Erika (Erica) – labai dekoratyvus, visžalis žemaūgis krūmas

Erika (Erica) – labai dekoratyvus, visžalis žemaūgis krūmas, mėgstamas dėl gausaus smulkių, varpelio formos žiedų žydėjimo nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens (priklausomai nuo rūšies). Erika dažnai painiojama su viržiu (Calluna vulgaris), tačiau šie augalai skiriasi žiedų forma ir žydėjimo periodu.

Erikos auginimas – pagrindiniai dalykai

1. Vieta

• Erika mėgsta saulėtą, šiltą vietą, bet tinka ir lengvas pusiau pavėsis.
• Atspari šalčiui, bet vietoje, kur žiemą daug vėjo ir šalta, rekomenduojama apsauga.

2. Dirva

• Labai svarbu rūgšti dirva – tinka durpingas, spygliuočių miškų žemių mišinys.
• Optimalus pH – 4–5,5. Nekalkinga!
• Sunkiose, molingose žemėse, arba jei pH per aukštas, augalai vegetuoja prastai, nežydi ar sunyksta.

3. Sodinimas

• Sodinama pavasarį arba rudenį.
• Atstumas tarp augalų – 20–30 cm.
• Pasodinus aplink šaknis galima berti rūgščios durpės arba spygliuočių žemių.

4. Laistymas ir priežiūra

• Erika mėgsta drėgną, bet neužmirkstančią dirvą.
• Džiūvimas kenksmingas – ypač jauniems augalams.
• Per karščius, sausras būtinai laistyti minkštu, lietaus vandeniu (geriau nei kietu vandentiekiu).

5. Tręšimas

• Tręšiama rūgščiomis ar specialiomis rododendrų/azalijų trąšomis 1–2 kartus per sezoną (pavasarį–vasarą).
• Nenaudokite pelenų, kalkių, mėšlo!

6. Genėjimas

• Kiekvieną pavasarį pašalinkite nužydėjusias žiedų kekes – tai paskatina krūmelį šakotis ir tankėti.
• Per daug nekarpykite senų, sumedėjusių stiebų – jie sunkiai atželia.

7. Žiemojimas

• Šaltomis ir be sniego žiemomis rekomenduojama uždengti eglišakėmis ar specialia danga, kad apsaugotumėte augalą nuo šalčio ir pavasarinių nudegimų.
• Svarbiausia, kad „šaknims nebūtų šalta ir sausa“.

Dažniausios problemos

• Lapų rudavimas, nudžiūvimas: per sausas ar per šarminis dirvožemis, per mažai šviesos, pažeistos šaknys.
• Nežydi: netinkamas pH, per mažai šviesos ar prasta priežiūra.
• Serga retai, bet gali puvėti, jei nuolat permirksta.

Erika – nuostabus, kompaktiškas augalas, tinkantis rūgščiai ir šviesiai vietai, tinka ne tik gėlynams, bet ir alpinariumams ar vazonuose. Jai svarbiausia – rūgšti, lengva ir drėgna dirva, o auginimas beveik be problemų, jei laikysitės pagrindinių „rūgščiųjų“ gėlynų taisyklių.