paulelis1234049cs, Author at Paulius - apie viską....

Fizinių asmenų bankroto administratoriai sulaukia vis daugiau norinčių bankrutuoti

Lietuvoje pradėjo veikti fizinių asmenų bankroto įstatymas. Galime save vadinti tikraisiais demokratijos šalininkais, nes norime, kad kuo daugiau asmenų būtų mokūs ir jų neslėgtų dideli skolų gniaužtai.

Fizinių asmenų bankroto administravimas — viena iš šio proceso dalių. Administratoriaus prireiks kiekvienam asmeniui, kuris nuspręs paskelbti bankrotą. Žinoma, praktikos kaip viską greitai ir efektyviai galima atlikti dar trūksta. Ji formuojasi ir bankroto administravimo paslaugas teikiantys asmenys į savo darbą žiūri pakankamai atsakingai, nes jų suformuota patirtis puikiai tiks, kai bankroto procesą reikės tobulinti.

Dažnai asmenys nori sužinoti, kaip atrodo bankroto administratoriaus darbas. Kai teismas iškelia bankroto bylą, administratorius surenka bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimus, juos perduoda tvirtinti teismui. Jis dalyvauja ir plano rengimo procese. Protingai ir teisingai parengtas planas nurodo, kaip bus patenkinti kreditorių reikalavimai ir kiek laiko prireiks asmens mokumui atkurti. Bankroto planą privalo patvirtinti teismas, o tada administruojantis asmuo prižiūri, kad planas būtų vykdomas tinkamai, rūpinasi asmens turto pardavimo klausimais, konsultuoja bankrutuojantį asmenį dėl tinkamo plano vykdymo.

Bankroto administratorius

Akivaizdu, kad bankroto administratorius dabar atlieka ne tik mechaninius veiksmus, bet jam tenka teikti ir konsultacijas, kuriose kartais tenka užimti ir psichologo pareigas, nes bankroto procedūra ne visada bus maloni bankrutuoti nusprendusiam asmeniui.

Fizinio asmens bankroto įstatymas buvo priimtas dar 2012 metais, bet įsigaliojo tik 2013 metų kovo 1 dieną. Taip pat paminėtina, jog įstatymas taikomas fiziniam asmeniui, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra tik Lietuvos Respublikoje. Patį bankroto procesą gali inicijuoti tik fizinis asmuo, kai tampa nemokus, t.y. kai nebegali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių terminai jau suėję ir jų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

Lietuvoje fizinių asmenų bankrotui buvo uždegta žalia šviesa. Visas procesas turi trukti ne ilgiau nei 5 metus, o nepakeliamų skolų slegiamas asmuo turi pats nuspręsti, kad vienintelis kelias iš šios keblios padėties yra bankrotas. Bankroto administratoriaus paieškos yra svarbus žingsnis, nes su šiuo asmeniu teks dirbti ne vienus metus. O administratoriaus pasirinkimas yra liberali procedūra, nereikia bijoti domėtis ir surasti tuos asmenis, kurie geriausiai atstovaus bankrutuojančio asmens interesus.

Taip pat remtasi šaltiniu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Bankrotas

Išorinių pamatų rūsio sienų stiprinimo ,dviejų remonto būdų palyginimas

Išorinės rūsio sienos (380mm) yra iš pilnavidurių molio plytų. Tačiau nuo ilgalaikių apkrovų, bei išorinio grunto spaudimo mūrinys yra truputį išsigaubęs, suaižejęs, matomi nedideli plyšiai, bendras pamato stovis patenkinamas.

Kyla grėsmė , kad pamatas gali griūti , nuo grunto šoninio spaudimo , į vidinę pamato pusę (rūsį). Kad išvengti grėsmingų padarinių , tokių kaip žmonių žūtys ar net pastato sugriuvimo yra būtina pašalinti esamas deformacijas,bei sutiprinti išorinį pamato paviršių, padidinant sienos atlaikymo galią.

Galima rinktis iš dviejų galimų remonto būdų šiam atvejui:

-Pamatų stiprinimas betono stulpais su metalinėmis sijomis.
-Pamatų stiprinimas gelžbetonine sienele.

Pirmu variantu – prakalamos skylės per pamatą, prakišamos metalinės sijos kurios vėliau bus įbetonuojamos į betoninius stulpus.Iš abiejų pamato pusių ,ties metalinėmis sijomis , įrengiami klojiniai betoniniams stulpams, kurie vėliau užpildomi sutankintu betonu.Esant reikalui tarpai tarp betoninių stultų gali būti tinkuojami ,arba aptaisomi gelžbetoniniu apvalkalu.

Antru variantu- rūsio sienos stiprinamos pristatoma gelžbetonine sienute iš vidinės pamato pusės visu perimetru. Kuri sutvirtina pamato paviršių bei apsaugo nuo tolesnių deformacijų.Kadangi esamas pamato stovis yra patenkinamas, nesimato didelių defektų kurie sumažintų pamato laikomają galią, pasirenku šį metodą.Tai optimalus būdas atsižvelgiant į esamą pamato stovį.

Reikalingi pastato išeities duomenys:

Gruntas priesmėlis
GVH -3,50m
Žemės paviršiaus altitudė -0,70 m
Rūsio lubų altitudė -0,32 m
Pamatų pado lygio altitudė -2,80 m
Rūsio grindų lygio altitudė -2,30 m
Rūsio patalpos aukštis 2,48 m

Remonto darbų atlikimo technologija

Pamatų stiprinimas su gelžbetonine sienele

Pagal pateiktus paskaičiavimus (betoninių grindų dangos išradimo apimčių darbo kiekių skaičiavimo žiniaraštis) išardomos rūsio grindys iki grunto visu išorinės sienos vidaus perimetru 0,6m pločiu.
Pagal paskaičiavimus bei brėžiniais iškasamos tranšėjos visu vidiniu sienos perimetru 0,4m gyliu iki pamato pado lygio.
Siena nuvaloma vandeniu,kad paviršius geriau sukibtų su betonu, naudojant aukšto slėgio plovimo įrenginį dirbant ant žemės.
Gręžimos skylės perforatoriumi, pagal pateiktus brėžinius. Gręžiama dvi skylės vienai sijai tvirtinti , viena viršuje kita pamato apačioje, 16mm storio ir 250mm gylio.
Montuojami metaliniai loviniai profiliai dviem inkariniais varžtais , 16mm skersmens, ir 250mm ilgio ,vienas profilio viršuje kitas apčioje.
Konstrukcijų armavimą sudaro du tinklai T-1 ir T-2. Tinklai T-1 tvirtinami perimetru metalinės sijos apačioje. Tinklai T-2 tvirtinami perimetru nuo lubų (sijos viršuje).Tiklai tvirtinami juos privirinant prie sumontuotų lovinių profilių.
Pastatomi klojiniai, sudarant 10cm tarpą tarp sienos ir klojinių vidinės pusės.
Paduodant siurbliu betoną, jis pilamas į ruožus ir tankinamas išoriniu vibratoriumi.
Sukietėjus betonui išardomi klojiniai (po 3,5dienų).
Iškasos užpylimos iškastu gruntu, rankiniu būdu.
Įrengiamos betoninės grindys, visu išardytų grindų perimetru.

Kad geriau įsisavinti žinias verta perskaityti: DARBO SĄNAUDŲ PASKAIČIAVIMAS PAMATŲ IŠORINĖS RŪSIO SIENOS REMONTO TECHNOLOGINIAM PROCESUI

Gyvenamojo būsto rinka

Prieš porą metų (2008 m.) Panevėžyje vidutinė būsto kredito suma siekė apie 130 tūkst. Lt, dabar ji nukritusi kone perpus – maždaug iki 70 tūkst. Lt. Šiuo metu būstui pirkti dažniausiai skolinamasi 15–20 metų, kai anksčiau gana dažnas klientas rinkdavosi 40 metų laikotarpį kreditui grąžinti.

Būsto ieškančius panevėžiečius labiausiai domina vakarinis miesto rajonas. Populiariausiame vakariniame rajone dviejų kambarių butą šiuo metu galima įsigyti vidutiniškai už 70 tūkst. Lt. Pigiausi būstai Marijonų, Vilties gatvėse. Pirkėjams nėra privalumas nei šioje miesto dalyje įsikūrę prekybos centrai, nei švietimo įstaigos, nei parkas. Už poros kambarių butą šiame rajone sutinkama mokėti maždaug 60 tūkst. Lt.

Būsto rinka Panvėžyje

Būsto ieškantys pirkėjai įvertina ne tik infrastruktūrą, bet ir namo statybos metus. Be to, kaina krenta, jei netoliese yra bendrabučių. Rinką akylai stebinčios nekilnojamojo turto bendrovės situaciją Panevėžyje vertina dvejopai. Vienos įžvelgia pagyvėjimo ženklų, kitos jų bent artimiausiu metu nemato. Pasak „Ober-Haus“ Panevėžio filialo atstovų su praėjusių metų vasara ir rudeniu, butų kainos nukrito. Juntamas judesys, bankai pradėjo teikti paskolas. Dviejų kambarių butas Panevėžyje vidutiniškai dabar kainuoja nuo 70 tūkst. iki 90 tūkst. litų, jie iki šiol išlieka populiariausi. Už vieno kambario butą prašoma nuo 40 tūkst. iki 55 tūkst. Litų. Trijų arba keturių kambarių butų kainos panašios, gerai įrengtas gali kainuoti apie 170 tūkstančių kitų.

Kiek kitokios nuomonės apie nekilnojamojo turto rinką mieste „Paninvestus“ įmonė. Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad pardavėjai nelinkę už tokią sumą savo būstų parduoti. Rinka sustingusi, reikia tikėtis didesnio sukrėtimo, nes atsigavimo ženklų nematome, mintimis apie nekilnojamojo turto rinką dalijosi „Paninvestus“.

Grafike (5 pav.) galime matyti kokios vyrauja vieno kvadratinio metro būto kainos Panevėžyje. Laikotarpis 02.2010 m. – 11.2010 m.

Iš grafiko matyti, kad per laikotarpį 02.2010 m – 11.2010 m. kaina nukrito nuo 2216 Lt. iki 1886 Lt. Šis laikotarpis rodo, kad žmonės mažina kainą, taip norėdami greičiau parduoti. Konkurencija NT rinkoje dabar domina tik pasiturinčius pirkėjus (kuo mažiau konkurentų, tuo pigiau galima įsigyti turto), bet daugeliui ir pirkėjų, ir pardavėjų svarbiausia – žinoti, kada kainos stabilizuosis ir vėl pradės kilti.

2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje Panevėžio būsto rinkoje pasirodė pirmieji stabilumo ženklai, o 2010 viduryje užfiksuoti pirmieji teigiami kainų pokyčiai (6 pav.).

Kalbant apie paklausą būtų rinkoje lyginant 2010 m. su 2007 m. paklausa krito – 44,3 %. O lyginant 2010 m. su 2009 m. paklausa kilo 76,4 % (7 pav.)

Komercinių patalpų rinka Panevėžyje

Seniausiu ir vienu aktyviausiu galime sakyti pramoniniu patalpu sektoriu Panevėžyje. Panevėžio miestu pirmieji susidomėjo skandinavų investuotojai, o ypatingai norvegai. Pirmą kartą norvegų pramoninkai Panevėžyje apsilankė daugiau nei prieš 10 metų. Nuo to laiko Panevėžyje ir jo apylinkėse įkurta išties nemažai gamybinių įmonių.

Aktyvų galima laikyti ir prekibinių patalpų sektorių. Tačiau šio sektoriaus t.y ypatingai didelių prekybos centrų plėtra, palyginti su kitais Lietuvos didmiesčiais, buvo nedidelė (10,11 pav.)

Vandens imtuvų ir valymo įrenginių charakteristika

Vandens imtuvu vadinamas natūralus ar dirbtinis vandens takas (rečiau baseinas arba vandeniui laidus požeminis sluoksnis), kuris sugeba priimti iš šlapių žemės plotų drėgmės perteklių, nedarydamas žalos kitiems plotams. Surinktas vanduo perleidžiamas per nuotekų valymo įrenginius.

Vandens imtuvais bei valymo įrenginiai gali būti upės, upeliai, kanalai, griovos, raguvos, ežerai, kūdros, vandeniui laidūs žemės sluoksniai.

Nuotekų valymo įreniginių charakteristikos priklauso nuo to, koks yra apkrovimas ir įtekėjimas į įrenginius. Gyvenamuosiuose namuose dažniausiai nėra tokio didelio apkrovimo kaip kavinėse viešbučiuose ir pan.

Valymo įrenginiai dažniausiai būna mažesnės upės ir upeliai, kurie dažnai būna vingiuoti, supelkėję, užaugę vandens augmenija ir todėl reikalauja reguliavimo darbų. Dėl vingiuotumo, mažo nuolydžio ir užaugimo augalais vandens greitis supelkėjusiose vagose esti mažas, dėl to vanduo vagoje nuolat laikosi aukštai — arti žemės paviršiaus — ir neleidžia sunktis į vagą gruntiniam vandeniui. Potvyniai tokiose upėse ir upeliuose užtrunka ilgai.

Supelkėjusių upių, upelių slėniai dažniausiai esti lygūs, turi mažą skersinj nuolydj. Prievaginiai aliuvinitl sąnašų volai būna neaukšti. Upės slėnyje toliau nuo vagos sąnaštj nebūna. Slėniai būna apaugę alksniais, karklais ir vandenį mėgstančia žoline augmenija.

Upelių slenis kaip valymo įrenginiai

Supelkėjusių upių ir upelių slėniams daro jtakos aliuviniai ir deliuviniai procesai. Aliuvinio proceso jtakoje susidaro prievaginiai aliuvinių sąnašų, volai. Intensyviau vykstant aliuviniam procesui, nešmenys nusėda ir toliau nuo upės ar upelio vagos. Dėl vandens srovės nevienodumo salpoje sąnašos susiklosto taip pat nevienodai, ir slėnys pasidaro nelygus, banguotas. Nusėdant nešmenims, j durpes patenka daug mineralinių priemaišy. Kartais durpės net apsidengia storesniu aliuvinių mineralinių nuosėdų sluoksniu. Deliuviniam procesui vykstant, kinta upės slėnis paterasio zonoje. Nuo aukštesnių vietų žemės paviršiumi, griovomis, raguvomis ir upeliais atsrūvantis vanduo neša daug jvairių medžiagų ir suguldo jas arčiau slėnio pakraščių. įsirėžiant į slėnį įgriovoms, vandentakoms ir upeliams, susidaro sąnašų kūgiai. Supelkėjusiuose slėniuose potvyniai užtrunka ilgai, tačiau vandens horizontas juose nebūna aukštas. Kai upės vaga sureguliuojama, jos pralaidumas padidėja, nes mažiau veikia vandens tekėjimą stabdantieji veiksniai, ir potvynis greičiau praeina.

Upių, upelių reguliavimas ir jų slėnių nusausinimas iš pagrindų pakeičia jų natūralinj būvj. Smėlio grunte arba gerai susiskaidžiusiame durpyne tekantieji upeliai turi labai nepastovią vagą. Patistj-viksvų durpyne arba molingame grunte tekančios vagos yra pastovios.

Ežerai vandens imtuvais gali būti tuo atveju, jeigu jų vandeniui yra kur nutekėti, o vandens horizontas yra žemiau už jleidžiamų j juos mažesnių nusausinimo kanalų dugną arba žemiau už jprastąjj vandens horizontą didesniuose kanaluose. Tinkamų vandens imtuvais ežerų gilumas nuo kranto turi staigiai didėti, kad nešmenims būtų vietos nusėsti.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Nuotekos

Mokestis už krovinių gabenimą universaliais vagonais Vilniuje

Mokestis už krovinių gabenimą universaliais vagonais. Važtos mokestis yra nustatomas už faktinį siuntos svori vagone, neatsižvelgiant į krovinio rūšį. Šis siuntos svoris privalo būti ne mažesnis kaip 10 tonų. Už krovinių gabenimą universaliais vagonais — dengtais, pusvagoniais ir platformomis mokestis nustatomas pagal 1 tarifų schemą.

Pasak pervežėju – kurie užsiima krovinių pervežimu Vilniuje, už krovinių gabenimą universaliais vagonais — dengtais, pusvagoniais ir platformomis, nepriklausančiais geležinkeliui (krovinio savininko nuosavi arba išsinuomoti vagonai), mokestis nustatomas pagal 2 tarifų schemą. Kraunant daugiau nei 70 tonų važtos mokestis nustatomas pagal skiltį 60-70 toną pridėjus mokestj už vieną toną, padaugintą iš krovinių tonų, viršijančių 70, skaičiaus.

Gabenant buitinės paskirties krovinius, kurių siuntėjai arba gavėjai yra fiziniai asmenys, mokestis skaičiuojamas už krovinio svorj vagone ne mažesnį kaip 10 tonų pagal 1 schemą. Jeigu vagone kroviniui sudėti naudojami papildomi jrengimai — stovai, kasetės, piramidės ir pan., jų svoris yra nurodomas vežimo dokumentuose, o mokestis imamas už krovinio neto ir papildomų jrenginių svorį.

Mokestis už krovinių gabenimą refrižeratoriniais vagonais:

už greitai gendančių krovinių gabenimą geležinkeliams priklausančiais refrižeratoriniais (izoterminiais) vagonais:
grupiniais refrižeratoriniais riedmenimis;
- atskiru refrižeratoriniu vagonu;
- pagal 5 schemą;
- už greitai gendančių krovinių gabenimą nepriklausančiais geležinke-
liams refrižeratoriniais vagonais (nuosavais arba išsinuomotais) — pagal 6 schemą.
- kraunant daugiau nei 40 tonų važtos mokestis nustatomas pagal skiltj
„už vagoną”, pridėjus mokestj už vieną toną, padaugintą iš krovinių tonų, viršijančių 40, skaičiaus;
- jeigu kroviniai gabenami refrižeratoriniu vagonu Nr. 2 su tarnybinėmis
patalpomis arba Vokietijos gamybos penkių vagonų sekcijos refrižeratoriniu vagonu Nr. 3 su elektros stotimi, taikoma 30 proc. nuolaida;
- gabenant refrižeratoriniu vagonu j vieną stotj, dvi arba tris greitai gendančių krovinių siuntas, mokestis skaičiuojamas proporcingai siuntų svoriui nuo sumos (tarifo), kuri yra nustatyta visam refrižeratoriniam vagonui, neatsižvelgiant j siuntos svorį.

Mokestis už krovinių gabenimą vagonais-cisternomis.

Šis mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant j gabenamų krovinių rūšį:

nafta ir jos produktai;
suskystintos dujos, angliavandeniai;
spiritas, fenolis ir kiti kroviniai.

Kraunant daugiau kaip 50 tonų, važtos mokestis nustatomas pagal skiltj „už vagoną”, pridėjus mokestį už vieną toną, padaugintą iš krovinių tonų, viršijančių 40, skaičiaus.

Važtos mokestis pagal 9 ir 10 schemas imamas už visą vagoną, jei faktinis krovinio svoris yra iki 26 t imtinai. Jei vagonas pakrautas daugiau kaip 26 t sveriančiu kroviniu, važtos mokestis nustatomas pagal skiltj „už vagoną”, pridėjus mokestj už vieną toną, padaugintą krovinių tonų, viršijančią 26, skaičiaus.

Važtos mokestis pagal 11 ir 12 schemas imamas už visą keturašį vagoną, neatsižvelgiant į krovinio svorį.

šaltinis: krovinių gabenimas

Paulius – apie viską….

Author Archive paulelis1234049cs