Kerija (Kerria japonica) – tai dekoratyvinis, anksti pavasarį žydintis lapuočių krūmas, dažnai vadinamas japoniškąja kerija arba geltonžiede. Svarbiausia jų puošmena – ryškūs, geltoni, primenantys mažus rožės žiedelius, paprastai arba pilnaviduriai žiedai.
Trumpai apie keriją
Aukštis: 1–2 metrų, kartais iki 3 m.
Žiedai: Geltoni (1,5–4 cm), žydi balandžio-gegužės mėn., kartais vėlai vasarą pasirodo antras žydėjimas.
Lapai: Šviesiai žali, dantyti, krenta žiemai.
*Užauga tankiu, šakotu krūmu.
Auginimo sąlygos ir priežiūra
Auginimo faktorius
Rekomendacijos
Vieta
Saulėta arba pusiau pavėsis, geriausiai nuo vėjų apsaugota.
Dirva
Lengva, derlinga, drėgna, bet neužmirkusi. Pakenčia ir prastesnį dirvožemį, jei neužmirksta.
Laistymas
Nepersistengti – vidutinis, sausros metu palaistyti.
Tręšimas
Pavasarį galima papildomai patręšti kompostu.
Genėjimas
Kiekvieną pavasarį po žydėjimo nukarpykite peržydėjusius ūglius iki žemės, kas 3–4 metus išpjaukite seniausias šakas.
Žiemojimas
Lietuvoje žiemoja gerai, tačiau atvirose, vėjuotose vietose šąla viršūnėlės – rekomenduojama sodinti apsaugotoje vietoje ar pamulčiuoti šaknis.
Dauginimas
Auginiais: Geriausia – vasarą/imti pusiau sumedėjusius ūglius (šaknija durpėse, smėlyje).
Atžalomis: Krūmas leidžia daugybę atžalų, kurias galima atskirti ir persodinti.
Sluoksniuojant: Pavasarį prilenkti žemę prie motininio krūmo ir užberti – rudeniop įsišaknija.
Dažniausios problemos
Problema
Sprendimas
Prastai žydi
Gali trūkti šviesos ar per senas krūmas – genėti, išpjauti senas šakas.
Virūnėlės apšąla
Sodinant rinktis apsaugotas vietas, žiemai mulčiuoti pagrindą.
Lapų dėmėtumas/šviesėjimas
Retai, dažniausiai nuo ilgos šalnos ar sausros – laistyti, pašalinti pažeistas vietas.
Kerija – ryškus, ankstyvo pavasario krūmas, nereiklus, gražus tiek pavėsyje, tiek saulėje.
Svarbu reguliariai genėti po žydėjimo, taip pat užtikrinti bent minimalią apsaugą nuo šalčių.
