Valgomasis salieras yra dvimetis, 30-100 cm aukščio augalas

Valgomasis salieras yra dvimetis, 30-100 cm aukščio augalas

Valgomasis salieras yra dvimetis, 30-100 cm aukščio augalas. Lapai tamsiai žali, blizgantys. Žiedai – smulkūs, balti, susitelkę skėčiuose. Stiebai – tiesūs, vagoti, stipriai šakoti, dažniausiai tuščiaviduriai. Šaknis – stora, verpstiška, daug šalutinių šaknelių.

Vaisiai – rutuliški.

Pirmaisiais metais išauga šaknys ir lapai, antraisiais – stiebas, žiedai ir vaisiai. Šaknys kasamos pirmaisiais metais, nes antraisiais metais jos sumedėja ir netinka vartoti. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais.

Salieras kilęs nuo Viduržiemio jūros pakrančių. Jau seniai šis augalas buvo auginamas Egipte, Graikijoje, Romoje, o viduramžiais ir Europoje. Plačiai pradėtas auginti daržuose nuo XVIII a. Salieras auginamas Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, šiaurinėje Afrikos dalyje.

Maistui ir gydymui naudojamos šaknys, šviežia žolė ir vaisiai. Saliero šaknyse yra iki 3,4% cukraus, iki 0,1% eterinio aliejaus (aldehidų, ketonų, rūgščių, alkoholio), asparagino, cholino, manito, gleivių, krakmolo, rūgštynių rūgšties, furokumarinų, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, natrio, jodo), vitaminų (provitamino A, B₁, B2, C, PP, U). Šviežiose šaknyse yra 0,4% vandens, 0,25-0,39% riebalų, 0,77% cukraus, 7,7-11% neazotinių medžiagų, 0,84-1% pelenų, 1-1,48% azotinių medžiagų.

Lapuose yra apie 0,1% eterinio aliejaus (limoneno, pineno, apiolo), glikozido apiino, vitaminų (3,2-7,5 mg% provitamino A, 0,15 mg % vitamino B₁, B2, folinės rūgšties, 140-150 mg% vitamino C), furokumarinų. Vaisiuose yra 2,5-3% eterinio aliejaus, aminorūgščių (arginino, histidino, lizino, serino, alanino, tirozino), asparagino ir gliutamino rūgščių, glikozido apiino.

Salieras labai naudingas žmogui, nes jis gerina virškinimą, ypač tinka, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

Jame esantys apiinas ir limonenas gydo virškinimo trakto ligas, o kalis, apiolas ir asparaginas skatina šlapimo išsiskyrimą. Salieras ramina nervus, reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemą, veikia antiseptiškai, gydo uždegimus, laisvina vidurius. Liaudies medicinoje vartojama saliero šaknys ir vaisiai.

Jie skatina šlapimo išsiskyrimą, malšina skausmą, žadina apetitą. Sergant podagra, inkstų ligomis, alergine dilgėline, dermatitais, apetitui žadinti ir medžiagų apykaitai gerinti, nervų sistemai stiprinti patariama gerti šviežias šaknų sultis (po 1-2 arbatinius šaukštelius tris kartus per dieną 30 minučių prieš valgį).

Šias ligas galima gydyti ir antpilu (du šaukštai susmulkintų šaknų užpilama stikline šalto vandens, palaikoma dvi valandas kambario temperatūroje, perkošiama ir geriama po trečdalį stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį). Nuo skausmingų mėnesinių rekomenduojama gerti sėklų antpilą (vienas arbatinis šaukštelis sėklų užpilamas stikline šalto virinto vandens).

Gydant odos ligas, pūlines žaizdas ir opas, rekomenduojama dėti šviežių susmulkintų lapų kompresus arba tepti saliero tepalu (ruošiamu iš susmulkintų lapų ir riebalų), kartais galima vartoti ir sėklas. Maistui vartojamos saliero šaknys, lapai ir sėklos (kaip prieskonis).

About the author

vytasss administrator