Paprastoji avietė – Lietuvos miškuose avietė yra dažnas dvimetis augalas. Jos stiebai – statūs, apvalūs, iki 120 cm aukščio, dygliuoti, lapai trilypiai, plunksniški, nelygiai dantyti, apačia pilka, o viršus – žalias. Avietės žydi gegužės – birželio mėnesiais baltais smulkiais žiedais, sukrautais žiedynuose.
Sudėtiniai vaisiai (šviesiai raudonos uogos) prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Avietės auga lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, taip pat pamiškėse, kirtimuose, krūmuose, drėgnose vietose. Šiuo metu yra išvesta įvairių aviečių veislių, kurios auginamos soduose.
Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes pirmieji sužinojo graikai ir romėnai.
Vaistinei žaliavai renkamos prinokusios laukinių veislių uogos. Jos džiovinamos po skardiniu stogu arba džiovyklose, ypač gerai džiūsta saulėtomis dienomis 50-60 °C temperatūroje. Gerai išdžiūvusios uogos nesulimpa ir nenudažo pirštų, yra malonaus kvapo, saldžiai rūgštoko skonio.
Aviečių uogose yra iki 10% angliavandenių (fruktozės, gliukozės, pentozės ir kt.), iki 2,4% organinių rūgščių (citrinos, obuolių, skruzdžių, salicilo, kaprono), mineralinių druskų (kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, jodo, vario), tanidų; vitaminų: askorbino rūgšties (vitamino C) – 30,0 mg%, B₁- 20 mg%, P-60 mg%, B2 – 0,07 mg%, PP- 0,3 mg%, karotino – 0,3 mg%, folinės rūgšties; 1,6% pektinų, purinų, eterinio aliejaus, fitosterino, kuris gydo nuo aterosklerozės. Sėklose yra 24% riebalų, o lapuose susikaupia daug vitamino C (800 mg%), organinių rūgščių, raugų ir mineralinių medžiagų.
Mineralinės medžiagos, esančios uogose, reikalingos organizmui kaip ir baltymai, riebalai bei angliavandeniai. Jos reguliuoja organizmo skysčių osmosinį slėgį, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, apsaugo nuo aterosklerozės ir hipertonijos. Aviečių uogos malonaus aromato, skonio ir pasižymi daugeliu gydomųjų savybių.
Šviežios, virtos ar džiovintos uogos tinka nuo peršalimo, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda nuo kosulio. Gydomoji arbata ruošiama šitaip: du arbatinius šaukštelius džiovintų aviečių uogų reikia suberti į termosą, užpilti stikline verdančio vandens ir uždengti. Karštą arbatą patariama gerti nuo peršalimo, anginos, gripo, aukštos temperatūros.
Avietės tinka sutrikus medžiagų apykaitai, esant avitaminozei.
Jos žadina apetitą, skatina skrandžio ir žarnyno veiklą. Avietės žiedadulkės organizmą tonizuoja, tinka nuo viduriavimo, taip pat dizenterijai gydyti kartu su kitais vaistais.
Bulgarų gydytojai aviečių lapus skiria nuo įvairių uždegimų, taip pat nuo skrandžio, žarnyno ir kvėpavimo takų ligų. Tibeto gydytojai vertina aviečių lapus, uogas bei ūglius ir skiria juos nuo neurastenijos, aukštos temperatūros.
Liaudies medicina rekomenduoja aviečių lapų arbata gydyti viršutinių kvėpavimo takų ligas, skrandžio ir žarnyno gleivinės uždegimą. Aviečių lapų užpilas ruošiamas šitaip: keturi arbatiniai šaukšteliai susmulkintų aviečių lapų užpilami dviem stiklinėmis verdančio vandens.
Užpilas geriamas po pusę stiklinės keturis kartus per dieną. Aviečių lapų vandeniniu užpilu (vieną dalį žaliavos reikia užpilti 10 dalių vandens) skalaujama gerklė sergant angina, gerklų ir kvėpavimo takų uždegimais.
Džiovintų aviečių dedama į vaistažolių mišinius, kurie vartojami nuo viršutinių kvėpavimo takų ir peršalimo ligų. Švenčionių vaistažolių fabrikas ruošia šias prakaitą varančias arbatas: a) po dvi dalis džiovintų aviečių uogų ir šalpusnio lapų ir viena dalis paprastojo raudonėlio žolės; b) po lygiai džiovintų aviečių uogų ir liepžiedžių.
Virdami arbatą namuose, imame du valgomuosius šaukštus pirmojo arba antrojo vaistažolių mišinio.
Jis suberiamas į termosą, užpilamas dviem stiklinėmis verdančio vandens, paskui perkošiamas ir geriama karšta arbata, ypač tinka nuo peršalimo, gripo, reumato ir kt.
Žmonės, kurie nori ilgiau ir daugiau vartoti aviečių, turėtų pasitarti su gydytoju, nes avietėse esti purinų, kurie gali pakenkti sergant inkstų uždegimu ir podagra. Avietės yra geras dietinis maistas, kuris tinka ir vaikams, ir suaugusiems. Iš aviečių gaminamas kompotas, verdamos uogienės, sirupas, kisielius, džemas, spaudžiamos sultys ir kt. Ilgesniam laikui uogos sušaldomos.
About the author