Category Archive Augmenija

Bugienis (Ilex) – tai dekoratyvus, dažniausiai visžalis krūmas ar medis, žavintis kietais, blizgiais, dantytais lapais bei ryškiais, ilgai išsilaikančiais raudonais arba geltonais uogų kekiais, kurie ypač puošia sodo kompozicijas žiemą. Lietuvoje dažniausiai auginamas visžalis bugienis (Ilex aquifolium), bet šiltose vietose galima bandyti ir kitų rūšių.

Bugienio auginimo ir priežiūros vadovas

1. Vieta

• Saulėta ar pusiau pavėsis. Kuo daugiau šviesos – tuo tankesni, tamsesni lapai ir gausesnis augimas.
• Geriau auga apsaugose nuo žiemos vėjų (vėjui atvirose vietose lapai gali pabalti ar nušalti).
• Tinka pavieniam sodinimui, gyvatvorėms, deriniui su spygliuočiais ar kitais visžaliais.

2. Dirva

• Derlinga, puri, gerai drenuojama – geriausia šiek tiek rūgšti arba neutrali pH (6–7).
• Nepakenčia užmirkimo žiemą ir labai šarminių žemių.
• Sunkioje, molingoje dirvoje verta įmaišyti komposto, smėlio.

3. Sodinimas

• Geriausia sodinti pavasarį arba rudenį.
• Į sodinimo duobę pagsipilkite komposto.
• Sodinant bugienį gyvatvorei – tarp krūmelių palikite 50–80 cm; pavieniui – bent 1,5–2 m nuo kitų didelių augalų.

4. Laistymas

• Jauniems augalams, kol prigyja – reguliariai palaistyti.
• Įsitvirtinusiam bugieniui reikia tik per sausras.
• Nepalikite šaknų šlapiai vėlyvą rudenį ir žiemą.

5. Tręšimas

• Pavasarį patręškite kompostu ar specialiomis spygliuočių, rododendrų trąšomis.
• Pertręškite minimaliai – užtenka kartą per metus.

6. Genėjimas

• Gerai pakenčia formuojamąjį genėjimą – galimą pavasarį ar vasaros viduryje.
• Pašalinkite silpnus, nudžiuvusius, į vidų augančius ūglius.
• Norint, kad uogos būtų, palikite dalį žiedinių ūglių (dauguma bugienių dvinamiai – reikia tiek patinų, tiek patelių krūmelių uogoms).

7. Žiemojimas

• Jauni bugieniai pirmaisiais metais gali būti lengvai pridengiami eglišakėmis ar specialia danga.
• Svarbiausia – saugoti nuo žiemos saulės ir šalčio derinio (juodi, sidabriniai, pažeisti lapai dažniausiai rodo nušalimą).

8. Kitos pastabos

• Uogos nuodingos! Nenaudoti maistui, laikyti atokiau nuo vaikų ir naminių gyvūnų.
• Pavasarį/darbo metu dirbkite su pirštinėmis – lapų dygliukai gali subraižyti odą.

Bugienis mėgsta saulėtą ar pusiau pavėsį, purią, rūgštesnę, gerai drenuojamą žemę; reguliaraus, bet ne gausaus laistymo prireikia tik pirmaisiais metais. Jauni augalai, ypač žiemą, apsaugojami nuo šalčio ir saulės. Gerai pakenčia genėjimą, džiugina amžinai žalia lapija bei ryškiomis uogomis – tik būkite atsargūs dėl nuodingumo!

Kamelija (Camellia) – išskirtinis, prabangus visžalis krūmas ar nedidelis medelis, žavintis blizgančiais žaliais lapais ir nuostabiais, dažniausiai rožę primenančiais žiedais žiemos pabaigoje, ankstyvą pavasarį. Populiariausia rūšis – Camellia japonica, tačiau auginamos ir C. sasanqua, C. reticulata bei jų hibridai.

Kamelijos auginimas ir priežiūra

1. Vieta

• Auginkite ryškioje, išsklaidytos šviesos vietoje, bet saugokite nuo kaitrios saulės (ypač popietinės!).
• Tinka šviesūs prieangiai, verandos, žiemos sodai, dideliai langai.
• Nelaikykite kamelijos vietoje, kur žiemą per karšta ar sausas oras – augalas gali numesti pumpurus.

2. Temperatūra

• Geriausiai jaučiasi vėsioje aplinkoje: žiemos metu 10–16 °C (idealu – 12–15 °C).
• Aukštesnėje temperatūroje ypač formuojantis/pumpurams gali nukristi žiedai.
• Vasarą gali augti lauke (balkone, terasoje), kol nėra šalnų.

3. Laistymas

• Dirva turi būti nuolat drėgna, bet ne permirkusi – labai jautri ir perdžiūvimui, ir perlaistymui.
• Naudokite tik minkštą, mažai kalkių turintį vandenį (idealiai – lietaus ar filtruotas).
• Žiemą, vėsioje patalpoje, laistykite rečiau, bet neperdžiovinkite.

4. Oro drėgmė

• Mėgsta padidintą oro drėgmę (60–70 %), todėl žiemą ir per sausras verta padėti drėkintuvą ar keramzito padėklą su vandeniu šalia.
• Tiesiogiai ant lapų purkšti trumpai, jei oras ypač sausas, bet ne ant žiedų/pumpurų.

5. Dirva ir tręšimas

• Rūgšti dirva (pH 5–6): tinka rododendrų/azalijų substratas, galite įmaišyti šiek tiek komposto ar sfagninių samanų.
• Tręškite tik aktyviu augimo periodu (pavasaris–vasara) specialiomis rūgščioms gėlėms skirtomis trąšomis.
• Rudenį–žiemą tręšti beveik nereikia.

6. Persodinimas

• Persodinama kas 2–3 metus pavasarį.
• Šaknys lietos, vazonas parenkamas siauresnis – nemėgsta labai didelių indų.

7. Žiedai ir žydėjimas

• Dengiasi žiedais nuo vasario iki balandžio.
• Pumpurams besiformuojant nejudinkite augalo – gali juos numesti.

8. Genėjimas

• Genėti galima iškart po žydėjimo, pašalinti nudžiūvusius, silpnus ar vidaus link augančius ūglius.

9. Dažniausios problemos

10. Kenkėjai ir ligos

• Kartais puola amarai, tripsai, voratinklinės erkės, gali atsirasti šaknų puvinys dėl perlaistymo.
• Lapų dėmėtumas dažnai nuo netinkamo oro ar žemės sąlygų.

Kamelija – išties karališkas, bet reiklus augalas, mėgstantis vėsą, rūgščią, drėgną žemę, daug šviesos (bet ne saulės!), gausų, minkštą laistymą ir oro drėgmę, bet netoleruojantis šilumos ar skersvėjų formuojant žiedus. Patenkinus šiuos poreikius, žydės stulbinamai.

Celiozija (Celosia) – puošni, spalvinga vienmetė (kartais subtropikuose – daugiametė) gėlė, smarkiai vertinama dėl neįprastų, prašmatnių žiedynų, kurie būna „gūbriuoti“ (gaidžio šukos), „šluotelės“ arba smulkių burbuolėlių formos. Lietuvoje dažniausiai auginama kaip vienmetė lauko arba vazoninė gėlė.

Populiariausios rūšys:

• Gaidrūnė celiozija (Celosia cristata) – „gaidžio šukos“ tipo.
• Šluotelinė celiozija (Celosia argentea var. plumosa) – ažūrinės, šluotelės tipo žiedynai.
• Smulkiažiedė celiozija (Celosia argentea var. spicata) – „verpstės“ ar „burbuolės“.

Celiozijos auginimo ir priežiūros pagrindai

1. Vieta

• Mėgsta šilumą ir daug saulės – sodinkite į pietinę ar vakarinę pusę.
• Kuo daugiau saulės, tuo ryškesni žiedai ir stipresnis augimas.

2. Dirva

• Lengva, derlinga, gerai drenuojama žemė.
• Netoleruoja sunkių, molingų ir per drėgnų vietų.
• Optimalus pH: šiek tiek rūgštinė arba neutrali (pH ~6–7).

3. Sėja ir sodinimas

• Kad žydėtų kuo anksčiau, daiginama iš anksto – kovo–balandžio mėn. patalpose.
• Sėklos labai smulkios – sėkite į substratą, lengvai prispauskite, neužberkite storu žemės sluoksniu.
• Sudygsta per 8–14 dienų esant +18–22 °C.
• Į lauką sodinti po visų šalnų (gegužės–birželio pradžioje), nes jautrios net trumpalaikiams šalnoms.

4. Atstumai

• Tarp augalų palikite 20–30 cm, priklausomai nuo veislės aukščio.
• Aukštesniems – didesni atstumai.

5. Laistymas

• Mėgsta reguliarią drėgmę, tačiau nepakelia užmirkimo – visada patikrinkite, ar žemė pradžiūvusi prieš laistant iš naujo.
• Sausrų metu laistykite gausiau, bet neleiskite permirkti.

6. Tręšimas

• Tręškite subalansuotomis trąšomis žydintiems augalams kas 2–3 savaites, ypač jei žemė nuskurdusi.
• Nepersistenkite su azotu – tada lapija bus tanki, bet žydėjimas skurdokas.

7. Priežiūra

• Pašalinkite nužydėjusius žiedynus – paskatinsite naujų pumpurų susidarymą.
• Didesnes veisles kartais verta parišti prie atramų, kad neišgultų po lietaus/vėjo.

8. Ligos ir kenkėjai

• Kartais puola amarai, tripsai (ypač vazonuose ar šiltnamiuose) – purkškite muilo tirpalu arba specialiais insekticidais.
• Per drėgnas substratas sukelia šaknų puvinį.

Celiozijos – ryškios, karštą vasarą mėgstančios, vienmetės gėlės, puikiai tinkančios gėlynams, vazonams, balkonams ar skynimui. Mėgsta saulę, purią žemę, nemėgsta šalnų ir perlaistymo. Skirtingų žiedynų formos puošia tiek kapus, tiek modernius želdynus ar puokštes!

Ciklamenas (Cyclamen) – nuostabus kambarinis augalas, džiuginantis ryškiais, ažūriniais, subtiliai kvepiančiais žiedais ir dekoratyviais lapais. Lietuvoje kambariuose dažniausiai auginamas persinis ciklamenas (Cyclamen persicum), kuris žydi rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais, kai dauguma kitų gėlių ilsisi.

Ciklameno auginimas ir priežiūra

1. Šviesa

• Mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą (idealiausia – rytų arba vakarų langas).
• Tiesioginė saulė, ypač vasarą, pavojinga – gali nudeginti lapus.

2. Temperatūra

• Optimali: 14–18 °C, todėl ciklamenui per karšta ant pietinės palangės vasarą.
• Vasarą, po žydėjimo, augalui tinka vėsesnė, pavėsinga vieta.
• Netoleruoja karščio ir oro sausros – aukštesnėje nei 20 °C temperatūroje augalas ilsisi, meta lapus.

3. Laistymas

• Laistyti nuosaikiai, bet reguliariai, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta.
• Geriausia laistyti per lėkštelę (iš apačios), kad nenusidrėkintų gumbas ir lapų pagrindai (dėl puvinio grėsmės).
• Nelaistykite su šaltu vandeniu ar palikdami stovėti vandenyje.

4. Oro drėgmė

• Nemėgsta labai sauso oro, bet tiesioginio purškimo ant lapų/netinka.
• Galima pastatyti šalia sudrėkintą keramzitą ar indelį su vandeniu, kad būtų daugiau drėgmės.

5. Dirva ir persodinimas

• Reikalingas gerai drenuojamas, purus substratas – tinka kambarinė žemė sumaišyta su smėliu ar perlitu.
• Persodinti reikėtų poilsio laikotarpiu (vasarą), kai augalas numeta lapus.
• Gumbas sodinamas taip, kad 1/3 jo liktų virš žemės.

6. Maitinimas (tręšimas)

• Nuo pumpuravimo pradžios iki pavasario tręšti kas 2–3 savaites silpnomis žydintiems augalams skirtomis trąšomis.
• Po žydėjimo tręšimą nutraukti.

7. Poilsio laikotarpis

• Pasibaigus žydėjimui (pavasarį), ciklamenas numeta lapus ir gumbas „miega“.
• Laistykite labai retai, laikykite vėsioje, pavėsingoje vietoje.
• Kai pasirodo nauji lapai – perkelkite į šviesesnę vietą ir palaipsniui atnaujinkite laistymą.

8. Dažniausios problemos

9. Dauginimas

• Dažniausiai sėklomis – sudygsta per 1–2 mėn., tačiau pražysta tik po 1–2 metų.
• Gumbus dalinti pavojinga – dažnai puvinys.

10. Saugumo pastaba

• Ciklameno gumbai yra nuodingi – saugoti nuo vaikų ir gyvūnų!

Ciklamenas kambaryje reikalauja vėsos, daug išsklaidytos šviesos, drėgnos ir purios žemės, saikingo laistymo per padėklą, ramaus vasaros poilsio. Atsidėkoja spalvingu ir ilgu žydėjimu rudenį–žiemą!

Paprastasis cikas (Cycas revoluta) – įspūdingas kambarinis ar oranžerijinis augalas, primenantis miniatiūrinę palmę, augantis labai lėtai ir pasižymintis ilgaamžiškumu. Tai vienas ištvermingiausių ir ilgiausiai gyvenančių kambario „palmių“ tipo augalų.

Žemiau – išsamus Cycas revoluta priežiūros vadovas:

1. Šviesa

• Cycas revoluta mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą. Geriausia – rytinė arba vakarų palangė.
• Tinka ir pusiau pavėsis, bet jei šviesos bus per mažai, lapai gali ištįsti, išblyškėti.
• Vasarą galima išnešti į lauką – tačiau saugoti nuo tiesioginių vidurdienio saulės spindulių.

2. Temperatūra

• Auga geriausiai 18–25 °C.
• Vasarą gali pakelti ir aukštesnę, bet esant +30 °C, vėdinkite.
• Žiemą tinka laikyti vėsiau (10–15 °C), bet jokiu būdu neužšaldyti! Esant šalčiui puvinys vystosi labai greitai.

3. Laistymas

• Laistyti saikingai, kai tik pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis.
• Perlaistymas – didžiausias ciko priešas!
• Rudenį ir žiemą laistyti dar mažiau.
• Naudokite minkštą, nusistovėjusį vandenį.
• Padėkle vandens nepalikite.

4. Oro drėgmė

• Poliubdo padidintą oro drėgmę, tačiau ištveria ir sausesnį orą.
• Patartina periodiškai apipurkšti lapus drungnu vandeniu ir nuvalyti nuo dulkių.

5. Dirva ir persodinimas

• Tinka gerai drenuojama, puri, silpnai rūgšti ar neutrali žemė.
• Persodinti reikia retai – tik kai labai aiškiai perauga vazoną, paprastai kas 4–5 metus.
• Dugne – storas drenažo sluoksnis (keramzitas, akmenukai).

6. Maitinimas (tręšimas)

• Pavasarį–vasarą kas 4–6 savaites tręšti universaliomis arba specialiomis trąšomis palmėms/cycadams – nepertręškite!
• Rudenį ir žiemą tręšti nereikia.

7. Genėjimas

• Pašalinkite tik pažeistus ar gelstančius senus lapus. Nupjauti sveikų ar naujų nereikia – nuo to nukenčia augimo tempas.

8. Dažniausios problemos

9. Kenkėjai

• Kartais puola miltligė, voratinklinės erkės, skydamariai – naudoti muilo tirpalą, insekticidus.

Cycas revoluta mėgsta šviesą, tvarkingą laistymą (daug labiau kenčia nuo perlaistymo nei nuo sausros!), purią žemę ir šilumą. Žiemą jaučiasi geriau vėsiau, bet ne šaltyje. Kuo mažiau trikdysite jo šaknis/persodinimus – tuo jis bus ilgaamžiškesnis ir sveikesnis.