėms. Garstyčios veikia kaip natūrali bulvių apsauga.

Žirniai ir garstyčių augalai yra geri draugai. Jie padeda vieni kitiems augti ir saugo nuo kenkėjų, galinčių pakenkti žirniams.

Garstyčios yra skanus prieskonis, kuris pagerina mėsos skonį.

Dirvožemis nėra vieninteliai naudingi dalykai.

Garstyčių augalai auginami ne tik pramogai. Žmonės, dirbantys vaistinėse, gydytojai, virėjai – visi žino, kad garstyčios mums tikrai naudingos.

Baltosios garstyčios, dar vadinamos geltonosiomis arba angliškomis garstyčiomis, jau seniai vartojamos žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, turintiems problemų su tulžies pūslės ar kepenų ligomis, turintiems pilvo, dujų ir sąnarių skausmų. Kai žmonės gamina maistą, baltųjų garstyčių sėklas kartais deda į raugintas daržoves ir specialius padažus. Indijoje jie naudoja daug baltųjų garstyčių aštriems patiekalams. Baltosios garstyčios neturi kvapo, bet skonis tikrai stiprus, todėl gaminant su jomis suteikia skonį.

Rudosios garstyčios naudojamos gaminant vaistus, padedančius nuo aukšto kraujospūdžio, raumenų skausmo ir nervų skausmo. Tai taip pat pagerina maisto skonį, ypač mėsos ir žuvies patiekalus. Iš jo galima gaminti padažus, padažus ir prieskonius. Iš sėklų galima spausti aliejaus, kurį galima dėti į salotas, padažus ir kitą maistą.

Juodosios garstyčios, dar vadinamos tikrosiomis arba prancūziškomis garstyčiomis, naudojamos garstyčioms, kurias dažniausiai turime su maistu, gaminti. Jis turi stiprų kvapą, o skonis primena krienus. Gamindami žmonės juodąsias garstyčias dažnai maišo su baltosiomis garstyčiomis, kad garstyčios įgautų ypatingą skonį ir kvapą.