Category Archive Augmenija

Gentyje priskaitoma apie 12 rūšių. Priklauso vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Paplitę šiauriniame Žemės pusrutulyje. Lietuvoje auga viena rūšis paprastasis burbulis (T. europaens). Tai daugiamečiai žoliniai 30-100 cm aukščio augalai. Lapai suskaldyti. Žiedai geltoni, apelsininiai, raudoni ir balti.

Azijinis burbulis (T. asiaticus) užauga apie 90 cm aukščio. Stiebai dažniausiai nešakoti, vienažiedžiai, tik retkarčiais būna su keliais žiedais. Žydi birželio pradžioje ryškiai oranžiniais žiedais.

Burbuliai sodinami dekoratyvinėse lysvėse, prie vandens baseinų. Žemaūgiai labai tinka alpinariumams. Tinka puokštėms. Mėgsta saulėtą ir pusiau užpavėsintą vietą, trąšią ir nuolat drėgną dirvą.

Dauginama sėklomis. Jas reikia surinkus tuoj pasėti į daigynines lysves. Sudygsta kitų metų vėlyvą pavasarį. Susiformavus lapų skrotelėms, augalai perkeliami į nuolatinę augimo vietą. Geriausia sodinti pavasarį. Pasėti pražysta trečiais metais arba vėliau. Galima dauginti vegetatyviškai, dalijant senus kerus, liepos pabaigoje-rugpjūčio mėnesį arba anksti pavasarį.

Gentyje yra apie 20 rūšių. Priklauso vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Savaime auga Pietų Europoje ir Azijoje.

Pavasarinis adonis (A. vernalis) – užauga iki 30 cm aukščio. Žydi balandžio-gegužės mėnesį, auksiškai geltonais, dideliais žiedais. Tai šviesiamėgis augalas. Stiebai iš dirvos išauga su išsivysčiusiais žiedpumpuriais. Saulėtą dieną žiedai išsiskleidžia. Pasislėpus saulei, tuoj susiglaudžia.

Mėgsta augti geru kompostu patręštoje ir pakalkintoje, vandeniui laidžioje dirvoje. Tinka sodinti įvairaus dydžio gėlynuose. Tai viena gražiausių, ankstyviausių lauko gėlių. Dauginama sėklomis.

Subrendusias sėklas reikia laiku surinkti, nes pirmosios, pačios geriausios sėklos anksti subręsta ir greit nubyra. Surinkus sėklas, tuoj sėjama į tokią vietą, kurioje galėtų augti 2-3 metus. Sudygsta tais pačiais arba kitais metais. Negalima pikuoti jaunų adonio daigų, nes jie neprigyja. Po 3 metų persodinti daigai gali augti vienoje vietoje 10-12 metų.

Pražysta trečiais metais. Lengviau dauginti skaldant senus kerelius. Rugpjūčio mėnesį jie iškasami ir suskaldomi taip, kad kiekvienai daliai tektų ne mažiau, kaip po 3 pumpurus.

Lipniasėklinių (Pittosporaceae) šeimos, iš Kinijos kilęs, gražus, visad žaliuojantis krūmelis tamsiai žaliais, odiškais, blizgančiais lapais ir smulkiais baltais, maloniai kvepiančiais žiedais. Žydi kovo-balandžio mėnesiais. Mėgsta saulėtą kambarį ir tyrą orą. Persodinamas pavasarį po peržydėjimo į žemių mišinį iš 2 dalių velėninės, 2 dalių lapinės žemės ir 1 dalies smėlio.

Lipniasėklis veisiamas ūgiais ir sėklomis. Ugiais geriausia veisti pavasarį arba vasarą rugpjūčio mėnesį. Sėklos sėjamos tik visiškai šviežios. Vasarą lipniasėklį galima laikyti lauke ir gausiai laistyti, o žiemą patariama laikyti šaltame, 5-8 laipsnių temperatūros kambaryje ir saikingai laistyti. Kambarių papuošimui geriausiai tinka šios lipniasėklių rūšys: P. tobira Ait. ir P. coriaceum Ait.

Daugiau apie kitas gėlės

Citrinmedis (Citrus) – žali medeliai arba krūmeliai

Pereskija (Pereskia) vienintelis kaktusas su tikrais lapais

Labūstras (Cabomba) vandeninis augalas

Mirtinių (Myrtaceae) šeimos. Tai puošnus, aromatingas, visad žaliuojantis krūmelis. Dažniausiai sutinkama M. com-munis L., kilusi iš Mažosios Azijos subtropikų. Lapai smulkūs, tamsiai žali, lancetiški. Žiedeliai balti, kuriems apsidulkinus, atsiranda tamsios uogos.

Kambaryje mirta laikoma šviesioje, tačiau saulės nekepinamoje vietoje ant palangės. Gerai žiemoja 8-14 laipsnių temperatūroje mažai laistant. Sausoje ir šiltoje vietoje (prie radiatoriaus ar krosnies) žiemą laikoma mirta numeta lapus.

Veisiama sėklomis ir (dažniausiai) ūgeliais, kurie labai lengvai įsišaknija net nepridengti stiklu. Žemių mišinys mirtai paruošiamas lygiomis dalimis iš velėninės, lapinės, durpinės žemės ir atitinkamo kiekio smėlio. Mirtą galima. apkarpyti ir išauginti norimo pavidalo krūmelį.

Kambaryje auginamą mirtą dažnai apipuola gauruotieji amarai ir tripsas. Kovojama purkščiant žibalo emulsija arba 0,1-0,3 procento nikotino sulfatu.

Įdomu:

Pakalnutė (Konvalija) – Convallaria

Aralija (Aralia) – visad žaliuojantis, greit augantis medelis

Plūstis (Salvinia) plūduriuojantis vandens paviršiuje vienametis papartis

Lelijinių (Liliaceae) šeimos. Smidrai auginami kambariuose ant aukštų staliukų arba prie lango pakabintuose vazonuose. Kambariuose daugiausia auginamos dvi smidrų rūšys: A. Sprengeri Rgl. ir A. plumosus Baker., kilusios iš Pietų Afrikos.

A. Sprengeri puošniais, ilgais, iki 150 centimetrų ilgio, žemyn svyrančiais stiebais, apaugusiais grakščiomis, žaliomis šakutėmis. Žydi baltais, smulkiais, stipriai kvepiančiais žiedeliais.

A. plumosus taip pat puošnus, kaip A. Sprengeri. Jo tamsiai žalios šakutės, apaugusios smulkiais, tartum pūkas, lapeliais. Stiebai – dygliuoti, kibus. Abi smidrų veislės veisiamos sėklomis ir dalijant kerą. Sėklos sėjamos pavasarį (kovo-balandžio mėnesiais) į lapinės žemės ir smėlio mišinį. Sėklos sudygsta 20-25 laipsnių temperatūroje.

Dalijant kerą smidrai veisiami pavasarį, juos persodinant. Vasarą smidrai gausiai laistomi ir 1-2 kartus patręšiami praskiestomis karvių mėšlo srutomis. Gerai žiemoja saikingai laistant 10-15 laipsnių temperatūroje. Smidrai mėgsta žemių mišinį iš 1 dalies veléninės, I dalies kompostinés, 2 dalių lapinės žemės ir 1 dalies smėlio.

Daugiau skaitykite:

Mirta (Myrtus) puošnus, aromatingas, visad žaliuojantis krūmelis

Kiparisas (Cupressus) visad žaliuojantis medelis

Fikusas (Ficus) – atogrąžinių Indijos miškų augalas