Aviečių derliaus sėkmė labai priklauso nuo efektyvaus krūmų peržiemojimo

Sunku atgaivinti

Daugelio sodininkų teigimu, kitų metų aviečių derliaus sėkmė labai priklauso nuo efektyvaus krūmų peržiemojimo. Šiai nuomonei pritaria, kuris tikina, kad avietėms negresia, jei žiemos sezoną lydės gausus sniegas. Tačiau ankstyvos arba pavasarinės šalnos po sniego tirpimo gali padaryti didelę žalą. Deja, šis nelaimingas scenarijus susiklostė einamųjų metų pavasarį, kai gležnus, ką tik pradėjusius žydėti aviečių pumpurus nuniokojo šalnos. Pažeisti šie pumpurai negali atsinaujinti arba iš naujo atsirasti. Pašnekovas įžvalgiai pastebi, kad nėra žinomų priemonių, kaip atgaivinti šaldytas avietes, ir pabrėžia, kad pažeisti augalai neduos vaisių ir kentės ne tik šiais, bet ir ateinančiais metais.

Avietės yra temperamentingi augalai, kuriems reikia ypatingos priežiūros ir dėmesio. Net rudens mėnesiais prieš žiemą jie turi būti tinkamai prižiūrimi, įskaitant išlyginimą ir uždengimą, kad būtų išvengta pumpurų irimo. Neapsaugoti stiebai ne tik gali nušalti, bet ir išdžiūti atšiauriomis žiemos sąlygomis, nes vėjas ir šaltis veikia kartu. Dėl to stiebai praranda vertingą drėgmę, todėl pumpurai nyksta. Avietės yra jautrios įvairioms ligoms, tokioms kaip žievės įtrūkimai, maras, šviesiosios dėmės, rūdys ir kt. Neįgyvendinus augalų apsaugos priemonių, aviečių augalus greitai užkrėstų gausybė kenkėjų, tarp jų – žiedgraužiai, aviečių vabalai, stiklgraužiai, gumbavagiai ir kt.

Avietės priskiriamos puskrūmiams, tvirtais stiebais, kurių aukštis gali siekti 1,5 metro. Daugeliui aviečių veislių dėl tvirtos laikysenos papildomos paramos nereikia. Aviečių šaknys yra negilios, paprastai tęsiasi iki 25–30 cm ilgio ir išsiskleidžia 30–60 cm spinduliu. Tam tikrais atvejais jie gali prasiskverbti net iki 1,5 metro gylio. Optimalios aviečių sodinimo vietos yra saulėtos vietos, apsaugotos nuo vėjo, geriausia prie tvorų, sienų ar kitų kliūčių. Šie augalai klesti dirvoje, kurioje anksčiau buvo auginami agurkai, morkos ir burokėliai, tačiau nerekomenduojama jų sodinti ten, kur anksčiau buvo auginamos braškės, bulvės, paprikos, pomidorai ar kitos avietės, nes tai gali pritraukti ligų ir kenkėjų.

Vienoje vietoje avietės klesti maždaug 15–20 metų, o vaisingiausias jų laikotarpis trunka iki 8–10 metų. Vėliau aviečių sodą patartina atjauninti. Svarbu vengti sodinti avietes arti, paliekant pakankamą maždaug 0,3–0,5 m tarpą tarp kiekvieno sodinuko.

Turi afinitetą organinėms medžiagoms, naudojamoms dirvožemiui padengti ir praturtinti, paprastai vadinamą mulčiu.

Avietės klesti gerai nusausintoje ir pakankamai hidratuotoje dirvoje, tačiau daigai gali pasiduoti drėgnomis sąlygomis, ypač molingoje dirvoje. Šie augalai pasižymi dideliu jautrumu aplinkos sąlygoms, įskaitant dirvožemio sudėtį ir sodinimo vietą. Idealiu atveju avietės mieliau žydi saulėtoje aplinkoje.

Tręšimo procesas paprastai prasideda trečiaisiais auginimo metais ir reikalauja atidžiai įvertinti dirvožemio sąlygas ir augalų vystymąsi. Ankstyvaisiais vasaros mėnesiais avietes rekomenduojama 2-3 kartus tręšti kompostu, skystu gyvulių ar vištų mėšlu, išberiant maždaug 5-8 kg 1 kv. Be to, pelenų naudojimas birželio ir liepos mėnesiais gali padidinti uogų dydį ir skonį. Rudenį patartina tręšti fosforo ir kalio trąšomis. Be to, per lapus galima tręšti kompleksinėmis trąšomis. Birziečio teigimu, augimui skatinti itin svarbu naudoti azoto ir kalio trąšas, o kalcis būtinas uogų tvirtumui palaikyti.

rekomenduoja strateginį požiūrį į aviečių tręšimą, pabrėžiant kelių mažesnių tręšimų svarbą siekiant optimalių rezultatų. Taip yra dėl riboto augalų įsisavinimo ir galimo trąšų pertekliaus švaistymo ar nutekėjimo. Ūkininkas tikina, kad jei aviečių lapai yra tamsiai žalios spalvos, o stiebai sodriai rudi, krūmų tręšti nereikia. tvirtai pasisako už vaisių, tokių kaip obuoliai, kriaušės, vyšnios, susmulkintą medieną kaip pageidaujamą pasirinkimą aviečių tręšimui. Šis metodas ne tik stabdo žolės augimą mulčiuotame aviečių sode, bet ir sumažina drėgmės išgaravimą, o organinėms medžiagoms skylant suteikia vertingų maistinių medžiagų.

Avietynas vilioja uogų asorti gausa. Avietės, žinomos dėl savo angliavandenių, fruktozės ir organinių rūgščių sudėties, turi šiuos maistinius komponentus.

Keli kombainai

Kultivuojamas avietes galima suskirstyti į dvi rūšis: vasarines ir remontines avietes, kurios abi duoda daug derlių. Esama literatūra pabrėžia reguliaraus laistymo svarbą norint gauti gausų derlių. Tačiau šiais metais aviečių augintojams nereikėjo kištis į šį aspektą, nes gamta pakankamai drėkino.

Remontantinės avietės pasižymi unikaliu gebėjimu užauginti dvi skirtingas kultūras. Pradinis pasėlis ant pirmamečių stiebų atsiranda rudens sezono metu ir išlieka iki šalnų, o tolesnis pasėlis ant apatinės stiebo dalies vystosi kitų metų vasarą. Siekdami optimizuoti rudens derlių, daugelis sodininkų nusprendžia pašalinti uogas, kai tik nuimamas stiebas. Ir atvirkščiai, siekiantys vasarinio derliaus, surinkę uogas, pirmamečius stiebus nupjauna iki 20–30 centimetrų ilgio. Šie konkretūs stiebai pašalinami nuimant uogų derlių, o rudeniniai stiebai genimi nukritus lapams, galbūt net prasidėjus sniegui. Viename kvadratiniame metre dirvožemio rekomenduojama palikti tik 10–15 tvirtiausių stiebų, tai prilygsta maždaug 7 krūmams.

Pavasarį patartina genėti silpnus ir pažeistus vasarinių veislių aviečių stiebus. Rekomenduojama palikti tik 8-12 stiebų, užtikrinant, kad gegužės mėnesį 10-15 cm aukštį pasiekiantys ūgliai būtų retinami, paliekant tik stipriausius. Šia praktika siekiama optimizuoti antramečių stiebų apšvietimą, taip sumažinant jų pažeidžiamumą ligoms ir kenkėjams ir galiausiai padidinant derlių. Nuskynus uogas, rekomenduojama pašalinti subrendusias uogas ir nereikalingus jaunus stiebus, nes tai, pasak patyrusių sodininkų, pagreitina augalų pasiruošimą žiemai ir padidina atsparumą ligoms.

Kirminai nesielgia agresyviai.

Rūpestingai prižiūrimos avietės pasižymi didesniu produktyvumu, todėl išauginamos didesnės ir saldesnės uogos. siūlo, kad iš vieno hektaro galima duoti nuo 500 iki 1000 kg uogų. Sprendimas, kaip auginti avietes ir kokią veislę pasirinkti, yra kiekvieno žmogaus rankose. Sodininkas tikina kelerius metus savo ūkyje auginantis Rusijoje išvestą ‘Balzam’ veislę, be kita ko, ‘Polka’. ‘Balzam’ avietės pasižymi atsparumu šalčiui, grybelinėms ligoms ir voratinklinėms erkėms, todėl yra derlinga vasarinė veislė su krūmais, kurių aukštis siekia 1,7-1,8 m. Šios veislės uogos yra vidutinio dydžio, pasižymi nuostabiu saldumo ir rūgštumo mišiniu bei sodriai raudonu atspalviu. Be to, ši aviečių veislė yra puiki tuo, kad net ir nepurškiant cheminių medžiagų, ji nėra paveikta kirminų. Pastaruoju metu iš Lenkijos atsirado gausybė aviečių veislių, garsėjančių išskirtiniu augalų pasirinkimu. Vis dėlto pabrėžia, kad svarbu nesiklaidinti, nes tik kelios lenkiškos kilmės vasarinės veislės pasirodė tinkamos auginti mūsų klimato sąlygomis.

Šiuo metu, aviečių derliaus nuėmimo sezono metu, šalies soduose jaučiamas didelis darbo jėgos poreikis. Tačiau kilus sunkumų samdant pakankamai darbuotojų, išradingas Bizerzės pilietis nusprendė investuoti į uogų rinkimo kombainą iš lenkų. Ši technologinė pažanga veiksmingai pakeitė 30 asmenų, kurie paprastai du mėnesius dirbo aviečių ūkyje, rankų darbą. Kombainas per savaitę gali efektyviai nuskinti uogas iš įspūdingų 8 hektarų aviečių laukų. Ūkininkas strategiškai kombainą dislokuoja tik tada, kai pasiekiamas maksimalus uogų derlius, užtikrinantis optimalų efektyvumą. Tačiau svarbu pažymėti, kad mašina nuskintos uogos nebetinka vartoti kaip švieži vaisiai, o pirmiausia naudojamos uogienėms gaminti. Tiek Lietuvos, tiek Latvijos perdirbimo įmonės noriai perka šias nuskintas uogas. Vadinasi, dėl laisvos darbo jėgos stygiaus Lietuvoje pamažu mažėja didesnių aviečių sodų dydis, todėl brangsta uogos. Šiais metais vieno kilogramo aviečių kaina pakilo iki stulbinančių 5 eurų.

Be galo didelės išlaidos, susijusios su avietėmis, yra motyvuojantis veiksnys, skatinantis asmenis auginti ir puoselėti šiuos pelningus vaisius. Netoli kalnuotų regionų rudens sezonas yra tinkamas metas skirti išteklius aviečių augalų auginimui ir auginimui asmeninėse sodo lysvėse.

Aviečių sodas vilioja išsibarsčiusiomis uogomis, o šie sultingi vaisiai siūlo ne tik puikų skonį, bet ir pasižymi nepaprasta nauda sveikatai.

Uogų vartojimo privalumai.

Avietės pasižymi įvairia sudėtimi, apimančiomis angliavandenius, fruktozę ir įvairias organines rūgštis, tokias kaip citrinos, obuolių, skruzdžių ir salicilo rūgštys. Be to, šios uogos yra vertingas pagrindinių mineralinių druskų, tokių kaip kalis, natris, kalcis, magnis, fosforas, geležis, jodas ir varis, rezervuaras. Avietėse, kuriose yra daug maistinių medžiagų, gausu vitaminų C, B1, B2, P ir PP, taip pat karotino ir folio rūgšties.

Džiovintos avietės, tiek uogos, tiek lapai, turi priešuždegiminių savybių ir gali veiksmingai malšinti karščiavimą. Be to, jie buvo naudojami anemijai ir širdies ritmo sutrikimams gydyti. Nenuostabu, kad aviečių arbata lietuvių liaudies medicinoje itin vertinama kaip pagrindinė priemonė nuo peršalimo, tarnaujanti kaip natūrali alternatyva aspirinui. Be to, avietės skatina optimalią virškinimo sveikatą, skatindamos šlapimo rūgšties pašalinimą iš organizmo. Nesvarbu, ar avietės vartojamos šviežios, perdirbtos ar šaldytos, jos išsaugo vertingas maistines medžiagas, išlaiko originalų skonį ir aromatą. Iš džiovintų aviečių, jų lapų ir šakelių galima pagaminti ypač puikų ir vertinamą gėrimą.