Category Archive Augmenija

Kambarinių augalų augintojai dažnai susiduria su įvairiais kenkėjais. Laiku atpažinti ir tinkamai reaguoti svarbu, nes kenkėjai ne tik silpnina augalą, bet ir gali išplatinti ligas. Pateikiu svarbiausią informaciją apie populiariausius kambarinių gėlių kenkėjus, jų požymius ir kovos priemones.

Pagrindiniai kenkėjai ir jų požymiai

1. Skydamariai (Coccoidea)

• Mažos, rusvos ar pilkšvos, kietu kiautu dengiamos „gumburėliai“ ant stiebų ir lapų apatinės pusės.
• Lapai gelsta, džiūsta, augalai lėtai auga.

2. Amarai (Aphidoidea)

• Mažyčiai, žalsvi, gelsvi, juodi ar raudonai rožiniai kenkėjai, dažnai telkiasi ant jaunų ūglių, lapų ar pumpurų.
• Deformuojasi lapai, augalas sulėtina augimą, gali būti lipnių išskyrų („medaus rasa“).

3. Voratinklinės erkutės (Tetranychidae)

• Itin smulkūs kenkėjai, sunkiai pastebimi plika akimi, dažniausiai atsiranda sausose, šiltose patalpose.
• Lapuose atsiranda blyškių dėmelių, vėliau gali matytis plonas voratinklis, lapai džiūsta, tampa pilkšvi ar bronziniai.

4. Tripsai (Thysanoptera)

• Smulkūs, ilgi vabzdžiai su sparneliais, dažnai pastebimi kaip juodos ar gelsvos juostelės palei lapų gyslas.
• Lapų paviršius tampa sidabriškai dėmėtas, patepa išmatomis.

5. Baltasparniai (Aleurodidae)

• Maži balti „drugeliai“, lengvai pakyla purtant augalą.
• Lapų paviršius lipnus, gelsta, augalas lėtai auga.

6. Miltuotieji skydamariai (Pseudococcidae)

• Mažos, baltos, vatos gumulus primenančios kolonijos ant lapų ar stiebų pažastų.
• Lapai deformuojasi, augimas sulėtėja.

7. Dirvinės muselės (“fungus gnats”, Sciaridae)

• Maži, juodi, muselių pavidalo vabzdžiai, dažnai skraido apie žemės paviršių arba puode.
• Pavojingiausios jų lervos – gali pažeisti augalų jaunų šaknų sistemas.

Prevencija ir kova

1. Izoliuokite naujus augalus 1–2 savaitėms prieš pastatant šalia kitų.
2. Rūpinkitės higiena – reguliariai šalinkite dulkes, nudžiūvusius lapus, persodinant – tik švari žemė ir vazonai.
3. Stebėkite augalus – kuo anksčiau pastebėsite pažeidimus, tuo lengviau pašalinsite kenkėjus.
4. Plaukite lapus po šiltu dušu ar muilo tirpalu (ypač mažas kolonijas pradiniame etape).
5. Naudokite insekticidus arba natūralias priemones – muilo tirpalą, išrūgų vandenį, spirituotus vatos tamponus.
6. Oro drėkintuvai padės išvengti erkučių atsiradimo, nes jos renkasi sausą orą.
7. Lipnios gaudyklės padeda nustatyti kenkėjų kiekį ir, iš dalies, sumažinti skraidančiųjų populiaciją.

Kambarinius augalus dažniausiai puola: skydamariai, amarai, miltuotieji skydamariai, tripsai, erkutės bei baltasparniai. Svarbiausia – augalų stebėsena, prevencija ir greita reakcija atsiradus pirmais požymiais.

Kanų augalai dažniausiai pakankamai atsparūs, tačiau gali būti pažeisti tiek ligų, tiek kenkėjų. Pateikiu išsamiausią apžvalgą apie dažniausiai pasitaikančias kanų ligas, požymius ir priežiūros priemones:

1. Virusinės ligos

• Mozaikos virusas (Canna yellow mottle, Canna yellow streak):
  • Lapuose išryškėja šviesios, geltonos ar baltos dėmės, juostos ar raštai.
  • Lapai dažnai susiraukšlėja, tampa deformuoti, augalas lėtai auga, blogai žydi.
  • Gydymo nėra – būtina užkrėstus augalus šalinti, nenaudoti jų dauginimui.
  • Virusus dažnai perneša amarai.

2. Bakterinės ligos

• Bakterinė puvinė (bacterial soft rot):
  • Gumbai minkštėja, pradeda pūti, gali skleisti nemalonų kvapą.
  • Būdingas staigus augalo vystymosi sulėtėjimas ar nykimas.
  • Pažeistus gumbus būtina šalinti, likusius – apdoroti fungicidais ir džiovinti.

3. Grybelinės ligos

• Pilkoji puvinė (Botrytis):
  • Lapai, stiebai ar žiedai ima rudoti, pasidengia pilkais pūkeliais.
  • Dažniausiai pasireiškia, kai per drėgna, prasta ventiliacija.
  • Šalinti pažeistus augalo dalius, pagerinti oro cirkuliaciją, naudoti fungicidus.
• Šaknų/trūnėsio puvinys (Fusarium, Pythium ir kt.):
  • Lapai gelsta, vysta, gumbai pūva.
  • Dažniausia priežastis – užmirkęs gruntas!
  • Būtina sumažinti laistymą, pagerinti drenažą, naudoti fungicidus.

4. Lapų dėmėtligė

• Ant lapų pasirodo rudos, pilkos arba juodos dėmės, dėmėtose vietose audiniai išdžiūva.
• Sukelia įvairūs grybai.
• Nukirpkite pažeistus lapus, venkite drėkinti lapų, esant reikalui – purkškite fungicidu.

Prevencija ir pagrindinė priežiūra:

• Negausiai laistyti, neperlaikyti žemės.
• Sodinant naudoti tik sveikus ir švarius gumbus.
• Jei pastebėjote ligotus augalus ar jų dalis – šalinkite iš karto.
• Užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp augalų.
• Dezinfekuoti įrankius po kontakto su ligotais augalais.
• Prireikus naudoti fungicidus bei kitus apsaugos produktus pagal augalų ženklinimą.

Dažniausi kenkėjai:

• Amarai – siurbia sultis ir perneša virusus.
• Šliužai ir sraigės – graužia lapus.
• Voratinklinės erkutės – palieka šviesius taškelius ir voratinklį ant lapų.

Sveikoms kanoms svarbiausia – neperlaistoma, puri žemė, švarūs sodinukai, gera oro cirkuliacija ir reguliarus augalų stebėjimas. Pastebėjus požymius – imkitės veiksmų kuo anksčiau.

Karpažolės (Euphorbia) – labai plati augalų grupė: nuo smulkių kambarinių sukulentų iki milžiniškų lauko krūmų ar net panašių į kaktusus augalų. Dažniausiai auginamos kambariuose – Euphorbia milii (erškėtrožė), Euphorbia pulcherrima (puansetija), Euphorbia trigona ir kt.

1. Šviesa

• Labai mėgsta šviesą – kuo daugiau šviesos, tuo geriau (saulėta palangė labai tinka).
• Šešėlyje stiebiasi ir „išretėja“.

2. Temperatūra

• Geriausia – 18–24 °C
• Žiemą galima vėsesnė – ne mažiau kaip 13–15 °C.
• Saugoti nuo skersvėjų ir šalčių.

3. Laistymas

• Karpažolės – sukulentai, todėl vandens reikia labai taupiai.
• Laistyti tik tada, kai žemė pilnai išdžiūsta (vasarą – kas 1–2 savaites, žiemą – dar rečiau).
• Svarbu: neperlaistyti! Užmirkus šaknims – greit pūva.

4. Tręšimas

• Nuo pavasario iki rudens kartą per mėnesį trąšos sukulentams ar kaktusams.
• Žiemą netręšti arba daryti pertrauką.

5. Dirva

• Vazoninė žemė kaktusams ar sukulentams – labai gerai drenuota, smėlinga.
• Galima įmaišyti trupinį žvyro ar perlito.

6. Persodinimas

• Jauni augalai – kasmet, vyresni – kas 2-3 metus.
• Aktyviausias augimo laikas – pavasaris.

7. Dauginimas

• Lengviausiai stiebo auginiais (pavasarį arba vasarą).
• Nupjovus auginį, kelias valandas palaikyti, kad nulašėtų pieno sultys, tada sodinti į sausą substratą.

8. Svarbu žinoti!

• Pieno sultys nuodingos – reikėtų dirbant su karpažolėmis mūvėti pirštines, jei pateko ant odos – nuplauti.
• Nepatikti šalia vaikų ar augintinių.

Dažniausios problemos:

• Puvimas – dėl perlaistymo.
• Svyra stiebai, trapūs lapai – trūksta šviesos.
• Lapų dėmės, augalo apatija – peršalimas arba per šlapia žemė.

Karpažolės – itin nereiklūs, gražūs sukulentai. Užtenka daug šviesos, labai saikingai laistyti, persodinti tik kai reikia, laikytis saugumo dirbant.

Akalifa (Acalypha) – tai spalvotų lapų arba nuostabių, „uodegėles“ primenančių žiedynų kambarinis augalas, populiariausias rūšys: Acalypha hispida (žiedinė akalifa), Acalypha wilkesiana (margalapė akalifa). Nors yra šimtai rūšių, kambaryje dažniausiai auginama dėl dekoratyvinių lapų ar žiedynų.

1. Šviesa

• Akalifai patinka ryški, išsklaidyta šviesa (tiesioginė saulė – ribotai).
• Pavėsyje spalvos nublanksta, per daug saulės gali nudeginti lapus.

2. Temperatūra

• Optimali – 20–25 °C.
• Vengti skersvėjų, žiemos metu ne mažiau kaip 16 °C.

3. Laistymas

• Mėgsta nuolat drėgną, bet nepermirktą substratą.
• Vasarą laistyti dažniau, žiemą – rečiau.
• Laistyti minkštu, kambario temperatūros vandeniu.

4. Oro drėgmė

• Didelė oro drėgmė būtina (purškite lapus, naudokite drėkintuvą arba padėkite vazoną ant drėgnų akmenukų).

5. Tręšimas

• Nuo pavasario iki rudens kas 2 savaites skystos trąšos žydintiems ar dekoratyviniams augalams.

6. Persodinimas

• Jauni augalai – kasmet.
• Suaugusius – kas 2–3 metus, pavasarį.

7. Dirva

• Purus, gerai drenuojamas mišinys (pvz., universali žemė + durpės + smėlis ar perlitas).

8. Dauginimas

• Lengviausia auginiais (pavasarį arba vasaros pradžioje).
• Galima dauginti ir sėklomis.

9. Genėjimas

• Reguliariai genėkite, kad augalas būtų tankus ir gražios formos.

Dažniausios problemos:

• Ruduoja ar krenta lapai – per mažai drėgmės arba per šalta.
• Šviesėja lapai – per mažai šviesos.
• Vijokliui lapai nusvyra – perkrautas ar užmirkęs substratas.

Akalifa – dekoratyvi, reikli oro ir dirvos drėgmei, mėgsta šilumą ir šviesą. Svarbiausia neperlaistyti, užtikrinti drėgmę ir reguliariai tręšti bei genėti!

Kaulasėklis – tai viena gražiausių ir populiariausių vasaros žydinčių gėlių, sulaukianti ypač daug dėmesio dėl ryškiaspalvių, saulėgrąžas primenančių žiedų ir ilgo žydėjimo laikotarpio.

Kaulasėklio auginimo ir priežiūros vadovas

Paprasčiau

• Kaulasėklis mėgsta saulę, lengvą sausą žemę, nepakenčia užmirkimo, yra nereiklus, bet nemėgsta šalnų.
• Gausiai žydi, jei pašalinate nužydėjusius žiedus ir kartais patręšiate.

Sodinimas ir vietos parinkimas

Priežiūros pagrindai

Dauginimas

1. Sėklomis:
   • Sėjamos vasario–kovo mėn. į dėžutes, laikomos šiltai, šviesiai. Daigai pikuojami ir į lauką sodinami tik pasibaigus šalnoms.
2. Auginiais:
   • Rugpjūtį paimkite 6–8 cm ilgio auginį, įsišaknija substrato ir smėlio mišinyje. Laikykite šiltai, šviesiai, peržiemokite vėsiai.

Žiemojimas

• Lietuvoje auginamas kaip vienmetė, nes lauke žiemą neperžiemoja.
• Norint išsaugoti gražią veislę, rudenį galima įnešti į vėsų, šviesų kambarį (10–15°C), retai palaistyti – pavasarį vėl išsodinti.
• Vienmetėms prižiūrėti minimaliai: prieš šalnas išrauti ir kompostuoti.

Dažniausios problemos ir pavojai

Naudingi patarimai

• Žydi iki pat šalnų, jei nuolat šalinsite nužydėjusius žiedus.
• Vazonuose dažnai suderinkite su kitais vienmečiais – dėl gausios spalvų paletės gražiai dera su pelargonijomis, lobelijomis, suteriais.
• Ūgtelėję daigai trumpinami, kad augalas būtų kompaktiškas ir vešlus.
• Kaulaseklis mėgsta kuo daugiau saulės, ne per sunkią ir neužmirkstančią žemę, saikingą tręšimą bei reguliarų nužydėjusių žiedų šalinimą.
• Dažniausiai auginama kaip vienmetė, bet galima peržiemoti vėsiai viduje.
• Nepakenčia užmirkimo ir šalnų, puikiai tinka tiek į gėlynus, tiek į vazonus ar lovelius.