Category Archive Augmenija

Lapenis (lot. Epiphyllum) – lietuviškai dažnai vadinamas lapiniu kaktusu, epifilėja, epifilumu, orchidėjiniu kaktusu. Tai ne tas pats, kas gebenė! Žodį lapenis senesniuose lietuviškuose tekstuose kartais vartojo būtent Epiphyllum kaktusams, nes jo lapai (tiksliau, sumedėję, lapus primenantys stiebai) labai būdingi.

Biologinė charakteristika

Pagrindinės ypatybės

• Lapinis kaktusas – formuoja ilgas, laibas, plokščias “šakas”, kurios primena lapus.
• Žiedai daugumos rūšių dideli, kvapnūs, trumpai žydintys (dažnai viena naktimi).
• Epifitas, natūraliai auga prisikibęs prie medžių (ne parazitas!), gerai jaučiasi kabančiuose vazonuose.

Auginimas kambaryje

1. Vieta: Ryški, išsklaidyta šviesa (tiesioginė pietinė saulė gali pažeisti).
2. Temperatūra: 18–25 °C šilumą mėgsta, bet nėra reiklus. Rudens poilsiui tinka 10–15 °C.
3. Laistymas: Augimo ir žydėjimo metu laistyti gausiau (~vasara), žiemą beveik visai nelaistyti.
4. Tręšimas: Pavasarį ir vasarą – sukulentams/kaktusams skirta trąša, mažai azoto.
5. Dirva: Laidi, šiek tiek rūgšti, idealiai – orchidėjų substrato ir kaktusų žemės mišinys (durpės, smėlis, žievės, perlitas).
6. Genėjimas: Pažaliusias šakas nukirpti galima pavasarį – skatina tankėjimą, žiedų kiekį.
7. Formavimas: Dažniausiai auginamas kabančiuose arba plačiuose vazonuose.

Dauginimas

• Auginiais: Nukirpkite 10–15 cm “lapinę” šaką, padžiovinkite 2–3 dienas, sodinkite į drėgną smėlį/substratą.
• Įsišaknija lengvai, dažniausiai žydi antrais-trečiais metais.

Dažniausios problemos

Žiedai – pagrindinis privalumas

• Didžiuliai, dažnai 10–25 cm skersmens, intensyviai kvepiantys.
• Kai kurių rūšių (pvz., E. oxypetalum) žydi TIK NAKTĮ, tad liaudyje dar vadinamas “Karališka nakties gėlė”.
• Lapenis (Epiphyllum) – lapinis, neįprastas kaktusas, žydintis įspūdingomis, dažnai naktinėmis gėlėmis ir augantis kaip kambarinis epifitas.
• Svarbiausi auginimo reikalavimai: daug šviesos (bet ne kepinanti saulė), laidi žemė, saikingas laistymas ir vėsus poilsis rudenį–žiemą.

Erika (Erica) – žemaūgis, visžalis lauko augalas iš viržinių (Ericaceae) šeimos, dažniausiai žinomas kaip laukinė erika arba ankstyvasis viržis. Erika dažnai painiojama su viržiu (Calluna vulgaris), nors jie yra skirtingos, bet artimos rūšys. Erika žavi smulkių varpelių žiedynais, kurie džiugina sodus ir kapines nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens (priklausomai nuo rūšies).

Pagrindinė informacija

Svarbiausi auginimo aspektai

Kuo erika skiriasi nuo viržio?

Erikos privalumai ir naudojimo idėjos

• Žydi labai anksti arba rudenį, kai kitų spalvų dar/trūksta.
• Sodinamos grupelėmis, gražiai dera su viržiais, spygliuočiais, dekoratyvinėmis žolėmis.
• Mažai reikalauja priežiūros, bet būtina tinkama (rūgšti) dirva!
• Puikiai tinka vazonams, kapinėms, šlaitų apželdinimui, alpinariumams.

Dažnos problemos

• Erikai reikia saulės, rūgščios, laidžios žemės, lengvo genėjimo ir saikingo laistymo.
• Užtikrinus tinkamas sąlygas, erika tampa ištvermingu ir ilgai žydinčiu, visžaliu jūsų sodo ar kapavietės akcentu.

Lelijinis lapgraužis – ryškiai raudonas kenkėjas, naikinantis lelijas, hiacintus, fritiliarijas ir kitus lelijinius augalus.

• Suaugęs vabalas – 6–8 mm ilgio, ryškiai raudonas, juodomis kojomis ir galva.
• Lervos – oranžinės, padengtos gleivingais išskyromis (primena paukščių išmatas).
• Žala: Suaugėliai ir lervos graužia lapus, žiedus, net stiebus, gali stipriai apgraužti ar net visiškai sunaikinti svogūninių augalų antžeminę dalį.

Lelijinio lapgraužio naikinimas

1. Rankinis rinkimas

• Pačios veiksmingiausios ir ekologiškiausios priemonės pradžioje.
• Kiekvieną rytą ar vakarą nuskinkite vabalus ir lervas nuo augalų (vabalai krenta ant žemės, krenta ant nugaros ir apsimeta negyvi – ieškokite ant žemės po augalu).
• Pašalinkite ir sunykusius lapus su kiaušinėliais (maži, oranžiniai, pailgi, lapų apačioje).
• Lervas naikinkite kartu su lapų dalimi arba nuplaukite stipria vandens srove į kibirą.

2. Augalų purškimas natūraliomis priemonėmis

• Česnako, svogūno lukštų ištraukos: Apsaugo, bet neišnaikina labai stipraus užkrato.
• Dilgėlių ar pelyno nuoviras: Veikia kaip atbaidomoji prevencinė priemonė.
• Muilo tirpalas: 30 g ūkinio muilo ištirpinti 1 l vandens, apipurkšti lapus ir stiebus – suminkština kiaušinėlių apsaugą, atbaido vabalus.

3. Biologinės priemonės

• Kontaktiniai biologiniai insekticidai – Neem aliejus, piretrinai (pvz., “Neudosan” arba “Permex Garden”).
• Parazituojančios musės (t. y., natūralūs priešai): dar nėra lengvai prieinamos mėgėjų sodininkams, bet gamtoje egzistuoja.

4. Cheminiai insekticidai

• Efektyvūs stipraus užkrato atveju.
• Naudojami sisteminiai preparatai (pvz., “Decis”, “Karate”, “Fastac”, “Mavrik” arba acetamipridas, lambda-cihalotrinas, imidaclopridas), VEIKTI REIKIA TIK LAUKE.
• Būtinai laikytis gamintojo nurodymų, purkšti VEGETACIJOS pradžioje, kai tik pasirodo pirmi vabalai/griaužiami lapai.

5. Profilaktika

• Rudenį surinkite ir sunaikinkite nuvytusias augalo dalis ir dirvos viršutinį sluoksnį.
• Nesodinti augalų per tankiai – vabalėliams sunkiau plist.
• Venkite perlaistymo ir pertręšimo azotinėmis trąšomis (riebūs lapai vilioja kenkėjus).

Veiksmingiausių kovos būdų lentelė

• Efektyviausia – rinkti rankomis ir naikinti kiaušinėlius bei lervas.
• Ekologinių ir natūralių purškalų nauda labiau prevencinė.
• Stipraus užkrato atveju, ypač masinio dauginimosi metais, būtinas stiprus insekticidas.
• Rudenį surinkite šiukšles, pavasarį peržiūrėkite augalus dažnai – prevencija padės apsaugoti lelijinius nuo žalos.

Liaudiški patarimai nuo miltligės yra populiarūs tiek daržininkų, tiek gėlininkų tarpe – natūralūs, ekologiški būdai dažnai padeda silpno užkrėtimo atveju arba profilaktiškai. Šie metodai dažniausiai saugūs augalams ir aplinkai, nors stipriai išplitus miltligei (ypač šiltu ir drėgnu oru) tenka naudoti ir cheminių priemonių.

Populiariausi liaudiški kovos būdai

Papildomi natūralūs būdai

• Svogūnų lukštų nuoviras: 100 g lukštų užpilkite 5 l karšto vandens, palaikykite parą, nukoškite, purkškite.
• Rūgščios rūšies natūralus jogurtas: Maišomas su vandeniu santykiu 1:5, padeda profilaktiškai.
• Ramunėlių, kraujažolių, takažolių nuovirai: Skirti ne tik kovai, bet ir augalų stiprinimui.
• Šviežios dilgėlės antpilas: 1 kg šviežių dilgėlių užpilamas 10 l vandens, laikoma ~1 parą, tinka ir pagrindiniam, ir papildomam purškimui.

Patarimai, kad liaudiškos priemonės būtų veiksmingesnės

1. Naudokite ką tik paruoštus tirpalus.
2. Purkškite tiek ant lapų viršaus, tiek apatinės pusės.
3. Pradėkite gydyti vos pastebėjus pirmus miltligės ženklus – profilaktika veiksmingesnė už gydymą.
4. Kartokite procedūras 2–4 kartus kas 5–7 dienas.
5. Esant drėgnam, šiltam orui – stebėti dažniau: grybeliai plinta sparčiausiai.
6. Stipriai apkrėstus lapus šalinti, kad infekcija neplistų.
7. Nepurkškite labai saulėtą dieną – gali nudegti lapai.

Liaudiškų priemonių lentelė

• Liaudiški miltligės pažeidimų prevencijos ir gydymo būdai efektyvūs tik ankstyvoje stadijoje ir profilaktiškai.
• Svarbu vengti perlaistymo, užtikrinti gerą vėdinimą ir šalinti labai užsikrėtusias augalų dalis.
• Nuolat stebėkite augalus – kuo anksčiau pradėsite purškimus, tuo didesnė tikimybė išvengti cheminių pesticidų naudojimo.

Lokva – visžalis vaisinis medis arba krūmas, kilęs iš Rytų Azijos (Kinijos, Japonijos). Dėl kvapnių, sultingų oranžinių vaisių ir dekoratyvių didelių lapų vis dažniau auginamas Balkanuose, Viduržemio jūros regione, o šiltnamiuose ar kaip kambarinis augalas – ir Lietuvoje.

• Aukštis: Laukinėje gamtoje iki 10 m, vazone – 1,5–2,5 m.
• Lapai: Dideli (15–25 cm), standūs, tamsiai žali, viršuje blizgūs, apačioje lyg veltiniai.
• Žiedai: Maži, balti, kvapnūs, susitelkę kekėmis. Žydi rudenį–žiemą.
• Vaisiai: Geltoni arba oranžiniai, lyg nedideli slyvukai (1–8 cm), sultingi, saldžiarūgščiai, su didele sėkla. Sunoksta pavasario–vasaros pradžioje.**

Auginimo sąlygos

Priežiūra ir ypatumai

• Persodinimas: Jauniems – kasmet ar kas dvejus, vėliau kas 3–5 metus. Pasirinkite šiek tiek didesnį vazoną.
• Genėjimas: Formavimas po derliaus, nupjaunant ilgus, peržydėjusius ar tankius ūglius.
• Žydėjimas ir vaisiai: Žydi maždaug 3–5 metų amžiaus, tačiau namuose derliaus gali tekti laukti ilgiau, nebent papildomai apdulkinate žiedus patys (plonu teptuku).
• Apdulkinimas: Savaeigis, bet apsidulkina geriau turint 2–3 augalus.
• Kenksmingi veiksniai: Užmirkimas (šaknų puvimas), stiprios šalnos, kenkėjai – voratinklinės erkės, miltligė (dėl sausos aplinkos).
• Žiemą: Laikyti šviesiai, ne žemesnėje nei +5–8 °C, retai laistyti.

Vaisių ypatumai ir naudojimas

Dauginimas

• Sėklomis: Dažniausias būdas. Sudygsta iš šviežių vaisių per 2–4 savaites (sėti į drėgną substratą, laikyti šiltai, +20–25 °C).
• Auginiais: Įsišaknija sunkiau, tačiau įmanoma – pavasarį imami pusiau sumedėję ūgliai.
• Lokva – egzotiškas visžalis medis su skaniais, sultingais vaisiais.
• Lietuvoje tinkamas tik šiltnamiams, oranžerijoms ar dideliam šiltam kambariui/vazonui.
• Esminiai poreikiai: daug šviesos, neperlaistyti, vėsus ir šviesus (bet ne šaltas) žiemojimas.
• Vaisiai valgomi švieži, labai gaivūs ir maistingi.